Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šeštadienis, 2018 m. rugsėjo 22 d.

Valdžios ir visuomenės atstovams Simono Daukanto aikštėje:
„Kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – taptų bendrystės ir vilties tiltu“

Gerbiamoji Prezidente,
Vyriausybės ir diplomatinio korpuso nariai,
Pilietinės visuomenės atstovai,
Gerbiami valdžios atstovai,
Ponios ir ponai,

tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ (Kalba sutikimo ceremonijos metu, Vilnius 1993 m. rugsėjo 4 d.), mane be galo džiugina ir teikia vilties.

Pirmiausia, žinoma, tiltas. Iškart iškilo sąsajos tarp taip įvardintos Lietuvos ir paties popiežiaus misijos – būti tiltų statytoju (pontifex). Tiltas – tai ne pereinamasis kiemas ir ne kelias. Jis sujungia ir priartina. Mums tai ne tik istorija ir geopolitika.

Siūlome vieno didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie politinius popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje aspektus.

Vatikano radijas

Rugsėjo 7 dieną italų dienraščio „Il Sole 24 Ore“ portale paskelbtas naujas interviu su popiežiumi Pranciškumi. Šis dienraštis priklauso Italijos pramonės federacijai, vienijančiai beveik 150 tūkstančių gamybos ir paslaugų įmonių. Dienraštis specializuojasi skelbti ir viešinti psverslo pasaulio naujienose ir analizėse. Tad interviu, kuriame popiežių kalbino dienraščio direktorius Guido Gentili, taip pat nagrinėjamos panašios temos. Perteikiame tik kelias ilgo interviu metu išsakytas mintis.

Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti užsimerkiama, jie nutylimi, neigiami,  juo labiau švenčiami, visokeriopai palaikant Lenkijos valdžios bei visuomeninių organizacijų.

Pro Patria

Ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė kandidatuosianti Prezidento rinkimuose. „Po tamsos ateina aušra“ skelbia jos ambicingas rinkiminis šūkis. Kandidatė paskelbė 95 programines tezes, kurios susilaukė plataus aptarimo. Tarp jų buvo ir, kaip įprasta autorei, akcentuojama katalikybė. Politikų gyrimasis esant katalikais (ko verti vien liberalas R. Šimašius ir socialdemokratas A. Butkevičius) yra plačiai paplitęs ir įprastas reiškinys, nors, drįsčiau ginčytis, A. Maldeikienė savo religiją pabrėžia itin dažnai. Ne mažiau dažnas reiškinys yra ir katalikybę deklaruojančių politikų mąstymas ir balsavimas prieš Katalikų Bažnyčios mokymą. Žinoma, jie visada randa tam paaiškinimą, tačiau koks jis bebūtų, prieštaravimas tarp deklaruojamos katalikybės ir jai priešingų balsavimų paaiškinamas daug paprasčiau – tiesiog protestantiškai selektyviu požiūriu „čia Bažnyčiai pritariu, o čia – ne“. A. Maldeikienės kandidatavimas į Prezidento postą kviečia pažvelgti į šį plačiai paplitusį reiškinį per jos, kaip politikės, pavyzdį.

Jūsų dėmesiui siūlome Laisvos visuomenės instituto išverstą video apie naująjį – XXI amžiaus – feminizmą.

fsspx.lt

Stebint, kas šiuo metu dedasi pasaulyje (EK pirmininko dalyvavimas Karlo Marxo 200-ųjų gimimo metinių minėjime, kard. Reinhardo Marxo vieša pagarba Karlui Marxui, taip pat prisimenant popiežiaus Pranciškaus iš Bolivijos prezidento 2015 metais priimtą „komunistinį krucifiksą“), natūraliai kyla klausimas, koks yra tradicinis Bažnyčios mokymas komunizmo atžvilgiu.

Švenčiame nepriklausomybės atkūrimo gimtadienį. Vyksta renginiai, koncertai, bet širdyje liūdna. Liūdna, nes kaip galima linksmintis, kai Lietuva yra mirtinai sužeista. Todėl visas tas šventinis šurmulys panašus į puotą maro metu.

propatria.lt

Ar vadinamieji „tamsieji viduramžiai“ išties buvo tokie „tamsūs“? Ne paslaptis, kad dažnas šiuolaikinis žmogus nesuabejojęs patvirtina, kad tai buvo aklo ir „tamsaus“ tikėjimo laikmetis. XXI amžius pasižymi tendencija tikėjimo ir proto tiesas laikyti visiškai nesuderinamais dalykais. Tuo pat šiuolaikiniame pasaulyje pastebimas ir žmogaus prigimties nuvertinimas, kuomet nebesuvokiama nei kas tas „žmogus“, nei kas ta „prigimtis“. Vis drąsiau viešai deklaruojama, kad nebeaišku, ką reiškia būti žmogumi, bet paradoksaliai vis garsiau ir dažniau kalbama apie visuotinio universalumo bei neliečiamumo statusą turinčias vadinamąsias „žmogaus teises“. Apie šiuos dalykus kalbamės su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Albinu Plėšniu. –