Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tomas Čyvas | valstietis.lt

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio premijos laureatu Vitalijumi Karakorskiu.

DELFI.lt

Sistema, kuri ne itin švariais būdais draskosi dėl valdžios, pinigų ir įtakos, jau 10 metų Lietuvoje išlaikoma iš biudžeto.

Ši gyvulių ūkio atmaina, kaip sakytų Raimondas Kuodis (visi tarsi lygūs, bet iš tiesų kai kurie – lygesni), vadinama valstybės biudžeto asignavimais partijoms ir aiškinama demokratijos bei skaidrumo poreikiais.

Jūsų dėmesiui siūlome „Statybos“ vyr. redaktoriaus dr. Juozo Šalčiaus interviu su filosofu dr. Krescencijumi Stoškumi.

1. Beveik kasdien išgirstame apie naujus tikslus bei ruošiamas programas artėjantiems Seimo rinkimams. Ar įmanoma sukurti aiškią valstybės valdymo ir visuomenės gyvenimą atspindinčią teorinę programą, kuria vadovaujantis galėtume kurti šviesesnę ateitį?

Žinoma, kas nori imtis politikos, privalo išmanyti valstybės kūrimo ir valdymo pagrindus (valstybės sandarą, jos funkcijas, valdžių paskirstymo pagrindus, valdymo principus ir pan.), kad jis žinotų, kokias galias turi valstybė, kaip tomis galiomis jis gali naudotis ir kokias pareigas bei atsakomybę ji uždeda. Žodžiu, tokiam darbui privalu subręsti ir rimtai pasiruošti. Tam geriausiai yra pasirengę juristai. Jeigu kandidatai į politikus neturi tokio pasirengimo, jie privalo padaryti viską, kad tas kvalifikacinis atotrūkis būtų maksimaliai sumažintas. Ypač tai svarbu Lietuvos politikams, kurių sprendimai glumina savo juridiniu neraštingumu. Tačiau programa nėra teorinis traktatas, bet tuo teoriniu išmanymu parengtas praktinės veiklos vadovas. Jis turi būti kiek įmanoma konkretesnis ir aiškesnis. O jam parengti reikia gerai išstudijuoti esamą valstybės būklę. Nustatyti jos pliusus ir minusus. Tie pliusai ir minusai būtini tam, kad būtų galima numatyti pagrindinius politikos prioritetus ir uždavinius, galimus išspręsti per 4 Seimo kadencijos metus ir tuos, kuriems bus būtini ilgalaikiai parlamentinių frakcijų susitarimai. Sunku ne sukurti aiškią programą, bet priversti partijas, kad jos jas įgyvendintų. 

Vladimiras Laučius | DELFI.lt

„Pažvelkime į intelektualinę prezidento komandą. Kaip būtų puiku, jei joje būtų skirtingai mąstančių, stiprių intelektualių pajėgų, gebančių generuoti ateičiai svarbias idėjas“, – sako kultūros istorikas, kultūros ir švietimo ministras pirmojoje po nepriklausomybės atstatymo vyriausybėje Darius Kuolys.

Kuolys taip pat labai kritiškai vertina kandidatų į būsimus prezidento patarėjus tikrinimą Valstybės saugumo departamente:

„Ar žmogus, nusprendęs siekti valstybės vadovo pareigų, iš tikrųjų negali Lietuvoje atrasti kelių dešimčių žmonių, kuriais pasitikėtų? […] Žinoma, galima manyti, kad Lietuvoje – visi šunsnukiai ir niekuo pasitikėti nevalia. Bet ar verta tapti tokios šunsnukių valstybės ir visuomenės lyderiu?“ „Delfi“ pašnekovas taip pat teigia pasigendąs prasmingų diskusijų žiniasklaidoje ir siūlo keisti LRT finansavimo modelį.

luksas.blog

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga.

Los Kaidos slėnis (Valle de Los Caídos ‒ Kritusiųjų slėnis), žuvusiųjų Ispanijos 1936 m. pilietiniame kare atilsio vieta, yra architektūrinis kompleksas, pastatytas Franko valdymo metu netoli Madrido. Šiai nacionalinei šventovei bei religiniam monumentui, pastatytam 1939‒1975 m., priklauso ir mauzoliejus pilietinio karo aukoms, kuriame ilsisi beveik 35 tūkst. kovotojų – tiek nacionalistų, tiek respublikonų; taip pat jame yra benediktinų abatija ir svečių namai.

DELFI.lt

Kai prezidentas Valdas Adamkus atsargiai užsiminė, o prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai prabilo apie Lietuvą užvaldyti bandančius oligarchus, pradėta svarstyti, kas ta oligarchija ir kodėl reikia su ja kovoti.

Dažniausiai girdėjome nuomonę, kad oligarchizacijos tendencijas Lietuvoje liudija atsirandantys verslo, žiniasklaidos ir politikos hibridiniai dariniai – interesų grupės, besinaudojančios tiek užkulisine, tiek vieša (informacijos kanalais skleidžiama) įtaka.

Olava Strikulienė | respublika.lt

Kasmet atėjus gegužei žmonės prisimena 2012 m. Kauno rajone, Garliavoje, įvykdytą mergaitės paėmimą. Būtos ar nebūtos pedofilijos istorija vis dar domina visuomenę, mat jai trūksta atsakymų ir patikimų įrodymų, kas tuomet vyko Kedžių šeimoje. Ir net pargabenus Neringą Venckienę į Lietuvą bei uždėjus jai apykoję, aiškiau nepasidarė. Ypač neturint jokių žinių, kaip dabar gyvena mergaitė. Už kurią meldėsi visa Lietuva.

bikelis.lt

Jei 5G entuziastai bando pagrįsti 5G saugumą ir reikalingumą meluodami, nutylėdami ir visiškai nusišnekėdami – su 5G kažkas išties yra ne taip.

Mano komentarai paskatinti LRT portalo neobjektyvaus ir neišsamaus straipsnio „KTU mokslininkas apie 5G: sąmokslo teorijos – be pagrindo, laukia fantastiška ateitis“.

„Kultūros barai“ | 2020-05-16

„Prieš pradėdami kalbėti apie kurio nors asmens baikštumą arba drąsą, pirmiausia turėtume susimąstyti, kokioje šalyje ir kokiais laikais tas žmogus gyveno“, – „Kultūros baruose“ rašo garsi vertėja Irena Balčiūnienė. Publikacijoje pateikdama plačią istorinę panoramą, ji atsigręžia į poetą Vincą Mykolaitį-Putiną lemtingais dviejų okupacijų metais. Ar tikrai jis buvo nendrė, linkstanti pavėjui, kaip teigė poetas Tomas Venclova?