Naujienos

Juozas Šileikis (1924–2012)

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 6 d. 0:45

Juozas Šileikis (1924–2012)

Lietuva neteko savo Kryždirbio iš Didžiosios raidės. Tikėjimo laisvė ir Lietuvos Nepriklausomybė neatėjo be pasiaukojančių pastangų. Kryžių kalnas, kaip tikėjimo ir Lietuvos Laisvės vilties simbolis, po drastiškų sovietų griovimų vėl atgydavo Juozo Šileikio dėka. Kryžiaus pastatymui sovietmečiu reikėjo didžiulės drąsos – grėsė nelaisve kalėjimuose ar net pavojumi gyvybei. Juozo bendražygis, Helsinkio grupės signataras Mečislovas Jurevičius, už kryžiaus nešimą buvo uždarytas 3,5 metų nelaisvės su kriminaliniais nusikaltėliais-recidyvistais.

Juozas Šileikis giliai suvokė Kryžiaus prasmę ir reikšmę tikėjimui, žmogaus laisvėjimui. Pakelėse jis juos statė kaip kelrodes žvaigždes, kaip kompaso rodykles, kaip gyvenimo raiškos deklaracijas. Paklusnus Juozas buvo tik Dievui, nepaisė pasaulietinių valdžių draudimų, todėl liko gyventi kukliai, „šešėlyje“ nuo visų valdžių pagiriamųjų žodžių. Liko pavyzdžiu mums, jog reikia gyventi dėl aukščiausio tikslo, o ne dėl valdininkų malonės. Buvo apdovanotas medaliu už paramą Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungai. Prieš savaitę JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Juozui Šileikiui įteikė Popiežiaus Benedikto XVI asmeninio Palaiminimo Raštą.

Dar taip neseniai paklaustas, ar bekuria dabar kryžius, su humoru atsakė:

– Toks dabar mano amžius – darau iškart keturis kryžius. Nes darydamas po vieną, ketvirto galiu ir nebesulaukti…

Suspėjo padaryti visus keturis. O tuos kitus, kurie liko nepadaryti, paliko kurti mums, pasilikusiesiems, kad būtų nuolat matomas tas pagrindinis sielos eismo kelio ženklas į Kristaus Karaliją.

Ačiū Tau, Juozai, už tikėjimo Laisvę, valstybės Nepriklausomybę ir kryžiais pažymėtą kelią pas Dievą.

Džiaugsmingos Tau Amžinosios Būties Danguje!

Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus bendražygiai

Velionis pašarvotas Šiaulių Gedulo namuose Tilžės 200, karstas išnešamas gruodžio 6 d. 13 val.

Komentuoti

Įžvalgos

Kuo skiriasi kultūra nuo „chaltūros“, jeigu „chaltūrijama“ kultūringai?

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. gruodžio 3 d. 17:43

Kuo skiriasi kultūra nuo „chaltūros“, jeigu „chaltūrijama“ kultūringai?

Kas vyksta Lietuvoje? Tuoj tuoj įžengsime į dvidešimt ketvirtuosius Nepriklausomybės metus, tačiau tautinėje politikoje totalus jovalas. Viskas labai aišku buvo rinkimų išvakarėse – trys politiniai dariniai – socdemai, darbistai, tvarkistai – pasiskelbė: jei gaus rinkėjų pasitikėjimą, formuos centro kairės valdančiąją koaliciją. Rinkėjai taip pasitikėjo, kad net balsus pardavinėjo. Prietelius iš Zarasų paskambino ir stebėjosi, kad tokio masto rinkimų klastojimo nebuvo matęs. Tinklinis marketingas politikoje pritaikytas buvo, kai pirmi penki pirkėjai nė nepažįsta vėliau prisijungusiųjų piramidėn… Tuomet aišku, kodėl Konstitucinis Teismas tik apie tris tūkstančius pardavimo-pirkimo sandorių paskelbė. Be to, apie Darbo partijos teismus informacijos buvo sočiai. Negerai būtų tvirtinti, kad renkamės į save panašius, keršydami prieš tai valdžiusiems. Bet kaip tuomet aiškinti tokį keistą balsavimą...

Tačiau Lietuva rinko, pirko ar pardavė keturis artimiausius savo gyvenimo metus socdemams, darbistams, tvarkistams. Politinė logika diktuotų, kad centro dešinės koalicija, rinkėjų sąmoninga ar nelabai valia, perleidžiama centro kairės valdančiajai daugumai. „Rytas – protingesnis už vakarą“, – tokia mūsų tautos išmintis ne visuomet padeda, nes atbudę po rinkimų nakties išgirdome, kad Prezidentė teisiamos Darbo partijos nenori matyti valstybinėse valdžios struktūrose. O tautiečių ir tėvynainių dauguma – nori. Kas režisuoja politinį chaosą Lietuvoje? Kodėl tiek daug politinio balasto išmetama viešojon erdvėn? Vieniems suteikiama viltis, kad dar yra šansų A. Kubiliui išlikti Premjero poste, kiti įsiunta, vos išgirdę, kad jų Viktoriuko kažkas nemyli…

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Akcijos, Naujienos

🌄Baimė – tautos nelaimė, arba Keletas įspūdžių iš Jono Basanavičiaus gimtadienio Šiauliuose

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. lapkričio 25 d. 23:05

Baimė – tautos nelaimė, arba Keletas įspūdžių iš Jono Basanavičiaus gimtadienio Šiauliuose

Atgimimo pradžioje dažname mitinge galėjai matyti tokį plakatą – „Baimė – tautos nelaimė“. Vėliau, siekdami Lietuvos Nepriklausomybės, žmonės išdrąsėjo, transparantų turinys kito, o pavergtos tautos vieningi veiksmai atvedė į 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Tuo metu sovietinės nomenklatūros būryje trumpam įsivyravo lengva panikėlė, atmiešta baimės jausmeliu. Tai tvirtinu, nes turėdama Šiaulių sąjūdžio būstinėje visų miesto valdžios vyrų „mobiliakus“, t. y. net tarnybiniuose automobiliuose įvestus telefonus, galėjau labai operatyviai spręsti žmonėms aktualius klausimus. Tačiau komunistinė nomenklatūra greitai persiorientavo – sovietinė valdančioji „epochos sąžinė, garbė ir protas“ – sovietų komunistų partija – įvardijo save lietuviška, nuo Maskvos nepriklausančia. Dar vėliau mutavo į socialdemokratus bei kitokius politinius naujadarus. Kol tautai viešai buvo pilamas informacinis propagandinis opiumas, mikliai persigrupavo represinės struktūros. Kai kuriose statutinėse įstaigose pasikeitė tik pavadinimas ir uniformos. Diktatūros dvasios nukonkuravo Konstitucines, o dvidešimt antraisiais Nepriklausomybės metais grįžo tautos nelaimė – baimė. Baisu eiti į mitingus ar piketus, nes vyrai juodais drabužiais ryškiai fotografuoja jų dalyvius. Nesaugu kalbėtis telefonu, nes net iš LR Seimo tribūnos pats gryniausias VSD pareigūnas įvardija šimtatūkstantinius pasiklausomų telefonų abonentų ar kompiuterinio ryšio skaičius. O kur dar visokiausi įtakos agentėlių leidžiami gandai gandeliai, tąsymai po teismus, kai valstybiai tarnautojai juose ieško tai, ko niekada neturėjo – GARBĖS ir ORUMO.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos

🌄Tradicinės šeimos nostalgija

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. lapkričio 24 d. 22:59

Tradicinės šeimos nostalgija

Lietuvos Kultūros fondo leidykla „Saulės delta“ (leidybos vadovė – Jadvyga Kauneckienė) išleido bei skaitytojams pristatė dviejų Šiaulių miesto Garbės piliečių knygas apie jų šeimas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos

🌄Desertas – administracijos direktorius?

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. spalio 30 d. 9:46

Desertas – administracijos direktorius?

Buvau labai gerai apie vietos politikus galvojanti moteris, jei maniau, kad Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pats įsiprašė į susitikimą su apskrities bendruomenių konfederacijos žmonėmis. Pasirodo, buvo pakviestas raštu prieš dvi savaites, iš anksto parašant, į kokius klausimus teks atsakinėti. Įplaukė į salę gražus, savivaldybės moterų išpopintas, antrą kadenciją minėtame poste sėdintis konservatorius Vladas, lydimas dailios viešųjų ryšių specialistės.

Susitikimo dalyviai, be iš anksto paruoštųjų, turėjo begales klausimų: apie bendruomenių veiklos finansavimą, apie šiukšliną miestą, per didelį biurokratų skaičių, korupciją formuojant naująsias kapines, rengimąsi didinti žemės mokesčius ir t. t., ir pan.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Renkame Seimą

„Politikoje draugų nėra“...

0 Irena Vasinauskaitė   2012 m. spalio 29 d. 18:22

„Politikoje draugų nėra“...

Tokius žodžius daugiau nei prieš dešimtmetį man ištarė vienas iš Kovo 11-osios Akto signatarų. Manau, derėtų priminti kontekstą, kad galėtume spręsti, kas teisus. Šiaulių miesto taryboje trūks plyš vyrams politikams reikėjo atstatydinti moterį merę. Turėjau du pasirinkimus – pritarti „vertimui“, nes merė priklausė ne mano partijai, arba palaikyti miesto vadovę, nes vienintelis atstatydinimo motyvas buvo užgautos politikierių ambicijos. Merė vienus savo koalicijos partnerius išvadino bailiais peliukais, kitų draugams, savivaldybės įmonių vadovams, ženkliai sumažino algas, o kai du neveiklius ilgasėdžius ryžosi atleisti, politikos senbuviams kraujas užvirė. Taigi valdinga moteriškė griovė jų sukurtą interesų grupę, kurios atstovus neviešai vadina „prognozuojamais“, kai veikia gerai sureguliuota sistema: UŽ KĄ, KAM, KIEK… Vis tebemanau, kad jeigu tuomet būtų pavykę išsaugoti „neprognozuojamą“ merę, kai neaišku, UŽ KĄ, KAM, KIEK…, Šiauliai šiandien būtų KITOKIE. Miesto merijoje, manau, neturėtume tiek nuobodžiaujančių biurokratų, o politikai nedrįstų atvirai tyčiotis iš rinkėjų. Tuokart Saulės miesto politikos senbuviai antru mėginimu, sukiršinę koalicijos partnerius, nepaklusnią merę nugriovė, iki šiol nekviečia į didžiųjų miesto merų sambūrius, negali atleisti už tai, kad bandė įtvirtinti mažą, kuklų rinktų žmonių padorumą...

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 15 iš 15‹ Pirmas  < 13 14 15

Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Povilas Gylys. Nacionaliniai rinkimų į Seimą ypatumai

Balys Tulevičius. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTV pradėjo Rūtos Vanagaitės reabilitacijos kampaniją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.