Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Sekmadienį ortodoksai pradėjo gavėnią ir visų sau prašė atleidimo. Ta proga Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas savo katedroje pasakė pamokslą, kuriame be kita ko trumpai aptarė Rusijos Ukrainoje pradėtą karą, kuris esą turi net ir metafizinę plotmę: kovoje susiduriantys du – dorybės ir nuodėmės pasauliai. Nesunku atspėti, kas yra kas šioje kovoje.

Įdomesnis atrodo ženklas, anas „suklupimo akmuo“,leidžiantis,anot patriarcho, atskirti vieną nuo kito: „Daugelio žmonių reikalavimas rengti gėjų paradus yra ištikimybės šiam galingam pasauliui išbandymas, ir mes žinome, kad jei žmonės ar šalys atmeta šiuos reikalavimus, jie nėra to pasaulio dalis, jie tampa jam svetimi“.

Nuostabu, bet lygiai tą patį nuolat kartoja ir LGBT aktyvistai: tikrosios Vakarų „vertybės“, tos, kuriomis skiriasi Rusija ir visas kitas „civilizuotas pasaulis“, yra tie patys gėjų „praidai“ ir LGBT „teisės“. Ne kas kitas, bet LGBT aktyvistai nuolatos kviečia „atsilikusią“ Lietuvą pasirinkti „teisingą spalvą LGBT žemėlapyje“ (A. Armonaitė), nelikti įstrigus„pilkoje zonoje tarp Europos ir tarp Rytų valstybių“ (V. Mitalas).

alkas.lt

Šiemet pradėsime pirmąją „Aktualiosios istorijos“ laidą, ir ji prasideda sudėtingomis karo Ukrainoje sąlygomis. Ko gero aktualesnės temos istorijoje, vadinasi, ir nesurasim, kaip žvilgsnis į Ukrainos istoriją ir konkrečiai į jos ištakas. Juo labiau, kad tos ištakos yra Kijevo Rusia, kuri ukrainiečių istorinėje sąmonėje iš tikrųjų užima labai svarbią vietą, kaip mes galime matyti ir iš Ukrainos herbo, kuris yra sukurtas Kijevo Rusios kunigaikščio Vladimiro Sviatoslavičiaus herbo pagrindu – apskritai, Riurikaičių ženklas.

Kalbėsimės su istorike Inga Baranauskiene.

propatria.lt

JAV visuomenė ženklia dauguma palaiko sprendimą nebepirkti Rusijos dujų ir naftos bei kartu su NATO įkurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos oro atakų. Tai rodo penktadienį, kovo 4 dieną, atlikta Reuters/Ipsos apklausa.

Amerikiečių pasipiktinimas Rusija išaugo po jos agresijos Ukrainoje ir gyvenamųjų kvartalų bombardavimo šioje šalyje. Tai kuria spaudimą prezidentui Joe Bidenui imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Kremlių, nors pats prezidentas aiškiai atmetė neskraidymo zonos įsteigimo galimybę dėl tiesioginio JAV-Rusijos karo grėsmės.

Neaišku, ar apklausos respondentai žinojo neskraidymo zonos įsteigimo pasekmes. Panašiai ženkli dauguma prieštaravo JAV karių siuntimui į Ukrainą arba JAV oro pajėgų smūgius padedant ukrainiečiams.

pozicija.org

Nusivylęs dėl lėtos karinės pažangos Ukrainoje, Rusijos prezidentas paskelbė aukštą savo šalies branduolinių ginklų parengtį.

Po šios provokacijos tapo dar svarbesnis klausimas: kiek branduolinių ginklų turi Rusija, ar iš tiesų toks galėtų būti realus Putino pasirinkimas.

Putinas naudoja savo branduolinį arsenalą, kuris yra jo įrankis, paslaptingas ir labai bauginantis“, – sako „Al Jazeera“ pakalbintas Ohajo valstijos universiteto Meršono tarptautinio saugumo studijų centro docentė Dakota S Rudesill.

Esminį vaidmenį šiam pareiškimui atsirasti suvaidino ukrainiečių pasipriešinimas, kurį rusai patyrė Ukrainoje, – sako jis. „Šiuo metu Putinas gąsdina, nes karas, matyt, vyksta ne taip, kaip jis tikėjosi. Jis nori pakeisti žaidimą ir susigrąžinti iniciatyvą, nori savo priešininkus išgąsdinti, įvaryti jiems baimę, – pridūria Rudesillas.

laikmetis.lt

Johnsonas perspėja, kad Putinas gali bandyti sugriauti Kijevą ir jį sunaikinti taip, kaip naikino Grozną Čečėnijoje.

Borisas Johnsonas davė interviu ITV naujienoms Estijoje. Didžioji dalis to, ką jis pasakė jame, pakartojo tai, ką jis pasakė anksčiau Varšuvoje ir spaudos konferencijoje Taline.

Johnsonas perspėjo, kad prezidentas Putinas gali pabandyti apsupti Ukrainos sostinę Kijevą ir kitus miestus bei bombarduoti juos artileriniais smūgiais, kaip tą darė karo Čečėnijoje metu. Paklaustas, ką, jo manymu, Putinas darys toliau, jis atsakė:

„Manau, kad jis pateko į akligatvį ir jam labai sunku atsitraukti, ir tai yra mūsų visų problema.

laikmetis.lt

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarus didinti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija žengtų prieš likusią Europą.

„Jei neturite drąsos uždaryti dangų ir įvesti neskraidymo zoną, nors duokit mums lėktuvus!“,- Zelenskis sakė spaudos konferencijoje. „Jei mūsų nebeliks, neduok Dieve, bus Latvijos, Lietuvos ir Estijos eilė“, – sakė jis.

Jis paragino pradėti tiesiogines derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad tai „vienintelis būdas sustabdyti šį karą“.

„Mes nepuolame Rusijos ir neplanuojame jos pulti. Ko jūs iš mūsų norite? Palikite mūsų žemę“, – sakė jis, kreipdamasis į Putiną.

„Sėskite su manimi. Tik ne už 30 metrų, kaip su (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu)“, – sakė Ukrainos lyderis, turėdamas galvoje Putiną, priimantį pasaulio lyderius prie dabar žinomo nepaprastai ilgo stalo.

tv3.lt

Ukrainos teritorijoje buvo nukautas buvęs 7-osios Rusijos desantininkų šturmo divizijos vadas Andrejus Suchoveckis. Naujiena išplito Ukrainos portaluose, nes Rusijos žiniasklaidoje yra draudžiama skelbti informaciją apie šį karą, jeigu to nėra patvirtinusi oficialioji valdžia.

Nuo 2021-ųjų pabaigos generolas-majoras ėjo Rusijos centrinės karinės apygardos 41-osios armijos (Novosibirsko) vado pavaduotojo pareigas.

2021-ųjų spalio 1 d. „Zvezda Weekly“ portale pasirodžiusiame straipsnyje kalbintas dabar jau žuvęs generolas-majoras sakė: „Mes mokome savo karius nugalėti tiesioginiu režimu: „pamatei – sunaikinai“.

Kol kas nėra aišku, kur ir kokiomis tiksliai aplinkybėmis žuvo Rusijos generolas-majoras. Naujiena pasidalijo jo pažįstamas Sergejus Čipilevas, sprendžiant iš nuotraukų „Vkontakte“ – tarnavęs kartu Afganistane. Jo teigimu, A. Suchoveckis buvo nukautas kovo 2-ąją, o jau kovo 5-ąją turėtų vykti jo laidotuvės gimtinėje, rašoma „Lenta.ru“.

propatria.lt

Autorius yra nepriklausomas žurnalistas ir tyrėjas iš Woodrow Wilson instituto. Jį galite rasti jo „Twitter“ paskyroje.

Šiuo metu „realistiški analitikai“ ragina visus susitaikyti su „garantuota“ Putino pergale. Bet iš kur mes žinome, kad ji garantuota? Šiame esė mėginsiu įrodyti, kad analitikai 1) pervertina Rusijos kariuomenę, 2) nuvertina Ukrainos kariuomenę, 3) nesupranta Rusijos strategijos ir politinių tikslų. Pirmoje dalyje bus nagrinėjama pervertinta Rusijos kariuomenė.

Panagrinėkime dieną iki karo pradžios pasirodžiusį „Bismarko analitikos“ straipsnį apie Rusijos kariuomenę. Jis geras ir informatyvus. Jis neklysta dėl to, kad Rusijos kariuomenė yra orientuota į sausumos dalinius ir artileriją. Taip pat neklysta, kad gynybos ministras Serdiukovas 2007-2012 m. smarkiai padidino kariuomenės efektyvumą. Tačiau jis vis tiek klaidinantis.

propatria.lt

Rusijos invazija į Ukrainą priminė pasauliui žodžio „patriotizmas“ reikšmę. Ukrainiečiai sutelkė savo kariuomenę ir įrodė savo drąsą bei ryžtą ginti tėvynę. Tie, kurie manė, kad rusiškas monstras nušluos Ukrainos pajėgas vos per kelias valandas, turi pripažinti savo klaidą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, susidūręs su dideliais savo kariuomenės nuostoliais, buvo priverstas pasitelkti savo sąjungininkus čečėnus ir baltarusius.

Daug ukrainiečių grįžo namo kovoti, o į kovą įsitraukė žmonės iš įvairių visuomenės sluoksnių, įskaitant politikus. Tai stebina, kai pagalvoji apie daugelį Vakarų Europos lyderių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris dėvi uniformą ir siunčia žinutes, skatinančias gintis, atsisakė evakuotis: „Man reikia amunicijos, o ne prieglobsčio.“ Kita svarbi figūra yra Kijevo meras Vitalijus Kličko, buvęs pasaulio sunkiasvorių bokso čempionas, kuris taip pat ėmėsi ginti savo miestą ir įvedė komendanto valandą „dėl veiksmingesnės sostinės gynybos ir jos gyventojų saugumo.“

Tačiau į kovą įsitraukė ir kiti, daug mažiau žinomi politikai. Vienas iš jų - deputatas Sviatoslavas Jurašas, priklausantis prezidento V. Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“. S. Jurašas yra jauniausias Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, kuriam tik 26 metai. Jaunasis deputatas nusprendė ginti Ukrainą ginklu, nes „tai mūsų sostinė, mūsų šalis, mūsų žemė, mūsų žmonės. Negaliu ramiai stovėti, kai pamišęs diktatorius bando sunaikinti mano tautą.“

Denisas Nikitenka | ve.lt

Į Rusijos užpultą bei karo liepsnų apimtą Ukrainą iš Lietuvos išvyko pirmieji savanoriai, kurie dirbs instruktoriais: ukrainiečius karius apmokys, kaip naudotis sunkiąja, iš Vakarų gauta, ginkluote, dirbs medicinos ir kt. srityse.

Iš viso per keletą dienų savanoriais vykti į karo zoną Ukrainoje valią išreiškė apie 30 lietuvių, tarp kurių yra ir klaipėdiečių.

Apie tai, kas tokie gali vykti į Ukrainą ir prisidėti prie agresorės Rusijos armijos stabdymo, kokius dokumentus reikia turėti, koks bus savanorių vaidmuo, ir kitus specifinius su neeiline misija susijusius niuansus interviu „Vakarų ekspresui“ pasakojo visuomeninės organizacijos „Lukšų vyrai“ įkūrėjas bei lyderis Gintautas Mauricas. Šis kaunietis 24 metus tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir yra išėjęs į atsargą.