Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Daiva Žeimytė-Bilienė | „DELFI dėmesio centre“ | 2019 m. lapkričio 19 d.

Daugybė neatsakytų klausimų jau dešimtmetį besitęsiančioje Garliavos istorijoje bei panašiose bylose ir teisėsaugos atstovų nenoras komentuoti visuomenei kylančių klausimų rodo mūsų šalies teisinės sistemos ydas, įsitikinęs profesorius Vytautas Landsbergis. Apie visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, Seimu ir Prezidento institucija – pokalbis su juo „DELFI Dėmesio centre“.

minfo.lt

Kanados policija paskelbė, kad buvo išgelbėta beveik 400 vaikų, o 348 suaugusieji areštuoti po atlikto plataus masto tyrimo dėl vaikų pornografijos.

Trejus metus trukęs tyrimas, pavadintas „Projektas ‘špaga’“, prasidėjo, kai Toronto policija 2010 m. spalio mėnesį kartu su Vaikų išnaudojimo tarnybos pareigūnais užmezgė ryšius su vyru iš Toronto, tariamai pasidalijusiu „labai sukrečiančiais vaizdais“, susijusiais su seksualine prievarta prieš vaikus, sakė Toronto policijos tarnybos viršininkas Viljamas Blairas.

Kaip jau skelbėme, Neringos Venckienės skundas dėl suėmimo sprendžiamas už uždarų durų. Ko gero, taip vyksta tik todėl, kad tai N.Venckienės skundas.
Komentuodamas susiklosčiusią situaciją LRT televizijai Vytautas Matulevičius iškėlė ir vieną svarbiausių klausimų: ar Neringa Venckienė turi bent teorinę galimybę būti išteisinta? t.y. ar Lietuvos teismai yra pajėgūs priimti sprendimus, kuriais bus siekiama teisingumo, o ne Lietuvos teisėsaugos veiksmų pateisinimo?

Jūsų dėmesiui – V. Damaševičiaus ir J. Matonio sukurtas dokumentinis filmas „Albinas Kentra“ („Vilniečiai“), dar viena galimybė geriau pažinti didį Vilnietį, jo asmenybę ir nuveiktus darbus.

1949 m. lapkričio 14 d. Plunksnočių miške (Juodupės valsčius, Rokiškio rajonas) įrengtame bunkeryje kartu su kitais Laisvės kovų bendražygiais žuvo ir poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė. Išduoti, bet nepasidavę, atsisakę paklusti laisvos Lietuvos vaikai nuožmaus okupanto buvo paniekinti ir žuvę – kur užkasti jų palaikai nežinoma iki šiol.

Minėdami 70-ąsias Laisvės kovotojos Dianos Glemžaitės-Bulovienės žūties metines kviečiame dar ir dar sykį įsiskaityti į jos nemirtingąjį eilėraštį „Mes mokėsim numirt…“ Parašytas prieš pat mirtį – 1949-ųjų metų vasarą – jis nuskamba ir kaip testamentas, ateinančioms kartoms paliekantis tai, kas brangiausia: tvirtą tikėjimą, neblėstančią viltį, pavergtųjų brolių meilę, ir kaip pranašinga vizija: „O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką / Baltas Vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės!“

Pažinti Dianą Glemžaitę – jos trumpą gyvenimą ženklinusius apsisprendimus – padės ir Raimondos Mikučionytės pasakojimas „Kupiškėnų mintyse“ iš ciklo „Prisiminti negalima pamiršti“.

Gediminas Kajėnas | 8diena.lt

Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų, kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją ir tolesni įvykiai iki pat šių dienų. Tačiau tai – tik viena iš A. Kentros veiklos pusių, galima sakyti, viešoji. Būdamas vos 16-os Šilalės krašto miškuose jis davė partizano priesaiką ir liko jai ištikimas per visus kankinimus, lagerį, sovietmetį. Pokario pasipriešinimą ginklu iškeitęs į kitas formas, A. Kentra visą gyvenimą paskyrė kovai už laisvę – miško brolių ir sesių užduoties tęsiniui. Kaip pats teigia, „juk misija įgyvendinama ramiai, nesigiriant, nesitikint nuopelnų pripažinimo, tačiau kasdien nuosekliai dirbant ir vykdant tau skirtą užduotį.“

Goda Malinauskaitė |  „Ateitis“ 2019 m. nr. 9

Poetas partizanas B. Krivickas: dūžtant gyvenimo formoms jas išlaikė kūryboje

„Kas šautuvus valė, kas eilėraščius perrašinėjo”, –  tokiais žodžiais apie poetą ir partizaną Bronių Krivicką pradeda kalbėti Virginijus Gasiliūnas – literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyno vedėjas, Broniaus Krivicko kūrybos tyrinėtojas ir jo raštų rengėjas.

Minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines, V. Gasiliūnas pasakoja apie netikėtai susiklosčiusį, bet iki galo kūrybos pripildytą Broniaus Krivicko gyvenimą.

Jūsų dėmesiui – VU baudžiamosios teisės dėstytojo dr. Remigijaus Merkevičiaus komentaras „Lietuvos ryto TV“ apie šių dienų aktualiją  – teismo sprendimą skirti N. Venckienei dviejų mėnesių kardomąją priemonę suėmimą.

propatria.lt

Skelbiame Vytauto Sinicos pirmosios knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ įžanginį žodį. Knygą galite įsigyti įvairiuose šalies knygynuose (knygynuose Humanitas ir Patogu Pirkti - beveik leidėjo kainomis). Lapkričio 25 dieną 18 valandą Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje ( Gedimino pr. 3) įvyks knygos pristatymas su knygos autoriumi ir prof. Vytautu Radžvilu.

„Kultūros barai“ 2019 m. nr. 9.

Wolfram Wette. Karl Jäger. Morder der litauischen Juden, S. Fischer Verlag, Frankfurt am Main. 2012.