Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vytautas Sinica. Įsipareigojimas Dievui ir Tėvynei mons. A.Svarinskui buvo du neatskiriami gyvenimo kelrodžiai

2 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 20 d. 9:50

Siūlome politologo Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą vasario 15 d. renginyje „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonsas Svarinskas ir šiandienos Lietuva“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Alvydas Jokubaitis. Ar demokratinei Lietuvai reikia religijos?

32 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 18 d. 2:15

Bernardinai.lt

Kalba, pasakyta Ateitininkų Valstybės atkūrimo dienos labdaringame pokylyje

Dabartinė Lietuvos Respublika nuo 1918 metų vasario 16 dieną atsiradusios respublikos stipriai skiriasi savo požiūriu į religiją. Tarpukario Lietuvos valstybę sukūrė į Dievą tikintys ir kelią į bažnyčią nesunkiai randantys žmonės. Šį faktą mėgsta pabrėžti dabartiniai ateistai, tačiau neturime mokslinių įrodymų, todėl galimos vien tik filosofinės spekuliacijos. Šiandien nekalbama apie religijos reikšmę nepriklausomai Lietuvos valstybei. Tačiau 1918 metų nepriklausoma Lietuvos valstybė yra vienas iš katalikų vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklos padarinių. Valančius nekalbėjo apie nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl negali būti vadinamas moderniosios lietuvių tautos tėvu. Tam trukdo jo religinis luomas. Dabartinei Lietuvos valstybei sunku savo kūrėju pripažinti katalikų vyskupą. Tai svarbi lietuvių kultūrinės savivokos permaina. Didysis kaimo žmonių sielų ganytojas negali būti pripažintas politiniu tautos kūrėju, nes buvo religinis autoritetas. 1883–1918 metais veikusios dvi lietuvių inteligentų kartos sukūrė savo naujus autoritetus. Dar naujesnius autoritetus sukūrė pokomunistinė Lietuva. Valančius kartais vadinamas didžiuoju, bet tautos tėvu pripažįstamas niekada panašaus prilyginimo nesulaukęs Jonas Basanavičius. Tai dabar sakoma ne norint sukritikuoti Basanavičių. Tuščia vaikytis mūsų šiandienos menkystų samprotavimų apie didžiuosius. Norisi tik pasakyti, kad pirmoji Lietuvos Respublika buvo katalikų, o plačiau – į Dievą tikinčių žmonių kūrinys. Katalikų Bažnyčios savivalda, struktūros bei ryšiai su plačiąja visuomene, ypač žemiausiais jos sluoksniais, tapo lietuviškosios demokratijos kūrimo pagrindu. Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė organizacija, pajėgusi organizuotai kurti demokratijai reikalingą žmonių bendrumą. Šie samprotavimai gali sukelti ateistų ir agnostikų pasipiktinimą, tačiau istorijos nereikėtų perrašyti pagal dabarties įsitikinimus – tarpukario Lietuvos valstybės nesukūrė ateistai. Tai įrodyti daug lengviau, negu priešingą dalyką. Pokomunistinė Lietuva yra perėjimo nuo mokslinio komunizmo ir mokslinio ateizmo prie demokratijos kūrinys. Šiuo atveju ateistų ir agnostikų nuopelnai yra daug didesni.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Justinas Dementavičius: Ištariame „valstybė“. Daukanto politinės minties štrichai

2 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 16 d. 1:44

„Naujasis Židinys – Aidai“ | 2013 (4)

Iš pradžių leisiu sau perfrazuoti nemenką Pierro Manent studijos Žmogaus miestas ištrauką. Tiesa, pagrindinis klausimas turėtų būti nukreiptas ne į šiuolaikinį žmogų, bet į politiką. Taigi ką iš tikrųjų mes norime šiandien pasakyti žodžiu politika? Apie ką kalbame, nusakydami politinius principus ar studijuodami politikos mokslus, kritikuodami jos prigimtį ir norėdami ją keisti? Mes ne tik neturime aiškaus atsakymo į šį klausimą, bet ir nežinome, kuria kryptimi ir kaip tai tirti. Žinoma, Politikos pilna kalba ir raštija; tiesą pasakius, lietuviai šiandien atrodo tik milžiniška burna, pompastiškai ir be paliovos kartojanti Politikos vardą. Bet ar įsijautusi skanduoti ar burnoti šį žodį ji pasidomi, ką šlovina ar smerkia? Anaiptol. Be abejo, vienas kitas nori tai išsiaiškinti, tačiau kaip? Žinoma, jie džiaugiasi, kad demokratinė santvarka suteikia piliečiui laisvę manyti apie politiką ką nori, bet jie tikrai nerauda, kad filosofija savo paveikiausiomis formomis iš esmės nusigręžė nuo šio klausimo. Taigi paklauskime iš naujo, kokia yra politikos reikšmė ir prasmė?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Geopolitika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Ar valdysime Lietuvą patys?

8 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 13 d. 23:27

respublika.lt

Siūloma keisti Europos Parlamento rinkimų sistemą. Einama link unitarinio darinio, kur visiškai nebūtų reikalingos nacionalinės valstybės. Jeigu įsigalėtų tokia rinkimų sistema, tai mes Lietuvoje rinktume ne 11 savo narių, o pagal kažkokį Europos žaliųjų partijos, socialdemokratų, krikdemų ir t.t. sąrašą. Kaip atsiranda tokie siūlymai?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Privalomasis valdžios draudimas

4 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 12 d. 16:37

Tamsiaisiais amžiais per kaimo šokius būdavo kietuoliai išeina laukan pasiaiškinti. Kol neaišku, kas teisesnis, kalta aplinka baugiai stebi. Bet vos kuris ima gauti į kaulus – iš tamsos kad atbildės minia drąsuolių! Suspardyti tą, kuris jau guli.

Šviesiausiais laikais taip būdavo ne tik per šokius. Tarsi kas aukštybėse burtų lazdele mostelėtų. Viens, du, ir pirmadienio rytą pusę devintos staiga turim naują kaliausę. Vienas malonumas spardyti, kada visi spardo. Per visus galus pašėlęs lojimas, ką beįsijungsi – išgirsi. Koks blogietis, kaip Lietuvai be jo būtų šviesiau.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Barbora Kirkilaitė Dočiui iš Alksnėnų: kas toliau? prasideda vyriausybės krizė ar tebesitęsia rinkėjų?

31 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 10 d. 22:26

Susigaudyti, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, nėra lengva. Ypač be žymiausio ir kompetentingiausio politologo Dočio iš Alksnynų. Tai nutariau viešai kreiptis ir į Dočį, ir į Tiesos.lt skaitytojus. Pasitarkime.

Prieš 25-erius metus daugiau kaip du milijonai lietuvių atėjo į rinkimines apylinkes ir balsavo už Nepriklausomą demokratinę Lietuvą. Vadinasi, tada Kovo 11-osios akto signatarai Tautos nebijojo ir referendumų nedraudė, o ši ėmė ir pasakė, ko nori. Ir valdžia pakluso. Ir ne tik vietinė: tokią vienybę pamatęs užsienis apsalo ir Nepriklausomybę atkūrusią valstybę pripažino.

Kur dingo mūsų susitelkimas šiandien?

Šis klausimas skiriamas ne tik Dočiui, bet ir visiems rinkėjams. Ir jis esminis, net jei visi supuls aiškinti, jog retorinis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

108 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. vasario 8 d. 9:19

1. Patriotizmo sąvoka ir patrioto įsipareigojimas

Patriotizmo sąvoka paprastai aiškinama pasakant, kad tai yra Tėvynės meilė. Toks aiškinimas nėra adekvatus ir tampa daugelio nesusipratimų ir manipuliacijų priežastimi. Kad mąstytume apie patriotizmą nuosekliai, reikia įsivesti tris perskyras:

- tėviškę skirti nuo Tėvynės;
- administracinį vienetą – nuo valstybės;
- etnosą skirti nuo politinės tautos, t.y. tautos, siekiančios turėti arba įsteigti nuosavą valstybę.

Akivaizdu, kad aiškindamiesi patriotizmo sąvoką turime vartoti sąvokas Tėvynė, valstybė ir politinė tauta. Centrine iš šių trijų sąvokų laikytina politinės tautos sąvoka. Tai yra patriotizmo esmė. Patriotizmas turi aiškiai apibrėžtą atskaitos bendriją – politinę tautą, gebančią sukurti savo valstybę. Kitos dvi sąvokos – Tėvynė ir valstybėpatriotizmo sąvokos kontekste yra priklausomos nuo politinės tautos sampratos. Valstybę patriotas supranta (pavartosiu seną metaforą) kaip politinės tautos namus, o Tėvynę – kaip kraštą, kuris priklauso politinei tautai.

Apie patriotizmą tinkama kalbėti kaip apie projektą – politinės tautos ir jos namų steigimo ir tinkamo tvarkymosi tuose namuose projektą. Trumpai šį projektą galima būtų vadinti „politinės tautos projektu“.

Taigi dabar galima atsakyti į klausimą „kam įsipareigoja patriotas?“ – patriotas įsipareigoja politinės tautos projektui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Vytautas Rubavičius. Ar pavyks socialdemokratams apsivalyti iki rinkimų?

16 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 6 d. 23:08

DELFI.lt

Vijūnėlės dvaro statybų skandalas įgauna ir pagreitį, ir apimtį – įtraukiamas valdančiųjų socialdemokratų politinis elitas su premjeru Algirdu Butkevičium priešaky. Juolab, kad ir pagrindinis visų šių įvykių herojus Druskininkų meras Ričardas Malinauskas priklauso partijos viršūnėlei. Ankstesni su juo susiję skandalėliai partijos vadovų bei ideologų pernelyg nejaudino, tačiau dabar jau visiems aišku, kad partija ir premjeras tapo didžiojo dvarponio įkaitais.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Demokratija ir valdymas

Povilas Gylys: patarčiau Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui ant Prezidentės kilimėlio neiti

13 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 3 d. 18:13

Valstybinės paslapties atskleidimo skandale įklimpusios Daivos Ulbinaitės lūpomis Prezidentė Ministrą Pirmininką pakvietė „rimtam pokalbiui“. Apie korupciją Vyriausybėje. Tačiau korupcija, manau, yra apėmusi daugelį viešojo gyvenimo sferų. Jos apraiškos gali nujausti esant net Prezidentės aplinkoje, o taip pat jos mylimose konservatorių bei liberalų partijose.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Nuo bačkos. „Lietuvos Sąrašo“ partijos Vilniaus skyriaus pirmininkė J.Noreikaitė apie partijų „Drąsos kelias“ ir „Lietuvos sąrašas“ galimą susijungimą

111 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 2 d. 1:08

Be komentarų.

Anot „Lietuvos Sąrašo“ partijos Vilniaus skyriaus pirmininkės Joanos Noreikaitės, apie partijų „Drąsos kelias“ ir „Lietuvos sąrašas“ susijungimą negali būti net kalbos.

„Drąsos kelias“ yra nugaišęs šuva ar katinas, tik reikia sulaukti, kol „dzikūnai“ išnešios. Ten nieko nėra. Su kuo ten jungtis? Su J. Varkala? Su A. Skučiene? Nieko ten nėra. Ten žmonės atėjo, sudalyvavo, išsivaikščiojo, kadangi proto menkai buvo. Kodėl mes, „Lietuvos sąrašas“, įsikūrėme? Todėl, kad mes matėme, kad ten nieko nėra, kad ten kaip mažus vaikus sudroš iki degtuko ir viskas“, – portalui tv3.lt aiškino J. Noreikaitė, pridurdama, kad „Lietuvos sąrašas“ partijos išlikimui reikalingą narių skaičių pasistengs surinkti patys.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Šaltinis: balsas.tv3.lt

 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 249 iš 254‹ Pirmas  < 247 248 249 250 251 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.