Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

LRT.lt

Praėjusi savaitė išsiskyrė Stambulo konvencijos kritikų niekinimu, vadinimu plokščiažemiais, o paskirais atvejais ir šių žmonių demokratinių teisių varžymu. Liūdniausia tai, kad tokia retorika ir elgesys atrodo priimtinas daliai mūsų elito. Nemalonu, nes valstybei reikia intelektualiai pajėgaus ir solidaus elito, o jo nykimas ir vulgarėjimas yra labai didelė ir ilgalaikes neigiamas pasekmes turinti problema.

ve.lt

Diskusijos dėl Stambulo konvencijos manęs nestebina, nes tai yra diskusijos dėl pasaulėžiūrinių dalykų. Nestebina, kad visuomenė susipriešinusi. Nestebina net tai, kad laikantieji save „praktikuojančiais katalikais“ bando mokyti vyskupus, ką jie turėtų daryti, nes kiti katalikai esą klaidina visuomenę. Pastaruoju metu jau ne kartą matėme, kad net netikintys ir ateistai bandė savaip interpretuoti popiežiaus Pranciškaus pasisakymus, Bažnyčios mokymą, prisiminė net ir Šventąjį Raštą, kai jiems buvo naudinga.

Pro Patria

Vasario 22 dieną „Facebooke“ išaušo diena, kai keli kunigai ir religinės institucijos išreiškė palaikymą prieš vienalytę partnerystę ir prieš Stambulo konvenciją nukreiptoms peticijoms. Už tai jie susilaukė puolimo, kokio anksčiau gal ir nėra buvę panašioje situacijoje. Dėmesio centre atsidūrė tikrai ne radikalumu garsėjantis kunigas Algirdas Toliatas, taip pat pasidalinęs šiomis peticijomis, o po „influencerių“ puolimo dar ir kiek atsitraukęs, vietoje peticijų palikęs vyskupų konferencijos poziciją.

Kodėl Toliatas ir kiti puolami taip, kaip esamas režimas (būtent medijų cenzūros apynasrio visuomenei režimas) niekada nepuolė nuolatos vertybinius klausimus komentuojančių kunigų Roberto Grigo ar Arnoldo Valkausko? Nes pastarieji cenzoriams jau „palaidoti“ kaip beviltiški – įtaigūs tik apsisprendusiai konservatyviai publikai ir patys jokiais bauginimais nepaveikiami. Kaip kad Svarinskas buvo „nepataisomasis“ sovietams.

laikmetis.lt

Jei tikėsime galinga žiniasklaida, žmonijos išlikimui grasina pavojingas virusas. Ši padėtis pareikalavo tokių drastiškų teisinių priemonių, kad dabar jos naikina visuomenę, kurią kaip tik turėtų apsaugoti. Be to, šis žmogaus akiai nematomas Uhano virusas yra ties stabo postamento, kuris vis dėlto pasirodė esąs ne toks tvirtas, kaip atrodė, sunaikinimo riba. Yra didelė tikimybė, kad šis virusas sužlugdys absoliučios asmens laisvės stabą, esantį ties civilizacijos, kurią paprastai vadiname „vakarietiška“ arba tiesiog „modernia“, šerdimi.

DELFI.lt

Britų politikai kartais vartoja posakį „skersti šventąsias karves“. Tai reiškia, kad nepaisant nusistovėjusių įpročių, tradicijų, baimių ar inercijos bus vykdomos esminės reformos, taikomi visiškai nauji požiūriai bei veikimo būdai. Lietuvoje bastosi kaimenė tokių šventųjų karvių. Viena iš jų – Briuselis, ES ir jai vadovaujantys asmenys.

Apie tai – tik sausa, niekam neįdomi informacija, tušti komentarai, kurių tikslas – nieko nepasakyti, vengti kalbėti apie realų gyvenimą, povandenines sroves, prieštaravimus bei konfliktus ir, Dieve gink, jokio blogo žodžio arba kritikos, kad kas nors ko nors nepagalvotų. Šiuo požiūriu, Lietuvos politikai ir žiniasklaida laiko visuomenę visiškoje nežinioje. Ši tyla – kompleksiška problema ir ji puikiai atskleidžia Europos užkampio mentalitetą.

pozicija.org

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų kreipimasis į Seimą ir po jo sekęs alternatyvus 61 mokslininkų pareiškimas, paneigęs pirmųjų kreipimosi motyvus. Užvirusios aistros privertė iš Centro generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigų atsistatydinti Vidmantą Valiušaitį. Tačiau niekas gerai taip ir nesuprato tikrųjų Centre kilusio triukšmo motyvų. Jis, regis aprimo, bet niekas netiki kad ilgam. Viena iš 17-os kreipimąsi autorių mokslininkė Mingailė Jurkutė portale delfi.lt mėgino aiškinti, neva Centre darbuojasi nemokšos, klaidinančios visuomenę ir siutinančios žydų organizacijas, esą Centre yra dvi pusės, viena kurių siekia pateikti tokią informaciją, kuri leistų IŠ TIKRŲJŲ duoti atkirtį priešiškai propagandai. O kita…

Šia tema kalbamės su buvusiu Genocido centro generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju Vidmantu Valiušaičiu.

Parengė Eglė Gatelytė | DELFI.lt

Universitetuose ir kitose mokslo institucijose didėja spaudimas mokslininkams, iškilo rimtas pavojus tyrimų laisvei, nes kairieji, nuolat kalbantys apie įtraukimą ir įvairovę, iš tikro nuosekliai atriboja kitaip mąstančius, – taip anglosaksų akademinėje visuomenėje susidariusią padėtį nusakė vienas žymiausių pasaulio istorikų Niallas Fergusonas.

Pasak jo, už diversiškumo sąvokos slepiasi diskriminuojanti „jėgos politika“. O metęs žvilgsnį į istorinius tyrimus, jis kritikavo „tikėjimo tezes“ ir siekį sumenkinti socializmo bei komunizmo nusikaltimus.

N. Fergusonas, nuo 1980-ųjų dėstęs įvairiuose elitiniuose universitetuose: Kembridže, Oksforde, Niujorke, Harvarde, galėjo iš arti stebėti per pastaruosius 30 metų vykusius didžiulius pokyčius.

„Turiu pasakyti tiesiai ir aiškiai: kairieji užgrobė valdžią“, – konstatavo mokslininkas šveicarų dienraščiui „Neue Züricher Zeitung“ (NZZ) duotame interviu.

„Versmės“ leidykla išvertė ir lietuviškai įgarsino dar vieną – jau aštuntąjį – vaizdo kanalo įrašą (visi šio kanalo įrašai skelbiami leidyklos tinklapyje ČIA), šįkart skirtą pristatyti moksliniams duomenims, kurie rodo, jog didesnis sergamumas COVID-19 yra susijęs su cinko trūkumu organizme.

laikmetis.lt

Įprasta karantino nuostolius matuoti ekonominiais rodikliais, tačiau pandeminiai suvaržymai padaro neišmatuojamos žalos ir kitiems, dvasiniams, lygmenims. Karantino apribojimai nukreipti ne tik į judėjimo laisvę, bet riboja mūsų dvasinę, kultūrinę ir socialinę raišką. Kalbama apie tai, kas savo esme mus daro žmonėmis.

laikmetis.lt

Gėjų teisių judėjimai ir organizacijos, atsiradusios Amerikos seksualinės revoliucijos laikotarpiu septintajame dešimtmetyje, mažai kuo panašios į šiandien veikiančias didžiules LGBT nevyriausybinių organizacijų institucijas. Tai, kas prasidėjo kaip pagrindinė parama teisiniam ir socialiniam pripažinimui tos pačios lyties asmenų santykių, virto pastangomis visapusiškai socialiai transformuoti, papildant LGBT žmonių teisių vaivorykštės vėliavą suaugusių vyrų fetišu, vadinamu transseksualizmu. Transseksualizmą pakeitęs translytiškumu, šis judėjimas taip pat sėkmingai kolonizavo ir panaudojo seksualinio vystymosi sutrikimus, kitaip vadinamus interseksualinėmis sąlygomis, kad įvykdytų savo planą.