Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Veidaknygė

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, daug bendravau su girininkais, gamtininkais, aplinkos apsaugos žinovais, galiu pasakyti, kad dabartinė arši diskusija labai dažnai, deja, nusirita į kartojamų štampų lygį.

Alkas.lt

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Jūsų dėmesiui siūlome straipsnį, parengtą pagal pranešimą, perskaitytą Kauno savivaldybėje 2018 m. rugsėjo 12 d. Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijoje „Lietuvos miškai – mūsų visų turtas“.

„Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių girias, kurias anie, atsidanginę į tą kraštą, rado, kurios be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“, – šie nuo mokyklos suolo lydintys Simono Daukanto „Būdo senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ žodžiai, nukeliantys į mitinius tautos laikus, – tai epinis Lietuvos paveikslas, išugdęs ne vieną kartą, taip pat ir mano.

Dieną naktį stebintis, kaip viena didžiausių mūsų girių išvežama iš Lietuvos, gamtosaugininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius savo Veidaknygės paskyroje išplatintą filmuotą medžiagą apie Labanoro girioje prasidėjusią medžiapjūtę palydėjo sarkastišku prierašu:

Aplinkos ministerija: draudimas deginti malkas – tikras ar tariamas

Mažinti oro taršą, kurią kelia namų ūkių šildymo įrenginiai, ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kur prasidėjus šildymo sezonui, pastebimai padidėja kietųjų dalelių ir kancerogeninių teršalų koncentracija ore.

Siekdami pradėti konstruktyvias diskusijas, kaip spręsti šią itin svarbią problemą, kartu su konsultantais parengėme Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą.

#už #Lietuvos #Miškus #Lietuvos #Respublikos #seimas #atsibuskit

Keturių trobų kaimas miške, Dzūkijoje. Tokią sodybą pirkome. Vidury miško. Rudenį čia buriuojasi gervės. Kiekvieną naktį gervės klykia. Nežinia ar džiūgaudamos, ar pakildamos tolimam skrydžiui, ar vaitodamos, kad traiškomi jų namai.

gyvasmiskas.lt

Slapta aplinkos ministro darbo grupė

Aplinkos ministras 2018-04-26 įsakymu Nr. D1-334 sudarė darbo grupę prekybos mediena tvarkai tobulinti. Pažymėtina kad apie darbo grupės sudarymą nebuvo skelbta viešai, šis ministro įsakymas teisės aktų registro sistemoje nebuvo paskelbtas.

Kodėl ministras tokią svarbų klausimą sprendžia slaptai, kodėl slapstosi? Visada sakiau, kad pagrindinis miškų reformos užsakovų tikslas apriboti konkurenciją ir grupei suinteresuotų asmenų sudaryti išskirtines sąlygas įsigyti medieną iš valstybinių miškų kitų rinkos dalyvių ir valstybės sąskaita.

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio!

Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą

VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS
Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos.

Jūsų dėmesiui siūlome advokato Sauliaus Dambrausko, pastaruoju metu tapusio ir be gailesčio kertamų medžių gynėju, kreipimąsi į Raseinių savivaldybę dėl Ariogalos aikštės renovacijos projekto. Savivaldybė kviečiama nebedidinti socialinės įtampos – atvirkščiai, parodyti geranoriškumą ir atkurti socialinę santarvę. Be to, patikslinti aikštės pertvarkos planą, pagal kurį būtų atsisakyta minties iškirsti 68 medžius, iš jų, ekspertų teigimu, šalintina (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje Ariogalos parkelio medžių gynėjai: gyventojų aktyvumas šokiravo vietos valdžią – „dar taip niekada nebuvo“).