Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tikėjimo mokslo kongregacija, išklausiusi Popiežiškosios pasauliečių tarybos nuomonę, nusprendė paskelbti šią Notą dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų. Nota skirta Katalikų Bažnyčios vyskupams ir ypač katalikų politikams bei visiems tikintiems pasauliečiams, pašauktiems dalyvauti demokratinių visuomenių viešajame ir politiniame gyvenime.

Vytautas Sinica | Pro Patria

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą.

Buvau nutaręs prieš rinkimus daugiau neparašyti nė žodžio, bet išklausęs vieną radijo laidą, negaliu nepasidalinti keliomis mintimis.

Lietuvos vyskupai savo priešrinkiminiame laiške visai neseniai rašė: „Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus“.

Vatikano radijas

Vatikane šeštadienį paskelbtas popiežiaus Pranciškaus laiškas-kvietimas jauniems ekonomistams ir verslininkams atvykti į tarptautinį suvažiavimą „Pranciškaus ekonomika“. Jis įvyks Asyžiuje 2020 metų kovo 26–28 dienomis. Suvažiavimo tikslas, rašo Pranciškus, susi`ątikti su visais, kurie jau dabar formuoja ar pradeda tirti ir įgyvendinti kitokią ekonomiką – tokią, kuri kurtų gyvybę, o ne žudytų, kviestų įtraukti kitus, o ne atmesti, sutaurintų, o ne nužmogintų, rūpintųsi kūrinija, o ne ją išnaudotų.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Rasos Čepaitienės paskaitą „Krikščionybės atsakas didžiosioms ideologijoms sovietmečiu ir šiandien“, perskaitytą balandžio 5 d. Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre (Marijos radijo laidos „Irkis į gilumą“ įrašas ČIA).

Kviečiame pasiklausyti (ČIA) Marijos radijo įrašo iš kunigui Alfonsui Lipniūnui (1905–1945) skirto atminimo vakaro, vykusio š. m. kovo 29 d. Vilniaus šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje.

teofilius.lt

Palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis rašė daug laiškų, nemažai jų išlikę iš Vladimiro kalėjimo ir Potmos invalidų namų. Rašė taip pat iš Birštono ir Šeduvos, rašė laiškus iki paskutinių gyvenimų dienų. Jo gražia rašysena parašyti laiškai aplankydavo šeimos narius, giminaičius, brolius vyskupus ir kunigus. Vyskupo laiškuose juntamas nepaprastas švelnumas, rūpestis kitu, atsidavimas Dievo valiai, meilė Bažnyčiai. Skaitant laiškus atrodo pats palaimintasis prabyla į kiekvieną skaitytoją. Pateikiame keletą Kalėdinių laiškų iš prelato Prano Gaidos knygos „Nemarus mirtingasis“. Malonaus skaitymo!

Šeštadienis, 2018 m. rugsėjo 22 d.

Valdžios ir visuomenės atstovams Simono Daukanto aikštėje:
„Kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – taptų bendrystės ir vilties tiltu“

Gerbiamoji Prezidente,
Vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariai,
Pilietinės visuomenės atstovai,
Gerbiami valdžios atstovai,
Ponios ir ponai,

tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ (Kalba sutikimo ceremonijos metu, Vilnius 1993 m. rugsėjo 4 d.), mane be galo džiugina ir teikia vilties.

Pirmiausia, žinoma, tiltas. Iškart iškilo sąsajos tarp taip įvardintos Lietuvos ir paties popiežiaus misijos – būti tiltų statytoju (pontifex). Tiltas – tai ne pereinamasis kiemas ir ne kelias. Jis sujungia ir priartina. Mums tai ne tik istorija ir geopolitika.

Siūlome vieno didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie politinius popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje aspektus.