Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Irena Babkauskienė | „Respublika“

Disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė karantino dienas leidžia Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos namuose Pavilnyje kartu su kitomis vienuolėmis. Lietuvos sąžine vadinama sesuo Nijolė sako, jog šiandien visi – ir turtingi, ir vargšai – vienodoje padėtyje atsidūrėme, nes prieš koronavirusą visi esame lygūs. Todėl ir veikti reikia išvien. O ne kaltinti vienas kitą.

luksas.blog

1919 metų balandžio 4 dieną Kaune, pašto rūmų mažojoje salėje susirinkusi Lietuvos Valstybės Taryba priėmė du sprendimus, turėjusius didelę reikšmę tolesnei politinei šalies raidai: patvirtino antrą Laikinąją Konstituciją ir išrinko pirmąjį šalies prezidentą. Konstitucija šalies vadovui suteikė labai didelius įgaliojimus: jis turėjo teisę tvirtinti įstatymus, kartu su Ministru Pirmininku galėjo sušaukti Valstybės Tarybą, jo galioje buvo tvirtinti ir paleisti ministrų kabinetą, skirti bei atleisti aukštus valstybės valdininkus ir kariuomenės vadus. Tą pačią dieną, Lietuvos prezidentu išrinktas skubiai iš Danijos sugrįžęs Valstybės Tarybos pirmininkas Antanas Smetona. Po dviejų dienų jis iškilmingai prisieks Konstitucijai. Tuomet niekas dar nenujautė, kad po septynerių metų A. Smetona ir jo šalininkai pasuks kiek kitu keliu, nei numatė valstybės Tarybos sumanytas pagrindinis šalies įstatymas. Bet ar 1926-ųjų Lietuvai buvo kitas pasirinkimas?

alkas.lt

Egzaminas

Europa laiko pasaulinio gamtos iššūkio egzaminą. Jis ilgam užgožė daug grėsmingesnį planetos atšilimo iššūkį ir aibes smulkių intrigų, sklindančių iš Seimo bei Vyriausybės rūmų. Naujosios civilizacijos kūrėja priversta atsakyti į vieną iš nemaloniausių klausimų, kokias bendras taisykles reikia valstybėms įsivesti, kad žmonės atlaikytų šį netikėtą virusinį išpuolį. Teks susitaikyti su tuo, kad bendros taisyklės ir principai toli gražu ne visada yra laisvės pančiai, kaip jau prieš šimtą metų šio civilizacijos lopšio kūrėjus auklėjo vienas iš egzistencialistų L. Šestovas: „Žmonės kreipiasi į filosofus bendrų principų. Ir kadangi filosofai taip pat žmonės ir derina savo gamybą su rinkos poreikiais, tai jie didžia dalimi ir užsiima bendrų taisyklių darymu. Kartu atsiranda klausimas, kokia bendrų taisyklių vertė? Beveik vienu metu su klausimu ateina ir atsakymas: jokios. Iš kiekvieno mūsų gamta įsakmiai reikalauja individualios kūrybos.“ Šiandien kaip niekada po II Pasaulinio karo supurtyti individualizmo pamatai. Tai geriausia proga grįžti prie senstelėjusios politinės istorijos, kurią būtų galima pavadinti atkakliais išsisukinėjimais nuo taisyklių.

y-news.lt

Pasaulyje, kuriame gyvename, taikos nesimato, o Kūrinija, kurioje gyvename, dėl žmogau veiklos vis labiau „kenčia ir dejuoja“. Tačiau ar padės pakeisti pasaulį plintanti Gretos Thunberg vaikų revoliucija, mažos mergaitės, kuri privertusi tėvus pakeisti gyvenimo būdą („aš priverčiau mamą keisti karjerą“), mano, kad jai pavyks tą patį padaryti su visu pasauliu? Ar padės „Greenpeace“ ekoaktyvizmas, kuris, siekdamas pasiekti rezultatą čia ir dabar,, neretai griebiasi partizaninės taktikos metodų? Juk, blaiviai pagalvojus, niekas, ar turtingas ar vargšas, nemėgsta būti žeminamas ar verčiamas ką nors daryti jėga. Pasaulinio ekonomikos forumo, kasmet vykstančio Davose įkūrėjas Klausas Schwabas mano, kad čia gali padėti tik dialogas, kalbėjimasis ir klausymasis. Bet prieš tai abi puses reikia susodinti prie stalo. Ar jam tai pavyksta, galite pamatyti Marcus Vetter dokumentinėje juostoje „Forumas“ („Das Forum“)

Jonas Deveikis | LRT.lt

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis LRT.lt teigia neabejojantis, kad koronaviruso sukelta ekonominė krizė bus didesnė negu krizė, prasidėjusi 2008 m. Tačiau pakentėjus iki birželio galo, anot jo, pasaulis ir vėl po truputį galės grįžti į normalias vėžes.

Interviu LRT.lt ekonomistas R. Kuodis pasakoja, kodėl verta aukoti ekonomiką ir laikytis karantino, kiek laiko gali tekti sėdėti namie ir kodėl krizių metu valstybės privalo atsisakyti liberalaus mąstymo, siekiant išsaugoti bendrąjį gėrį.

Ketvirtadienio vakarą koronavirusu susirgusių asmenų skaičius perkopė 1 mln., daugiau nei 50 tūkst. asmenų jau mirė. Daugelis žmonių šiuo metu gyvena pesimistinėmis nuotaikomis, nerimauja dėl ekonomikos. Sakykite, kokiomis jūs nuotaikomis gyvenate pastarosiomis savaitėmis?

DELFI.lt

Pranešimai iš Lietuvos kovos su koronavirusu frontų primena karo suvestines. Kažkas puola, kažkas ginasi. Tačiau tai nėra pozicinis apkasų karas su nuolat dundančiomis artilerijos salvėmis, tai – tikrų tikriausias blitzkriegas.

Gynybą drasko įvairiose vietose giliai įsirėžę tankų pleištai. Vieni daliniai ginasi, kiti organizuotai traukiasi, treti, neatlaikę galingų smūgių, paniškai bėga, ištisas teritorijas palikdami likimo valiai.

Alfredas Zdramys | „Kauno diena“

Ar prievartinė izoliacija, taikoma galimai virusuotiems mūsų piliečiams, nepažeidžia žmogaus teisių? O gal režimo nesilaikantys pažeidžia didžiosios visuomenės dalies teises?

„Kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė. Prioritetinė teisė kitų – išlikti, išsaugoti savo šeimas, vaikus. Paprasčiau tariant, gyventi“, – „Kauno dienai“ sako Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas.

Vieną vėlų vakarą Sveikatos apsaugos ministerija nurodė visus iš užsienio grįžusius žmones uždaryti į savotiškus getus. Kitą vėlų vakarą paskelbė, kad toks jų izoliavimas perteklinis. Kaip suderinti parvykusių, kurie galimai virusuoti, ir tų, kurie niekur nevažinėjo pastaraisiais mėnesiais ir tikimybė, kad jie gali ką nors užkrėsti minimali, teises?

Pro Patria

Kalba, sakyta Algirdo Patacko mirties metinių minėjime Kauno įgulos Karininkų ramovėje 2016 metų balandžio 3 dieną. Skelbiama minint penktąsias A. Patacko mirties metines.

propatria.lt

Du ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad iš Kinijos kilęs koronavirusas kitoje pasaulio pusėje gali pribaigti euro valiutą, o kartu potencialiai ir visą Europos Sąjungą.

Belgijos ekonomikos profesorius Paulas De Grauwe teigė, kad jeigu ES nerodys solidarumo su savo narėmis, kurios kaip Italija buvo skaudžiausiai paveiktos viruso pandemijos, „visas europinis projektas gali žlugti“.

delfi.lt

Vyriausybė, paskelbusi verslo gelbėjimo priemones, nustebino žadamos pagalbos dydžiu – 5 milijardai daro įspūdį. Sveikintinas ryžtas neleisti ekonominės suirutės, nes skurdas tik sustiprina epidemijų poveikį. Būtų šaunu, jei… Jei tas pažadas nebūtų buvęs įdėtas į lupas, kurios visai neseniai skelbė milijardą milijonui.