Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją per pusę milijono lietuvių pasirinko Laisvės, Vilties, Tikėjimo kelią. Tą dieną prieš ketvirtį amžiaus visi ėjome į vieną ir kaip viena: nepykome, nekerštavome, neieškojome priešų tarp bendražygių, atleidome prisitaikėliams ir išdavusiems. Tiesiog augome ir joks tikslas neatrodė per didelis.

Kas kartą, kai Lietuvoje į viešąją erdvę įsibrauna naujas leidinys, visuomet stengiuosi perskaityti, kad nuspręsčiau, kieno tai ruporas ir ar verta sekti tolesnį jo gyvenimą. Pirmajame „Radviliškio krašto“ laikraščio numeryje, jo internetiniame variante, žvilgsnis užkliuvo už sakinio, tapusio šios „prezentacijos“ pavadinimu. Susidomėjau.

Keleivinio orlaivio numušimas Ukrainoje tapo praėjusios savaitės įvykiu, nes nepaaiškinamas sužvėrėjusių, kaip manoma, prorusiškų teroristų elgesys dar kartą pamynė tarptautinę teisę bei elementarų žmogišką padorumą.

Kol kas liko nepastebėtas nacionalinių politikų atradimas, tiesa, nepretenduojantis į tarptautinės teisės pažeidimus, tačiau galutinai sutrypsiantis rinkėjų pasitikėjimą bet kokia kaina į valdžią besiveržiančiais politikais. O tiems, kas brutaliai valdžią tapatina su valstybe, įskiepys dar didesnę neapykantą Lietuvai. Taigi, kas nutiko Lietuvoje, dėl ko ryžausi parašyti šį žiauriai nekorektišką rašinį?

Mūsų valstybė švenčia Dainų šventės 90-ąjį jubiliejų. Skamba „Lietuva brangi“. Gieda gražūs žmonės. Aidi skambūs, skaidrūs balsai. Regis, nuoširdūs. Kiek blankesni informacinių TV ir radijo kanalų žurnalistų bei jų kalbinamų politikų skleidžami garsai, skelbiantys tendencingą, klaidinančią informaciją apie tebevykstantį Tautos referendumą. Ar skųs kas agitaciją „PRIEŠ“ rinkimų dieną, ar bus apsiribota tik vieno iš iniciatyvinės grupės narių nubaudimu už tai, kad jo kartos žmonėms yra žinoma Lietuvos kino klasika? Ar rinkimų priežiūros sargai fiksavo VRK galvos Z.Vaigausko „džiugesį“ likus bene keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos, kad į referendumą neatėjo net tie, kurie pasirašė jo reikalaujantys?

Mūsų dori, pareigingi žmonės – sąžiningi piliečiai. Tuo įsitikinau, kai stotelėje laukiantiems autobuso padalinau informacinius Tautos referendumo lankstinukus. Kol visi laukėme atvykstant autobuso (o Šiauliuose panaikinus maršrutinius mikroautobusus tenka sugaišti po pusvalandį), prie manęs priėjo net keli perskaičiusieji tekstus ir prisipažino, kad palaiko referendumą, ateis balsuoti, bet nebeprisimena, kaip ankstesniuose referendumuose žymėjo biuleteniuose savo pasirinkimą. Vyresnio amžiaus moteris net susigraudino, baimindamasi suklysti.

„Teisėja, o kur reikia susipažinti su byla? Aš nežinau, nes gyvenime nebuvau teisiamas“, – po pirmojo bylos svarstymo vydamasis laiptais lipančią Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Violetą Miceikienę tyliai teiravosi Kauno JDJ pirmininkės pavaduotojas Česlovas Kasperavičius. Rudenį penkiasdešimtmetį švęsiantį vyrą reikalai „valdiškuose“ namuose užgriuvo iš karto po LR Prezidento rinkimų.

Minėdami Sąjūdžio 26-ąsias metines siūlome istorija jau tapusius Irenos Vasinauskaitės, Šiaulių Sąjūdžio pirmeivės, prisiminimus.

Prezidentinių ir EP rinkimų išvakarės. Su bendraminčiais stebėdami kandidatų pažadų paradus per TV prisiminėme, kad artėja gegužės 17-oji. Antrosios privačios erdvės ir mažos mergaitės išniekinimo metinės. Klaiki sukaktis, prie kurios artėjama kas mėnesį tą datą Lietuvai primenant menininkų akcijomis Simono Daukanto aikštėje, po dabartinės prezidentės, o šiuo metu ir kandidatės į šį postą antrajai kadencijai langais.

Pirmieji Lietuvoje internetiniai debatai buvo konstruktyvūs bei labai naudingi rinkėjams, tik gaila, kad juose dalyvavo vienintelis kandidatas į LR Prezidentus Naglis Puteikis. Galėjau lažintis, kad pabendrauti su rinkėjais „nuotoliniu būdu“ ateis jis vienintelis. Šis nesisteminis kandidatas nebijo pabūti arčiau žmonių, klausydamasis jų dar drąsiai žiūri pašnekovui į akis. Ką bekalbėtų oponentai, šiuose prezidentiniuose rinkimuose Naglis Puteikis – kandidatas be valdiškos, bebruožės politiko kaukės.

Šie metai – jubiliejiniai. Unikaliajam Baltijos keliui – 25-eri. Todėl ir klausiu savęs: kur per tą laiką nukeliavome, kad pradėdama rašinį apie pilietiškumą bei pasipriešinimą valdžios savivalei, nesurandu švelnesnių žodžių net pavadinimui… Jeigu visai atvirai, tai nė neketinau skaitytojams pasakoti apie keistą savo patirtį, kurią objektyviai apibūdinti būtų galima taip: pirmą kartą Šiauliuose pilietis pasinaudojo konstitucine Peticijos teise.