Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

fsspx.lt

Kokia puiki jauna auditorija tiesiai prieš mane. Prieš kelias minutes pasikviečiau jauniausią iš jų ir pasakiau jam, kad jei pavargs, gali eiti pamiegoti. Tai taikoma ir likusiai auditorijai. Kartą sakiau pamokslą bažnyčioje, ir ėmė verkti kūdikis. Jo motina nusprendė jį išnešti. Kai ji ėjo prie durų, pasakiau: „Ponia, vaikelis man netrukdo.“ O ji man atsakė: „Ne, ne – tai jūs trukdote vaikeliui.“

Viena moteris nusipirko brangią suknelę, parsinešė ją namo, parodė vyrui sąskaitą, o jis tarė: „Kai matavaisi suknelę, kodėl neliepei šėtonui dingti tau iš akių?“ Ji atsakė: „Liepiau, bet jis atsistojo už nugaros ir sakė, kad iš nugaros suknelė puikiai atrodo.“

Pro Patria

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo tapo kaip niekad akivaizdu – Lietuvą gali pražudyti ne kas kita, o mūsų pačių visuomenės nesugebėjimas tarti savo žodžio net tada, kai sprendžiami patys svarbiausi ir dešimtmečiams ar net negrįžtamai Tautos ateitį lemiantys klausimai.

„XXI amžius “ | 2011 m. sausio 14 d.

Su kunigu Robertu Grigu kalbasi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Bataitytė.

Ko mus moko 1991-ųjų sausio 13-oji? Kaip tą pamoką išmokome?

Sausio 13-oji atskleidžia daug tiesos apie žmogų, apie Lietuvą ir mus supantį pasaulį. Žmogus, remdamasis tikėjimu į Dievą, orientuodamasis į prigimtines vertybes (sąžinę, orumą, Tėvynės meilę), gali gyventi nesavanaudiškai ir netgi mirtį pasitikti nenusilenkęs melui. Tačiau žmogus taip pat gali tapti aklu ideologinių konstruktų vergu, kuriam išdavystės kaina – svetimų tankų pagalba įtvirtinti okupacinę valdžią – neatrodo per didelė. Pamoką vis dar mokomės ir turbūt mokysimės, kol gyvuos lietuvių tauta ir valstybė: kaip ugdyti visuomenę, jaunąją kartą, kad išbandymų metui atėjus viršų paimtų ištikimybė ir atsakomybė, o ne rūpestis gelbėti savo kailį.

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Lietuvoje pastaraisiais metais išsaugo tiek akademikų, tiek politikų susidomėjimas istorijos politika ir istorinio teisingumo klausimais. Seime priimta Lietuvos laisvės lygos nuopelnus įvertinanti rezoliucija, registruojami projektai, kuriais siekiama Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama organizacija, Vyčio monumento statybas Lukiškių aikštėje numatantis įstatymas, pademonstruota vieninga pozicija prasidėjus informacinėms atakoms prieš Adolfą Ramanauską-Vanagą ir kitus pokario rezistentus, Vyriausybė parėmė KGB nukankintų prieškario nepriklausomos Lietuvos Lietuvos ministrų atminimo įamžinimą, kurio ilgai ir nesėkmingai ankstesnių Vyriausybių valdymo metais siekė monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

Tačiau šiame kontekste jokio žiniasklaidos ir politikų dėmesio nesulaukia vykstantis skandalingas teisminis procesas, neatsiejamas nuo sovietmečio įvertinimo problematikos. Nepriklausomos Lietuvos teismai, turintys vadovautis galiojančia Lietuvos ir tarptautine teise, pakartotinai išteisino partizanų nužudyme ir kitų pokario rezistentų suėmime dalyvavusius KGB darbuotojus, o išteisinamieji nuosprendžiai motyvuojami okupacijos laikotarpiu galiojusiais sovietiniais įstatymais. Apie šiuos sprendimus, juos priimančius teisėjus, sprendimų politines pasekmes ir kitus aspektus kalbamės su šiuos procesus aktyviai sekančiu rezistentu, Kovo 11-osios Akto signataru Algirdu Endriukaičiu.

propatria.lt

Oksfordo universiteto studentai inicijavo kampaniją, kurios tikslas – iš universiteto pašalinti vieną žymiausių XX–XXI amžiaus pasaulio teisės filosofų – Johną Finnisą. Nuo 1989 metų profesoriaus teisėmis Oksforde dirbti pradėjęs ir dabar emerito statusu ten pat vis dar dirbantis J. Finnisas kaltinamas dėl „nepalankioje padėtyje esančias (angl. disadvantaged) grupes itin diskriminuojančių pažiūrų“ ir dėl buvimo „ypač homofobišku ir transfobišku“. Be to, profesorius kaltinamas rasizmu ir ksenofobija.

propatria.lt

Kalba 2017 metų gegužės 27 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vykusioje konferencijoje „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“

lithuanian-economy.net

Dauguma tikėtina žino, jog teisę spausdinti piniginės kupiūras bei kaldinti monetas turi teisę tik vyriausybė arba jos įgaliotas centrinis bankas. Tačiau grynųjų pinigų kiekis bendrame pinigų kiekyje, sudaro tik apie 3-5 %.  Iš kur atsiranda pinigai? – virš šimtmečio trunkanti ideologinė diskusija tarp ekonomistų. Dalis jų mano, jog bankai sukuria pinigus “iš oro”. Kiti ekonomistai tam prieštarauja. Šiame komentare apžvelgsiu šimtmetį trunkančios diskusijos raidą bei pristatysiu prof. Richard Werner atliktų eksperimentų rezultatus.

Bet pradžiai du klausimai:

pozicija.org

Sausio 3 d. Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo bylą dėl leidimo išdavimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties Lietuvos piliečiu, bet pats nėra Lietuvos pilietis.

Vyriausiasis Administracinis Teismas, kaip pareiškėjas, klausė KT, ar mūsų Konstitucija, imperatyviai drausdama tos pačios lyties asmenims tuoktis, vis dėlto pripažįsta tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką arba registruotą partnerystę šeima?

Pasisakymas Paulo Kengoro knygos „Išardymas“ (vertė Vilius Bernotas, Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2017 metai) pristatymo renginyje 2018 metų Vilniaus knygų mugės metu. Knygą galima įsigyti šioje nuorodoje: https://goo.gl/kA6sEm

Panašu, kad Kovo 11-osios Lietuvai kaip tik ir pritrūko būtent tokių socialinio teisingumo idėjų. Išsivadavusi iš prievarta vykdyto komunizmo, ji atsidūrė kraštutinio liberalizmo gniaužtuose. Didelė visuomenės dalis tapo pavojingai nuskurdinta, pasmerkta didžiausiai Europos Sąjungoje socialinei atskirčiai. Milžiniškas emigracijos mastas, skaudus nusivylimas socialiniu teisingumu, politika ir politikais, net pačia laisve ir demokratija rodo gąsdinančias socialines tendencijas.