Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Justina Gafurova | respublika.lt

Šiandien, kai visa Lietuva mini Baltijos kelio 30-metį, sukanka 13 metų nuo tos dienos, kai 2006 m. Baltarusijoje žuvo Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas, iškritęs pro langą iš 9 viešbučio Breste aukšto. Ne tik jo artimieji, bet ir visa visuomenė iki šiol tikisi vieną dieną išgirsti tiesą apie tai, kas tą vakarą nutiko pareigūnui ir už ką. Valstybė ilgą laiką buvo linkusi manyti, jog tai - nelaimingas atsitikimas ir tik vėliau bylą perkvalifikavo į galimą nužudymą, tačiau taškai taip ir nebuvo sudėti. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Laisvės premijos laureate, disidente, Lietuvos sąžine vadinama Nijole SADŪNAITE, apie tai, kokia Lietuvoje yra tiesos ir laisvės kaina.

skrastas.lt

Šiau­lie­tis Al­gi­man­tas Sė­jū­nas, Ko­vo 11-osios ne­prik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­ras, ima­si žy­gių su Vy­riau­sy­bės na­rių pa­gal­ba stab­dy­ti ma­si­nį me­džių kir­ti­mą Šiau­liuo­se. „Jei­gu rei­kės, nuei­sim ir iki Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet gal taip to­li ei­ti ne­rei­kės?“ – svars­to sig­na­ta­ras.

Pro Patria

Baltijos kelias, kurio trisdešimtmetį mes minime, be abejonės, buvo ryškiausias taikus mūsų tautos pakilimas, savotiškas Sąjūdžio ir tautinės savimonės zenitas. 2 milijonai žmonių susikibę už rankų yra ne šiaip sau fantastiško įstabumo reginys. Tai tapo aiškiu apsisprendimo ženklu mums patiems ir visam pasauliui. Tam pažymėti net atrastas terminas – gyvasis plebiscitas. Ir kuomet šiandien girdime apie tai, kad prieš Kinijos valdžią protestuojantys Honkongo gyventojai taip pat buriasi į tokį kelią ir kimbasi vieni kitiems į parankes, mes suprantame, jog įgyvendinome kažką istorinio – tai, kas tapo pavyzdžiu ir visam pasauliui, į ką pavergtų tautų akimis žvelgiama su savotišku pavydu.

Živilė Kavaliauskaitė | skrastas.lt

Šian­dien šven­tė, lais­vė! Ir gy­ven­ki­me, žmo­nės, lais­vė­je, tik ne­duok Die­ve, ka­ro ir ne­lai­mių – vis­kas bus ge­rai!” – sa­ko šiau­lie­tė Zi­ta Bi­le­vi­čie­nė, prieš 30 me­tų at­šven­tu­si ne­pa­mirš­ta­mą gim­ta­die­nį – Bal­ti­jos ke­ly­je. Ro­ma Ba­ris­tai­tė į Pum­pė­nus, kur sto­vė­jo gy­vo­je gran­di­nė­je, su­grį­žo po 30 me­tų. Čia Ire­na ir Ma­ri­jo­nas Rau­do­niai iki šiol sa­va­no­riš­kai pri­žiū­ri šiau­lie­čių pa­sta­ty­tus Bal­ti­jos ke­lio at­min­ties ženk­lus. Bal­ti­jos ke­lias jiems yra ir as­me­ni­nė is­to­ri­ja.

Vladimiras Laučius | DELFI.lt

Būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis po 2020 m. Seimo rinkimų priklausys ir nuo prezidento Gitano Nausėdos, ir to, ar atsiras pakankamai norinčių bendradarbiauti su šiuo metu populiariausia partija – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionimis demokratais. Taip DELFI sako kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas, kultūros ir švietimo ministras pirmojoje po nepriklausomybės atstatymo vyriausybėje Darius Kuolys. Jo žodžiais, politinių partijų nemeilė konservatoriams gali lemti, kad jos mieliau bendradarbiaus tarpusavyje nei su Tėvynės sąjunga.

„Tai partija, kuri jaučiasi taip, lyg Dievas jai būtų dovanojęs Lietuvos valstybę. Ir šitą jausmą Tėvynės sąjungai labai sunkiai sekasi nuslėpti. Kiekvienas partneris partijos, kuri jaučiasi kaip Dievo duota Lietuvai, tampa mažesniuoju partneriu – jaunesniuoju broliu. Ir ne kiekviena politinė jėga su tokiu vaidmeniu sutinka“, – svarsto Kuolys.

Kuolys neatmeta galimybės, kad prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos naują politinį judėjimą ar net partiją. Krikdemiškos politinės jėgos atstovu galėtų tapti Rokas Masiulis, tačiau, Kuolio teigimu, pasiūlyti šių dienų visuomenei „patrauklią, modernią, pajėgią lyderystei krikščioniškąją demokratiją“ – gana kebli užduotis.

DELFI.lt

Kalbino Vladimiras Laučius.

Didžiausias mūsų pralaimėjimas per 30 metų, praėjusių po Baltijos kelio, yra tai, kad tapome barbarais svarbiausių idėjų, be kurių neįmanoma tikra politika, srityje.

Taip portalui DELFI sako politikos filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis.

„Mūsų idėjų pasaulis – vienas skurdžiausių iš viso to, ką aš matau. Tai – mūsų Achilo kulnas, ir jis toks yra nuo tautinio atgimimo laikų“, – teigia profesorius. Jo žodžiais, lietuviai jaučiasi važiuoją paskutiniame traukinio vagone ir nusiteikę tiesiog tvarkytis savo materialinius dalykus: „Jei lietuviai turi sielą (o man kyla įtarimas, kad jie turi sielą), tai nepavyks išsiversti vien su materialiniu mąstymu.“

„Lietuvos žinios“ | 2009 m. lapkričio 20 d.

Iš pradžių jos buvo dvi. Jų skriauda rėmėsi galų gale pradėta pedofilijos byla. Vyresnė būtų jau devynmetė. Po bendravimo su „dėdėmis“ ji, kaip sako pažįstantieji, vaikščiodavusi su sauskelnėmis. Tyrėjai tas kalbas turėtų patikslinti. Tai šios mergaitės motiną, kuri esą šiuos dalykus leisdavusi, net pristatydavusi skriaudikams dukrą, nušovė kol kas nežinomas asmuo.

Pro Patria

V. Laučiaus straipsnis „Sušimašinta Lietuva“ skatina prabilti apie iki šiol Lietuvoje nutylimą problemą. Kovos dėl tautos ir jos laisvės kovų istorinės atminties sunkios, bet tik šitaip ateina praregėjimas. Vis didesnė Lietuvos visuomenės dalis pastebi ir pripažįsta tai, kas daugeliui dar visai neseniai sukeldavo tik pašaipią šypsenėlę. Pradedama įsisąmoninti ir pripažinti, kad V. Putino 6-oji kolona yra ne perkaitusios vaizduotės vaisius.

Raigardas Musnickas |  „Žinių radijas“

Neseniai prasidėjęs memorialinių lentų nukabinimo vajus paskatino diskusijas, kieno atmintis turi būti įamžinta, o kas nevertas tokios garbės. Politinės partijos siūlo rengti aptarimą nacionaliniu lygių, įvertinant istorinę atmintį.

Ar tikrai įmanomas vieningas požiūris į mūsų istorijos įvykius ir asmenis?

Laidos pašnekovai: istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus, politikas Audronius Ažubalis.

Milda Vitkutė | bernardinai.lt

„Aplink mačiau neteisybę, žmonių supriešinimą (...). Nutariau pats mokytis ir mokyti kitus, kad žmonės tokie nepasidarytų. Aplinka padarė kovotoju“, – pasakoja Panevėžio vyskupas emeritas JONAS KAUNECKAS. Kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.