Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Sekmadienį per Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teisino nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytą sutartį pasidalyti Rytų Europą pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribbentropo pakto – slaptuosius protokolus.

Siūlome paklausyti prof. Vytauto Radžvilo pranešimo „Romualdas Ozolas – žmogus, mąstytojas, politikas, ideologas“, skaityto gegužės 8 d. konferencijoje Romualdui Ozolui atminti.

Filmavo Aušra Gabalytė.

Šios dienos Evangelijos pagrindinė žinia: esame mylimi. Kad ir kaip sužeisti bendrystėje – išduoti, atstumti ar patys išdavę, nusigręžę nuo artimo ir jaučiamės neverti nei meilės, nei draugystės – tikėkime: Jis su mumis, su Juo niekada nebūsime vieniši, esame nebe tarnai, o mylimi darugai. Pasitikėdami Jo žodžiu junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje: vienas kitą mylėdami, kaip kad Jis mus mylėjo patirsime ir bendrystės, ir džiaugsmo pilnatvę – ypač tai patirsime tamsos, apleidimo valandą.

2015 m. balandžio 28 d. posėdis

Prieš apžvelgiant balandžio 28 d. posėdį, reikėtų paaiškinti, ką reiškia policijos pareigūnų sugalvota sąvoka pasyvus pasipriešinimas. Kiek teko per posėdžius girdėti jų paaiškinimus, tai reikėtų suprasti maždaug taip: Stovi pilietis vidury laukų. Prie jo prieina policijos pareigūnas ir sako: „Pasitrauk“. Žmogus atsako: „Nesitrauksiu“. Tai jau ir yra pasyvus pasipriešinimas, vertas Baudžiamojo kodekso straipsnio ir kalėjimo.

Praėjus daugiau nei porai metų įsigaliojo 2013 m. gruodžio 3 d. žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo Druskininkų savivaldybės institucijos, nepaisydamos Visuomenės informavimo įstatyme nustatyto draudimo, leido periodinį laikraštį kartu su švietimo įstaiga. Inspektoriaus sprendime nurodyta, kad leidinio turinys neapsiribojo informacijos, susijusios su švietimo (mokymo) funkcijos teikimu ir sklaida. Leidinyje, pagal inspektoriaus sprendime nustatytas aplinkybes, buvo vykdyta akivaizdi politinė kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus.

Noriu pasidalyti įspūdžiais, kilusiais perskaičius „Lietuvos ryto“ publikaciją „Seimo nario šokdintas prokuroras prisišoko“, kurioje rašoma apie sunkiai įtikėtinas valdžioje esančių šeimos klanų galias.

Šiemet sukanka 151 metai, kai po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Šis draudimas galiojo keturiasdešimt metų – iki 1904 m. gegužės 7 d.

Pirmiausia, 1864 m. birželio 5 d. (17) d., generalgubernatorius M. Muravjovas vadinamosiose europinės imperijos dalies gubernijose uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, vėliau – ir kitus pasaulietinius leidinius. Kartu buvo uždrausta ir mokyti kitomis kalbomis – pradinėse mokyklose buvo mokoma tik rusų kalba. Nuo 1865 m. rudens įsigaliojo tvarka, pagal kurią lietuviški leidiniai galėjo būti leidžiami tik kirilica, uždrausta į Lietuvą įvežti leidinius lotyniškomis raidėmis. Spaudos draudimas lietuviškose gubernijose nebuvo išimtis – Rusijos imperijoje buvo uždrausta ir ukrainietiška, baltarusiška bei moldaviška spauda, tačiau jis įsidėmėtinas tuo, kad davė visai priešingus rezultatus, nei tikėjosi carinės Rusijos valdininkai.

Paskaičius keletą straipsnių apie Vakarų šalių vyriausybių siekius suteikti didesnes galias slaptosioms tarnybos kovai su terorizmu, prisiminus mūsų valdžios keliaklupsčiavimą prieš slaptąsias tarnybas ir raginimą suteikti joms daugiau teisių, man šiandien iškilotoks klausimas. Kas kelia didesnę grėsmę visuomenei:terorizmas ar nepažabota ir nekontroliuojama slaptųjų tarnybų veikla?

Daugiau nei prieš trisdešimtį metų mano a.a. tėvukas nusipirko apleistą sodybą miške ant upelės Dysnos kranto. Atvažiuojam apžiūrėti. Gryčia apėjusi krūmynais ir dilgėlynais, tvartelis pakrypęs, kiauru, pačiuožusiu šiferio stogu. Stoviu kiemo vidury tarp varnalėšų, niūrokai kraipau galvą, o tėvukas šypsosi. Jam dar tik šešiasdešimt. Suprantu, kas vyksta jo galvoje. Jis skaito mano mintis ir supranta, kad aš skaitau jo. Abudu suvokiam akimirkos reikšmę ir svorį. Čia ir dabar prasideda naujas siužetas. Ir ne šiaip kokia metų kitų istorija su įsigytu vasarnamiu. Siužetas likiminis, perkursiantis abiejų gyvenimo tikrovę ir tvarką.

Viešoje erdvėje pasirodė keletas straipsnių apie buvusius KGB agentus ir patikimus asmenis. Politikai, žurnalistai ir valdininkai sprendžia klausimą, ką daryti su buvusiais KGB agentais? Ar juos viešinti ar ne? Ar leisti visuomenei susipažinti su KGB archyvais ar neleisti? Vyksta baisi diskusija.