Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vladimiras Laučius | DELFI.lt

Būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis po 2020 m. Seimo rinkimų priklausys ir nuo prezidento Gitano Nausėdos, ir to, ar atsiras pakankamai norinčių bendradarbiauti su šiuo metu populiariausia partija – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais. Taip DELFI sako kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas, kultūros ir švietimo ministras pirmojoje po nepriklausomybės atstatymo vyriausybėje Darius Kuolys. Jo žodžiais, politinių partijų nemeilė konservatoriams gali lemti, kad jos mieliau bendradarbiaus tarpusavyje nei su Tėvynės sąjunga.

„Tai partija, kuri jaučiasi taip, lyg Dievas jai būtų dovanojęs Lietuvos valstybę. Ir šitą jausmą Tėvynės sąjungai labai sunkiai sekasi nuslėpti. Kiekvienas partneris partijos, kuri jaučiasi kaip Dievo duota Lietuvai, tampa mažesniuoju partneriu – jaunesniuoju broliu. Ir ne kiekviena politinė jėga su tokiu vaidmeniu sutinka“, – svarsto Kuolys.

Kuolys neatmeta galimybės, kad prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos naują politinį judėjimą ar net partiją. Krikdemiškos politinės jėgos atstovu galėtų tapti Rokas Masiulis, tačiau, Kuolio teigimu, pasiūlyti šių dienų visuomenei „patrauklią, modernią, pajėgią lyderystei krikščioniškąją demokratiją“ – gana kebli užduotis.

Laisvės stadijos:

1. Tapino Laisvės verslas.

2. Šimašiaus Laisvės partija.

3. Nuteistųjų savitarpio pagalbos ir paramos organizacija „Laisvė“.

Algimantas Rusteika | Kauno forumas

Atostogos eina į pabaigą ir artėja nauji mokslo metai. Mokslo metams rengiasi ne tik tėvai ir mokiniai, bet ir iš vietinių ir užsienio subsidijų mintančios įvairiausios organizacijos, „iniciatyvos“ ir šiaip „aktyvistai“, mokantys atsilikėlius Rytų europiečius tolerancijos ir modernaus seksualumo naujovių.

Kad jau man patiko sekti pasakas, o jums – jų klausytis, šekite dar vieną.

Potraukis stebėti įžymybių ar politikų asmeninį gyvenimą, matyt, yra seksualinio pobūdžio. Nors mes tokio potraukio nejaučiame, šią „Iš savo varpinės“ laidą pradėsime nuo mielos M. Majausko ir jo padėjėjos draugystės istorijos, tačiau mums rūpės visai kiti klausimai: Kaip galėjo atsitikti, kad vos baigusi mokslus mergina gali tapti šalies vadovo patarėja? O svarbiausia: kas yra kaltas, kad Prezidentūra tapo tikru tikriausiu dvaru? Ar prezidentas G. Nausėda išlaikys dvaro tradicijas ar vis dėlto atkurs Prezidentūrą?

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą su sovietiniu režimu kolaboravusiai poetei Valerijai Valsiūnienei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas vadina pavojingu savivaliavimu ir įspėja antisovietines organizacijas ir patriotinių nuostatų asmenis nepasiduoti siūlomiems herojų ar paminklų „mainams“.

DELFI.lt

Šiuos pamąstymus įkvėpė keli įvykiai – Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje. Šalys, įvykiai, kontekstai ir svarbiausia – žmonės – labai skirtingi, bet čia esama daug reikšmingų aplinkybių, sutapimų bei sąsajų, kurios kumščiuoja mums į šoną ir ragina veikti. Ore tarsi plevena gerai žinomas šūkis: kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar?

Pirmiausia – apie Didžiąją Britaniją. Daugelis kategorišką nuomonę turinčių mūsų apžvalgininkų ir viešosios erdvės komentatorių pasaulį mato tik per savo kompiuterio ekraną, kuris dažniausiai yra „sukalibruotas“ taip, kad šeimininkui rodo tik tai, kas vyksta politinio spektro kairėje. Kita vertus, jo net nereikia „kalibruoti“, nes pats „Google“ blokuoja tai, kas yra dešinėje. Taip kuriamas iškreiptas pasaulio vaizdas.

Antradienis, liepos 30 d. Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Turbūt neatsitiktinai istorinės atminties „valymas“ nuo Laisvės kovotojų pagarbos ženklų Vilniuje pratęsiamas sovietmečiu aktyviai vykdytu kryžių griovimu (daugiau apie tai skaityti ČIA).

Be komentarų.

Aušrinė Armonaitė. Teisingas sprendimas

Kartais teisingi sprendimai nebūna populiarūs. O populiarūs nebūna teisingi.

Vertindami istorines asmenybes ir jų veiklą turime suprasti, kad nėra vien juoda ar balta. Sunku, bet turime pripažinti, kad ir tarp Lietuvai nusipelniusių žmonių buvo tokių, kurie savo veiksmais galėjo prisidėti prie neapykantos kurstymo ar net prisidėjo prie nusikaltimų organizavimo bei vykdymo.