Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Publikuojame smurto Garliavoje 2012 m. gegužės 17 d. įrašus.

Šiame straipsnyje skelbiame 17 sekundžių teisėjos Neringos Venckienės balso, kai 2 policininkai jai užlaužia rankas, Stankūnaitė lupa Deimantę nuo kaklo, Černiauskas – ją už liemens, o spec. tarnautoja pirštinėmis iki alkūnių, liudytojų pasakojimu, išima raudoną audeklą ir meta Deimantei ant galvos.

Pavyksta iš antrojo karto – pirmąjį kartą raudonas dekutis nuslysta Deimantei nuo galvos – ir mergaitė pastirsta.

2013 m. vasario 1 d.

Skelbiame filmuotą medžiagą, kurioje atskirai parodyti smurtiniai pareigūnų veiksmai gegužės 17-ąją dieną Garliavoje.

2013 m. rugpjūčio 6 d.

Valdžiai paslaugas teikęs advokatas Gintaras Černiauskas šiandien ir pats paslaugiai aptarnaujamas Lietuvos teisėtvarkos. Deja, šios paslaugos brangiai kainuoja piliečiams ir valstybei. Gindami G.Černiauską teisėjai ir prokurorai vis giliau gramzdina valstybę į melą.

Pilietinis Tiesos.lt portalas supažindina su Klaipėdos prokurorų ir teisėjų argumentais įteisinant viešą melą kaip šiuolaikinės Lietuvos bendrabūvio principą.

Rugpjūčio 21-ąją sukako 48 metai, kai 1968 m. Leonido Brežnevo vadovaujama Sovietų Sąjunga bei satelitinės Rytų Europos valstybės – Lenkija, Bulgarija, Rytų Vokietija ir Vengrija – nusprendė užgniaužti „Prahos pavasarį“ – viltį, jog dalinėmis reformomis galima suteikti socialistinei sistemai „žmogišką veidą“.

Spalio 28-ąją Lietuvos Sąrašo Savivaldos forume pranešimą „Kodėl savivaldybių biudžetai kiauri: kaip keistų padėtį viešųjų projektų kaštų ir naudos analizė?“ skaitė forumo svečias ekonomistas Raimondas Kuodis.

Siūlome pasiklausyti ištraukų iš šio susitikimo.

Tiesos.lt siūlo skaitytojams Europos Parlamento nario, profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą, perskaitytą Vasario 16-ąją iš Signatarų namų balkono. Pirmąkart Valstybės atkūrimo dieną Profesorius išdėstė ne suverenios tautos, bet „valdomos demokratijos“ idėją ir grūmojo tokiai „demokratijai“ nepritariantiems lietuviams Briuselio kerštu.

Konstitucijos dienos proga kviečiame klausyti š. m. birželio 13 dieną Tiesos.lt klube vykusios diskusijos „Ar patikima mūsų laisvė?“. Klubo svečias – Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus.

Iš Vilniaus universiteto bibliotekos kiemelio jau antrą kartą buvo išvaryti referendumo parašų rinkėjai. Tačiau skirtingai nuo pirmojo karto, neteisėti apsaugininkų veiksmai – reikalavimai pasitraukti iš viešos vietos, kurioje renkant parašus nebuvo sukelta jokių keblumų nei studentams, nei darbuotojams, bei aktyvus trukdymas rinkti parašus – buvo užfiksuoti vaizdo kamera.

Prisiminkime keletą nesenos praeities įvykių. Darbo partijos veikėjai – pirmininkas Viktoras Uspaskichas, jo ginklanešė Vitalija Vonžutaitė, pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys ir finansininkė Marina Liutkevičienė – yra atsakovai baudžiamojoje byloje, kurioje jie kaltinami juodosios buhalterijos vedimu ir mokesčių vengimu Darbo partijos naudai. Tokia partijos vadovybei priklausančiųjų veikla pagal įstatymus sukelia teisines pasekmes ir pačiai partijai – pastaroji gali būti likviduota. Kad to neįvyktų Uspaskichas ir Co atliko didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio vertą žingsnį – susijungė su savo partijos filialu Leiboristų partija ir pakeitė pavadinimą. Fiktyvi santuoka ir pavardės pakeitimas teismui kažkodėl pasirodė labai stiprus argumentas – Darbo partija teisinės atsakomybės išvengė, nes, anot teismo, po susijungimo ankstesnis juridinis asmuo, kuriam grėsė likvidavimas, išnyko, o vietoj jo atsirado naujas juridinis asmuo, kuris už išnykusio juridinio asmens veikas negali būti atsakingas. Į šią teisinę sofistiką savotiškai reagavo Seimas: matyt, numatydami, kad netolimoje ateityje ir kitoms partijoms dėl tos pačios priežasties gali prireikti steigti filialus, fiktyviai su jais jungtis ir keisti pavadinimus, priėmė nutarimą, jog partijos, kaip juridiniai asmenys, už savo veiklą nėra atsakingos (tam, kad šis lygybės prieš įstatymą principą pažeidžiantis ir teisinę valstybę griaunantis įstatymas atrodytų ne taip bjauriai, greta partijų buvo įrašytos ir religinės bendrijos).

Tiesos.lt skaitytojams siūlome Aikštės TV užfiksuotas akimirkas po pulkininko Vytauto žūties septintųjų metinių minėjimo. Pasilikęs pabendrauti su Tiesos sambūrio žmonėmis, visą gyvenimą už tikėjimo laisvę ir tiesos žodį kovojęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas dalijosi savo prisiminimais (I dalis) ir šių dienų neva Nepriklausomos Lietuvos rūpesčiais (II dalis).