Vienas prancūzas su peruku (kadaise perukas ant plikės buvo protingumo ženklas) mokė, kad egzistencija prasideda nuo mąstymo, o mąstymas – nuo abejonės. Esu iš tų sau nenaudingų asilų, kurie viskuo abejoja ir nusipelno guzų. Patriotai, pasiruošt, dėmesio – tuoj galėsit suspardyti.
Kovo 11-oji širdyje – giliai ir tvirtai. Ten išsaugotas laikas, atsiminimai, tikras gyvenimas. Tavo paties jaunystė, nuodėmės ir pasiryžimai. Viltys, nemigo naktys ir asmeninis veikimas, kas bus – tas bus. Tai gyvoji tikrovė.
Vasario 16-oji – lygiai tas pats. Tik senelių atminty, gyvenime ir veikime. Bet lygiai tas pats. Kai darė, kas visiems svarbu, nežinodami, kaip baigsis. Nes negalėjo nedaryti. Ir kas bus – tas bus.
O su liepos 6-ąja – problemos. Įvykis, kurio vos ne aštuonis šimtmečius niekas nešventė ir net nežinojo, kada tai atsitiko. Ir tiksliai iki šiol nežino, ar tai tikslu. Bet logikos būdu pora mokslingų galvų patikslino, kaip ir kada turėjo atsitikti. Ir valdžia nutarė švęsti, nes taip dabar prireikė.