Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kapitalizmą skirtingi žmonės dažnai apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės mano, jog kapitalizmo skiriamasis ženklas yra privati nuosavybė, kiti – kad konkurencijos laisvė ar minimalus valdžios kišimasis į ekonomiką. Bet privati nuosavybė egzistuoja ne tik kapitalizme, ir nors laisva konkurencija bei laissez-faire ekonominė politika paprastai yra kapitalizmo pasekmė, vis dėlto tai nėra jo skiriamieji ženklai. Ilgą laiką maniau, kad popiežiaus Pijaus XI 1931 metų enciklikoje Quadragesimo Anno (nr. 100) suformuluotas apibrėžimas yra tiksliausias, kokį esu matęs. Iš tikrųjų, jame atsispindi būtent tai, kas kapitalizmą skiria nuo visų kitų ekonominės veiklos organizavimo būdų. Šioje enciklikoje Pijus kapitalizmą vadina „ekonominę santvarka, kuri pirma visa ko iškelia kapitalo ir darbo bendradarbiavimą, kaip būtiną ekonominės pažangos faktorių“. Kitaip tariant, kapitalistinėje ekonomikoje didžioji dalis ekonominės veiklos gali būti apibrėžiama per nuosavybės valdytojo ir darbo atskyrimą. Atskiriami tie, kurie valdo gamybos priemones, ir tie, kurie įdarbinami atlikti patį darbą. Tai skiriasi nuo distributyviosios ekonomikos, kurioje, kiek tai įmanoma, valdytojai ir darbininkai yra tie patys žmonės, ar nuo kai kurių socializmo formų, kuriose valdžia yra didžiosios dalies gamybinės nuosavybės valdytoja ir jos prižiūrėtojai samdo kitus, kad šie atliktų darbą.

Laiškas, išsiųstas 2018 m. gruodžio 10 d.

Pone Prezidente,

Gruodžio 19 d. Jūs ketinate patvirtinti „Pasaulinį saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos susitarimą“, kuriuo nustatoma esminė teisė migruoti. Remiantis jau galiojančiomis sutartimis arba šiame pakte nustatytu bendrosios atsakomybės principu, jis gali būti primestas mūsų nacionalinei teisei.

kaunoforumas.wordpress.com

Pamąstymai apie tai, kas buvo ir ko nebuvo, kas yra ir kas gali būti

Gaudia principium nostri sunt saepe doloris. Ovidius
( Džiaugsmas dažnai esti mūsų skausmo pradžia (lot.).

teofilius.lt

Palaimintasis vyskupas ir kankinys Teofilius Matulionis rašė daug laiškų, nemažai jų išlikę iš Vladimiro kalėjimo ir Potmos invalidų namų. Rašė taip pat iš Birštono ir Šeduvos, rašė laiškus iki paskutinių gyvenimų dienų. Jo gražia rašysena parašyti laiškai aplankydavo šeimos narius, giminaičius, brolius vyskupus ir kunigus. Vyskupo laiškuose juntamas nepaprastas švelnumas, rūpestis kitu, atsidavimas Dievo valiai, meilė Bažnyčiai. Skaitant laiškus atrodo pats palaimintasis prabyla į kiekvieną skaitytoją. Pateikiame keletą Kalėdinių laiškų iš prelato Prano Gaidos knygos „Nemarus mirtingasis“. Malonaus skaitymo!

„Logos“ | 2018

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

minfo.lt

2018 metų gruodžio 21 dieną galima vadinti ne tik asociacijos „Sąjunga Vardan Šeimos“ įkūrimo diena, bet ir ta diena, kai vien visuomeniniais pagrindais veikę, idėjos vedami žmonės įkūrė organizaciją, kuri tapo juridine ir daug galinčia jėga.

propatria.lt

Baigiantis metams sulaukėme ypač vertingos jų politinių rezultatų apžvalgos, kokia tapo iš tiesų Lietuvos žiniasklaidos padangėje retas ir išskirtinis V. Rachlevičiaus straipsnis.

„Logos“ | 2018

Vyganto Malinausko straipsnyje aptariamos prielaidos sugrąžinti į teisinį bei politinį diskursą prigimtinės teisės tradicijai būdingą bendrojo gėrio kategoriją. Taip pat aptariamos priežastys, lėmusios bendrojo gėrio kategorijos marginalizavimą moderniaisiais laikais. Straipsnyje argumentuojama, kad viešojo intereso kategorija dėl jos esmei būdingo subjektyvumo nėra pajėgi tenkinti su ja siejamų lūkesčių – teikti kriterijus, leidžiančius identifikuoti viešąjį interesą ir duoti priežastį teisės subjektams atsisakyti savo individualių interesų tenkinimo dėl bendrojo labo. Remiantis atlikta bendrojo gėrio sąvokos savybių analize, parodoma, kad bendrojo gėrio kategorija leidžia išvengti trūkumų, būdingų viešojo intereso kategorijai, ir padeda užtikrinti didesnį teisinį tikrumą. Taip pat straipsnyje aptariamas bendrojo gėrio kategorijos santykis su žmogaus teisėmis atskleidžiant konceptualų vidinį ryšį, siejantį abi šias kategorijas.

laisvavisuomene.lt

Praeitą savaitę Lenkijai patenkinus prieglobsčio prašymą, mama su kūdikiu tapo pirmaisiais pabėgėliais iš Norvegijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

teofilus.lt

Pirmąjį tardymo protokolą rasite – ČIA.

1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus.

Siūlome susipažinti su pirmojo tardymo medžiaga, kurioje vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis. Antrasis tardymo protokolo yra du variantai, jie beveik tokie patys, tačiau yra ir skirtumų. Pateikiame antrąjį variantą.