Svarbiausias, Aplinkosaugos politika

Janina Gadliauskienė. Ar miškai dar valstybės turtas?

5 Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 6 d. 20:59

Šalies viduje vykstant radikaliems pokyčiams įvairiose srityse dažnam sunku susigaudyti, kurie valdančiųjų sprendimai gali lemti ne tik mūsų gyvenimo kokybę, bet ir saugumą bei išlikimą. Žiniasklaidai užpildžius eterį kasdienėmis žiniomis apie pandemiją, skiepų politiką ir Ukrainoje vykstantį karą net nepajuntame, kai paslapčia įgyvendinami tokie projektai, kaip valstybės ir savivaldybės įmonių, lietuvių kalbos naikinimas, kiti esminiai pokyčiai, kurie naikina valstybę, o ne padeda ją stiprinti.

Aplinkos ministerijoje dar prieš metus pradėta vykdyti nacionalinio miškų susitarimo politika. Ją įgyvendinant iš nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bei specialistų buvo sudarytos devynios grupės, turinčios numatyti gaires, kaip bus prižiūrimi miškai. Iš pradžių visuomenininkai tikėjęsi pasiekti miškams reikalingų pokyčių kaip plynų kirtimų mažinimas, sengirių išsaugojimas ir tausojamasis ūkinės veiklos reguliavimas saugomų teritorijų miškuose.

Tačiau daugelyje šių grupių atsiradus atstovams iš medienos perdirbimo įmonių, privačių miškų asociacijos ir kitų medienos kirtimų normos didinimu suinteresuotų asmenų, visuomeninių organizacijų atstovai liko nusivylę. Jie suprato, kad tokie susitarimai yra tik laiko švaistymas ir realių pokyčių miškų politikoje neatneš. Kai kurie jų gana greitai iš Aplinkos ministerijos organizuoto Nacionalinio miškų susitarimo pasišalino ir keletas grupių iširo.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Aplinkosaugos politika

Arimantas Butkus. Orhuso konvencija: pamatinė žmogaus teisė gauti informaciją apie aplinką ir dalyvauti priimant sprendimus

3 Tiesos.lt siūlo   2022 m. kovo 21 d. 11:23

pozicija.org

Orhuso konvencija? Kokie yra pagrindiniai jos tikslai?

Lietuvoje Orhuso konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, o nuo 2005 m. vasario 17 d., kai Konvencijos šalimi tapo Europos Sąjunga – ir kaip Lietuvai privalomas ES tarptautinis įsipareigojimas.

Orhuso konvencija – viena iš pamatinių žmogaus teises reglamentuojančių konvencijų. Ji ne tik gina pačią aplinką, bet ir suteikia kiekvienam visuomenės nariui pagrindą ginti savo teisę gyventi švarioje ir kokybiškoje aplinkoje.

Ši konvencija remiasi pamatine žmogaus teise į gyvybę. Ji suteikia visuomenei tris pagrindines teises: gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant valdžios sprendimus dėl aplinkos ir teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais.

Pvz., jeigu valdžia piliečiams neleidžia dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos, laiku nesuteikia reikiamos informacijos, vienašališkai priima susitarimus su privačiais investuotojais ir pateikia visuomenei susitarimui reikalingus teisės aktus, o teisės aktas gali būti žalingas aplinkai, gyvenimo kokybei, visuomenė gali protestuoti.

Orhuso konvencijoje yra nustatyta, kad diskusija su visuomene turi būti pradinio etapo, kol dar nėra priimti jokie sprendimai. 2008 m. valstybių Orhuso konvencijos šalių sprendime dėl Lietuvos pasakyta, kad visuomenės dalyvavimas paskutiniame, o ne pradiniame sprendimų priėmimo proceso etape neatitinka Konvencijos.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Aplinkosaugos politika

Gabrielis Andrade. Karas Ukrainoje ir tikrieji žaliojo kurso kaštai

5 Tiesos.lt siūlo   2022 m. kovo 12 d. 20:38

naunau.lt

Svarbiausia išgelbėti planetą! Kokia nuostabi frazė. Ir kas, pasak vienos švedų mergaitės, išdrįstų jai nepritarti? Ką gi, miela Greta, išdrįsti teks. Kaip Rusijai užpuolus Ukrainą Twitteryje rašė Garis Kasparovas, „jūs neišgelbėsite planetos, jei negelbėsite joje gyvenančių žmonių.“  Kasparovas nėra piktų naftos korporacijų marionetė. Jis – šachmatų didmeistris, eilę metų įspėdavęs mus apie agresyvius Rusijos ketinimus. Ir jis aiškiai mato, kad Vakarų žaliasis kursas į pavojų stato žmones gyvenančius po ištekliais turtingų tironų padu. Karas Ukrainoje parodė kokie yra tikrieji žaliojo kurso kaštai bei patvirtino seną patarlę, jog kelias į pragarą gerais norais grįstas.

V. Putino sprendimą pulti Ukrainą lėmė daug priežasčių. Bet jis tikrai tikėjosi, kad kai kurios ES šalys karo atveju užtrauks rankinį stabdį rimtesnėms ekonominėms sankcijoms. Ir nors kol kas Rusijos agresija, atrodo, suvienijo Europą, bet Vokietija ir Italija prie Ukrainos draugų prisidėjo tik paskutinę akimirką. Tokio trypčiojimo priežastis telpa dvejuose žodžiuose: gamtinės dujos.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Aplinkosaugos politika, Europa

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

5 Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 17 d. 12:02

Tyler Durden | zerohedge.com

Jei kas nors vis dar nesupranta, kodėl ESG (Environmetal, Social and Governance – aplinkos, visuomenės ir valdymo), o ir visas „žaliasis“ judėjimas yra vienas milžiniškas, verdantis melo, veidmainystės ir sukčiavimo katilas, skaitykite toliau.

Praėjusią vasarą pranešėme, kad Europos Komisija pasiūlė privačius lėktuvus – vieną labiausiai aplinką teršiančių transporto rūšių – atleisti nuo planuojamo ES lėktuvų degalų mokesčio. Projekte buvo nurodyta, kad mokestis bus palaipsniui įvestas keleiviniams skrydžiams, įskaitant tuos, kurie veža krovinius. Privatiems lėktuvams bus taikoma išimtis, klasifikuojant juos kaip „verslo aviaciją“, nes orlaivių naudojimas, vykdomas įmonių keleiviams ar kroviniams vežti, bus laikomas „pagalba jų verslui vykdyti“, jei bendrai nelaikoma, kad jie skirti viešajai nuomai. Dar geriau: papildoma išimtis suteikiama „pramoginiams“ skrydžiams, kai orlaivis naudojamas „asmeniniams ar pramoginiams“ tikslams, nesusijusiems su verslo ar profesiniu naudojimu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Aplinkosaugos politika

John Horvath. Kodėl jie negali statyti gražių vėjo malūnų?

1 Tiesos.lt siūlo   2022 m. sausio 8 d. 19:59

katalikutradicija.lt

Žalias naujas pasaulis ateina, aktyvistams bandant visuomenei primesti savo eko darbotvarkę. Dabartinė administracija [Jungtinėse Amerikos Valstijose – JAV] pristatė „infrastruktūros“ reformą, kuria siekiama milžinišku greičiu vystyti žaliosios energijos šaltinius. Daugiausia kalba eina apie vėjo jėgaines ir saulės elektrines.

Bet su pastangomis pastatyti žalią naują pasaulį ne viskas gerai. Švarios vėjo energijos lenktynės susiduria su priešpriešiniu vėju, keliančiu grėsmę jų ateičiai.

Atrodytų, šviesiai vėjo malūnų ateičiai jau visko pakanka. Technologijos dar niekada nebuvo taip išvystytos ir turbinos tampa vis efektyvesnės. Vėjo malūnai turi finansinį užnugarį. Žalioji energija yra madingiausias kiekvieno intvesticinio portfelio instrumentas. Vėjo energija populiari, 70% visuomenės pritaria jos vystymui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Aplinkosaugos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Algis Avižienis. Žaliasis kursas

1 Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 2 d. 19:39

Dovilas Petkus

„Žaliasis kursas“ – terminas, kurį dabar girdime nuolatos, tačiau mažai žinome, kas slypi už šios frazės. Apie tai, kad pasauliui būtini globalūs politiniai sprendimai klimato srityje girdime jau ne vieną dešimtmetį, pasiekta nemaža susitarimų, išaugo žaliųjų partijų įtaka formuojant vyriausybių kabinetus, įvairūs politikai, įskaitant Lietuvoje, teigia, kad „žaliasis kursas“ – tai neatšaukiamas politinis procesas. Ką reiškia tokie „neatšaukiami sprendimai“ ir stiprėjanti žalioji politika: tai yra nerimo dėl ekologinių problemų išraiška, o gal globalios politikos kūrimo įrankis?
Kodėl pasaulį krečia energetikos kainų krizė? Ar išties pasaulio galingiesiems taip rūpi mažinti taršą? Kokia yra alternatyvios energijos kūrimo kaina? Ir kodėl pramonę norima pažaboti išsivysčiusiose šalyse, tačiau tokie reikalavimai lieka neišgirsti Kinijoje arba Indijoje?
Apie visą tai kalbamės su buvusiu diplomatu ir politikos apžvalgininku Algiu Avižieniu.

Pokalbio temos:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Socialinė politika, Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Almantas Stankūnas. Apsukome ratą ir vėl neriame į marksizmą?

14 Tiesos.lt redakcija   2021 m. gruodžio 19 d. 20:35

Tikrai?!

Tai apsukome ratą ir vėl neriame į marksizmą – dar vieną jo versiją?!

O tai dar neišmokome pamokų apie tai kuo baigiasi marksizmo versijos?!

Vakarai jų neišmoko, nes neturėjo. Tačiau mes tai tikrai išmokome! – ir labai brangiai sumokėjome už tas pamokas!

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Socialinė politika, Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Europos Sąjunga skelbia didžiausią Italijos nekilnojamo turto anuliavimą per trejų tūkstančių metų istoriją

20 Tiesos.lt redakcija   2021 m. gruodžio 14 d. 11:11

Prtalo Messaggero paskelbta naujiena buvo perspausdinta visų kitų Italijos laikraščių kaip epochos įvykis. Numatytas didžiausias nekilnojamo turto išgrobstymas Italijoje nuo Romos įkūrimo; nė vienas barbaras, ankstesniais šimtmečiais įsiveržęs į mūsų šalį, niekada negalvojo panaikinti didelės nuosavybės dalies vertę paprastu rašiklio brūkštelėjimu o Europos Komisija gali tai padaryti. Pusė italų įprastinio nekilnojamo turto praktiškai paverčiama į nieką.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Aplinkosaugos politika

Ramūnas Aušrotas. Apie struktūrinį lobizmą (TINP atvejis)

2 Tiesos.lt redakcija   2021 m. gruodžio 7 d. 11:05

Nuo 2020 m. Seimo rinkimų su nerimu stebiu kaip agresyviai, pasinaudojant įgyta politine galia, dabartiniai valdantieji „daro“ politiką, ar tai siekdami propaguoti ir proteguoti tam tikrą invazinę ideologiją, ar patenkinti siaurus tam tikrų asmenų ar jų grupių finansinius interesus. Aš tai vadinu struktūriniu lobizmu, kai pasinaudojant politiniu atstovavimu Seime ar turima įtaka Vyriausybėje ir ministerijose, yra priimami sprendimai, kurie neatitinka bendrojo gėrio reiklavimų,  yra visuomenei ne tik kad nenaudingi, bet ir žalingi.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Socialinė politika, Ekonominė politika, Aplinkosaugos politika

Romas Lazutka. Mūsų pasivažinėjimams gamtą tesaugo varguoliai

3 Tiesos.lt siūlo   2021 m. lapkričio 29 d. 11:21

lrt.lt

Įstatymo projektas dėl automobilių kasmetinio taršos mokesčio Vyriausybei pritarus nukeliavo į Seimą. Tačiau naujojo mokesčio ryšys su tikslu, dėl kurio jis įvedamas, labai prieštaringas. Teršalai sukuriami, kai automobiliai degina degalus, o apmokestinamas ne jų naudojimas, bet turėjimas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 23 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.