Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2022 m. vasario 24 d. dekretu ir Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. kovo 10 d. nutarimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvedė nepaprastąją padėtį. Ji baigėsi 2022 m. balandžio 20 d., bet motyvuojant tebesitęsiančia Rusijos agresija, pratęsta iki 2022 m. birželio 29 d.

Prezidento dekrete ir Seimo nutarimuose nurodoma, jog žmogaus teisių ir laisvių apribojimais siekiama pašalinti dėl Rusijos ir Baltarusijos veiksmų šalies nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai kilusią grėsmę. Pratęsiant nepaprastosios padėties režimą motyvuota, kad dėl taikomų represijų didėja gyventojų pasitraukimo tikimybė iš Rusijos ir Baltarusijos valstybių. Be to, motyvuota, kad Rusija grasina NATO, Europos Sąjungos (ES) bei kitų Europos valstybių saugumui bei kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Nuogąstauta ir dėl galimų hibridinių atakų bei įvairiausio pobūdžio provokacijų, keliančių grėsmę visuomenės rimčiai, kurių neva neįmanoma pašalinti netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių.

• Kilus susirūpinimui dėl privatumo, mokėjimų milžinė Mastercard diegia prieštaringai vertinamas biometrines mokėjimo sistemas, leidžiančias vartotojams atsiskaityti rankos mostelėjimu arba šypsena prieš kamerą.

• Mokėjimų milžinė pranešė, kad diegia biometrines atsiskaitymo programas, kad pagreitintų atsiskaitymo laiką ir sumažintų eiles. Taip pat teigiama, kad biometrinės sistemos yra saugesnės ir higieniškesnės nei debetinės ar kreditinės kortelės.

• „Užsiregistravus, nereikia sulėtinti atsiskaitymo eigos, rausiantis kišenėse ar krepšyje“, – sakė Mastercard, pristatydama prieštaringai vertinamą technologiją. „Vartotojai gali tiesiog patikrinti sąskaitą ir nusišypsoti priešais fotoaparatą arba pamojuoti ranka prieš skaitytuvą, kad sumokėtų.

• Mastercard pradės savo biometrinių kasos sistemų išbandymą Brazilijoje, penkiose San Paulo mieste esančiose St Marche parduotuvėse. Susidomėję vartotojai gali užregistruoti savo biometrinius duomenis programėlėje arba parduotuvėje per Mastercard partnerį Payface.

• Atstovas teigė, kad netrukus Jungtinėje Karalystėje bus paleista biometrinių duomenų patikros sistema, taip pat daug dėmesio bus skiriama Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos rinkoms.

• Sistema padės Mastercard įsilieti į biometrinių technologijų pramonę, kurios vertė iki 2026 m. bus daugiau nei 18 mlrd. JAV dolerių, teigia KBV Research.

• Mastercard citavo tyrimą, kuriame teigiama, kad 74% pasaulio gyventojų „teigiamai“ žiūri į biometrinius duomenis.

• Tačiau privatumo gynėjai išreiškė susirūpinimą dėl biometrinių patikros sistemų.

• „Pati Mastercard pripažimo duomenų ir saugumo problemas, kylančias naudojant biometrinius duomenis“, – dienraščiui The Guardian sakė teisininkė Suzie Miles. „Slaptažodį galima pakeisti, šypsenos ar mojavimo – ne. Jei biometriniai duomenys yra “nulaužiami”, nesąžiningos veiklos rizika gali būti daug didesnė nei dabartinių mokėjimo būdų atveju.

• Kiti baiminasi, kad sistemos rinks ir saugos duomenis, kurie gali būti naudojami naudotojams stebėti ir sekti.

• „Nors atrodo, kad Mastercard ėmėsi priemonių šiems duomenims apsaugoti ir užšifruoti, biometriniams mokėjimams tampant vis įprastesniais, tokių duomenų naudojimas greičiausiai vystysis, ir bus neišvengiamai sunkiau apsaugoti asmenų teises į privatumą“, – pridūrė Miles.

Autorius yra politikos filosofas, profesorius, vienas Sąjūdžio kūrėjų, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

1920 m. gegužės 15 dieną Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė rezoliuciją – tikriausio ir giliausio Lietuvos ir lietuvių tautos ĮSIVALSTYBINIMO aktą. Jo paskelbta Lietuvos valstybė nebuvo ir negalėjo būti tobula. Tačiau nuo pat pradžių – nuo XIX a. tautinio Atgimimo sąjūdžio – čia viskas buvo tikra.

O to tikrumo mastą ir didybę galima suprasti tik palyginus ir suvokus kontrastą tarp dviejų – nuosekliai ir tvirtai stojusios į vis plačiau išsiskleidžiančio įsivalstybinimo kelią Lietuvos ir dvejojančios bei pradėjusios bijoti ir gėdintis savęs pačios, galiausiai pasukusios IŠSIVALSTYBINIMO kryptimi mūsų dienų Lietuvos. Žvelgiant iš laiko nuotolio, tų dviejų Lietuvų skirtumai atrodo tokie dideli, kad virsta neperžengiama praraja.

Tais tolimais 1920 metais susirinkęs ir aną Valstybę paskelbęs parlamentas buvo tikras Steigiamasis seimas, o ne juo atgaline data pervadinta LSSR Aukščiausioji taryba.

Jo paskelbta ana Valstybė buvo tikra ir tapo brangi daugumai jos piliečių, nes buvo iškovota sunkių mūšių laukuose ir atpirkta karių ir savanorių krauju, o ne atgauta saujelės didvyrių gyvybės kaina, bet iš esmės – susigrąžinta be rimtos kovos, mosuojant vėliavėlėmis ir dainuojant taikiuose, net šventiškuose mitinguose.

Pasiūlymu, kuris Europoje sukeltų politinį žemės drebėjimą, buvęs ES Komisijos narys pasisako už ES sutarčių keitimą paprasta balsavimo dauguma.

Vokietija ir Prancūzija deda naujas pastangas atimti veto teisę iš nacionalinių valstybių narių, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę ragino baigti su vienbalsio balsavimo reikalavimu ES dėl svarbių politikos sričių, tokių kaip sveikatos priežiūra, užsienio politika, užsienio politika ir gynyba.

Radikalus žingsnis, kuris, be abejo, vestų link Europos supervalstybės, jau buvo atmestas 13 valstybių narių, politikų, susijusių su Lenkijos valdančiąja vyriausybe, nurodančių, kad tai yra valdžios užgrobimas, grėsmė nacionaliniam suverenumui ir ženklas, kad „Berlynas nori valdyti Europą“.

Nors visuotins sutarimas yra tas, kad toks sutarties pakeitimas negali įvykti be vieningo visų tautų sutikimo, yra tokių, kurie tvirtina kitaip.

Ištrauka. Komunizmo, nacizmo, putinizmo ir kitų Europos skaudulių dekonstravimas su filosofu Vytautu Radžvilu.

Eksperimentai su valstybėmis – tautinės politinės tapatybės ribas peržengiantys projektai.

Danas Nagelė | respublika.lt

Vakar Seime kaip pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pagaliau prisistatė prezidento Gitano Nausėdos teikiamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas prof. Egidijus Šileikis. Prisistatymas buvo itin emocingas, nes, kaip prisipažino pats profesorius, jis – pirmasis kandidatas per 30 metų, kurį parlamentarai pastatė į tokią padėtį: jam prisistatyti Seimas neleidžia nuo kovo pabaigos, o vakar iš darbotvarkės norėjo išbraukti ir dar kartą.

Principingas iki galo

„Nebuvo pateiktos dvi pažymos. Tą pastebėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras“, – tai, kodėl E.Šileikio, kaip kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, pristatymas Seime buvo atidėtas, balandžio viduryje žurnalistams buvo paaiškinusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O štai jos pavaduotojas Jurgis Razma iš anksto išsidavė, kad valdantieji kandidatūrai nepritars.

„Man šiuo metu atrodo, kad jo perspektyvos yra gana miglotos. Teigiamų atsiliepimų apie jį girdėjau tik iš prezidento, o iš Seimo narių – nė vieno. Negirdėjau iš Seimo narių, kad sakytų, jog reikės palaikyti“, – rėžė J.Razma.

Gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuoja mokslinę konferenciją „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei.

Konferencijoje bus aptariami įvairūs neginkluoto pasipriešinimo, pilietinio atsparumo ir pasiryžimo ginti gimtąją šalį aspektai. Profesionalūs istorikai ir archyvų specialistai įvairiais rakursais nagrinės Romo Kalantos pasiaukojimą ir tuo metu kilusius masinius protestus. Politikos mokslų ir sociologijos ekspertai pateiks analitines pastabas, žvelgdami iš dabarties pozicijų. Apie sovietinės okupacijos metais patirtus išgyvenimus pasakos rezistencijos dalyviai, meno ir kultūros atstovai.

Danas Nagelė | respublika.lt

Europos Parlamentas (EP) pradėjo reformą, kuria siekiama suvienodinti skirtingą EP rinkimų tvarką 27-iose ES valstybėse. Dalis europarlamentarų netgi bus renkama ne nacionalinėse apygardose, o bendroje ES apygardoje. Politologų nuomone, tai akivaizdžiai rodo, kad ES toliau bandoma paversti ne Tautų sąjunga, o federacija. Negana to, netgi siekiama nustatyti kvotas – kad į ES būtų renkama daugiau moterų ir net asmenų, kurie savęs nepriskiria nė vienai lyčiai.

Europarlamentarai pritarė siūlymui pakeisti EP rinkimų taisykles – 331 pritarė, 257 buvo prieš, o 52 susilaikė. EP siekia, kad kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną balsą panaudotų renkant EP narius nacionalinėje apygardoje, o kitą – renkant EP narius bendroje ES apygardoje, kurią sudarytų papildomos 28 vietos.

Siekiant pagal šiuos sąrašus užtikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyrą, ES valstybės būtų suskirstytos į tris grupes pagal gyventojų skaičių, o į sąrašus šių grupių kandidatai būtų įtraukiami laikantis proporcijos. Bendrus ES kandidatų sąrašus turėtų pateikti Europos rinkimų subjektai, pavyzdžiui, nacionalinių partijų koalicijos arba nacionalinės rinkėjų asociacijos ar Europos politinės partijos.

EP nariai taip pat siūlo rinkimuose užtikrinti lyčių lygybę, pabrėždami, kad kai kuriose šalyse į Europos Parlamentą nebuvo išrinkta nė viena moteris. Siūloma sudaryti paritetinius sąrašus, į kuriuos būtų pakaitomis įrašomos kandidatuojančios moterys ir kandidatuojantys vyrai, arba nustatyti kvotas, nepažeidžiant nebinarinio lytiškumo asmenų (kurie savęs nepriskiria nė vienai lyčiai) teisių. Tai pažymima Europos Parlamento biuro Lietuvoje išplatintame pranešime.

TEISĖ.PRO

Kaip žinia, dar 2021 m. gruodžio mėnesį Seimo narių grupė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl operacijų vadovo sprendimo, reikalaujančio pradinukams dėvėti kaukes mokyklose, teisėtumo. Ginčijamas operacijų vadovo sprendimas buvo priimtas, remiantis 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostata, suteikiančia operacijų vadovui teisę nustatyti mokyklose „būtinas visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygas“ bei „kitus susijusius reikalavimus“.

2022 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą (toliau – KT) dėl šio Vyriausybės nutarimo minėtų nuostatų konstitucingumo.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo abejonė, ar būtent minėtos Vyriausybės nutarimo nuostatos sąlygoja operacijų vadovo teisę numatyti žmogaus teisių ribojimus (Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumui bei draudimui neteisėtai kištis į žmogaus asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsintis į jo garbę ir orumą) ir ar nepažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo išplaukiančio reikalavimo – žmogaus teisių ribojimus nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.

Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vadinamoje MG Baltic byloje, neva dėl to, kad byloje nepakako surinktų įrodymų. Paskelbus teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Tokiu būdu Seimo pirmininkė viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai.

Gegužės 2 dieną Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė Seimo pirmininkės viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaudamas Generalinę prokuratūrą apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.