Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Atsakau į rinkėjo klausimą, kuris man buvo užduotas „Žinau, ką renku“ platformoje.

Kalbant labai bendrai, neoliberalizmą suprantu kaip tam tikrą ideologinę ir politinę (dažnai agresyviai libertarinę) poziciją, kylančią iš aštunto dešimtmečio pabaigos–devinto dešimtmečio pradžios „Naujosios dešinės“, kuri apytikriai tuo metu įsitvirtino visoje eilėje valstybių (Britanijoje, JAV, Naujojoje Zelandijoje… o nuo dešimto dešimtmečio vidurio – ir Baltijos valstybėse). Intelektualiai neoliberalizmą sieju su F. Hayeku, M.  Friedmanu, J. Buchananu ir kt., politiškai – su M. Thatcher ir/ar R. Reaganu,  kai kuriais atvejais jis, žinoma, šiek tiek komiškai gali būti siejamas ir su Rusijos filosofe Ayn Rand (t.y. Alisa Rosenbaum) ar M. Rothbardu. Nemanau, kad mano taikoma šios sąvokos vartosena kažkaip ypatingai skirtųsi nuo to konteksto, kuriame šis terminas įprastai vartojamas moksliniame ar platesniame politiniame diskurse.

Siūlome prisiminti šviesaus atminimo, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, eseisto Gintaro Beresnevičiaus vis dar aktualų esė ir jos išvadą: „Nėra Respublikos – nėra ir bendrai tvarkomų viešųjų reikalų“.

Iš mūsų kalbinės apyvokos dingo žodis, nusakantis šalies esminį valdymosi principą – žodis „respublika“. Dabar „Respublika“ – tai laikraštis. Viešojoje kalboje, plepaluose, žiniasklaidoje, televizijoje kaip „šalies“, „valstybės“ sinonimas „respublika“ nevartojama.

Įtartas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu gegužės 13-ąją Eligijus Masiulis, ką tik atsistatydinęs iš Liberalų sąjūdžio vadovų ir paskelbęs, jog traukiasi iš Seimo, su viešąja politika atsisveikino pažadu tiek daug papasakoti, kad daug kam būtų įdomu gyventi  ir Lietuvoje: „Aš norėčiau Jums labai daug ką pasakyti, ir aš jums pasakysiu, bet kai ateis laikas tam tikras. Šiandieną, deja, aš negaliu dėl tam tikrų proceso reguliavimo dalykų sakyti. Tačiau aš galiu tiktai užtikrinti, kad sieksiu teisinėmis priemonėmis įrodyti savo teisingumą ir paneigti man mestus įtarimus. […] Jūs patikėkit manim, ateis laikas, aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi daug kam“, – tuo metu kalbėjo E. Masiulis.

Kone keturis mėnesius neįdomiai tylėjęs buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis ir eksparlamentaras socialiniuose tinkluose pagaliau ryžosi pasipasakoti – „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davęs, o jis paėmęs 90 tūkst. eurų, tačiau tai buvęs ne kyšis, o paskola šeimos verslui… Tačiau tai buvusi ir Didžioji klaida, mat paskolos jie nepatvirtinę pas notarą...

Taip paklausė vienas iš pirmosios tarptautinės vietos bendruomenių mugės lankytojų LITEXPO parodų ir kongresų centre.

Nuo to ir pradėsiu. Atstovauju Rėkyvos gyvenvietės bendruomenei, tad apie jos veiklą ir kalbėsiu.

Konferencijos išvakarėse dalyvavau projekto ,,Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės narių solidarumo formavimas ir sutelktumo stiprinimas, pasitelkiant kūrybinę veiklą“ užsiėmime, kur mokėmės suvenyrų gaminimo paslapčių. Kūrybinėms dirbtuvėms vadovavo Lina Pliuskevičiūtė. Vėliau su Rėkyvos seniūnu aptarinėjome istorinės Karpių kapavietės ir paežerės sutvarkymo galimybes, projekto ir projektinės užduoties paruošimą.

Su kiekvienais rinkimais vis nauji gelbėtojai. Nesistemininkai, kurie rėkauja prieš sistemą, bet nenori sistemos sugriauti. Nes nežino, kaip tą padaryti ir kaip turi būti. Tik žino, kaip neturi.

Ir siūlo įvairius sveikuoliškus lūkesčius ar keršto skanėstus. Labai blogus pakeisti labai gerais. Geriausiu atveju nedidelius pertvarkymėlius sistemos ribose. Sisteminiai iš savo aukštybių pasigardžiuodami iš jų šaiposi. Dažniausiai pagrįstai.

Kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane, bet nebrangina manęs labiau už savo tėvą, motiną, žmoną, vaikus, brolius, seseris ir netgi savo gyvybę, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.

Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti’.

Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys“. (Lk 14, 25–33)

Dosnusis ir radikalusis Dievas kviečia mus į naują gyvenimą jau dabar, ne tik po mirties – atsiliepkime į šį kvietimą meilės Jam ir artimui darbais. Kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėse melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Jį suteikti ir išminties pažinti, kam esame šaukiami, ir ištvermės nepaliauti žengti Jo keliu ir nesidairyti atgalios. Ir tenesustabdo mūsų baimė būti pasaulyje prieštaravimo ženklu – semkimės jėgų ir iš šventosios Motinos Teresės: ji nepabūgo nei priešiškumų ir apkalbų, net atviro šmeižto, nei dvasinės nakties. Tesustiprina mus šie jos žodžiai:
                Žmonės būna neprotingi, nelogiški ir egoistai,
                VIS DĖLTO MYLĖK JUOS.
                Jei darai gera, žmonės tau prikiš egoistinius ar slaptus motyvus,
                VIS DĖLTO MYLĖK JUOS.
                Sąžiningumas ir atvirumas daro tave pažeidžiamą,
                VIS DĖLTO BŪK SĄŽININGAS IR ATVIRAS.
                Ką ilgus metus kūrei, gali būti sunaikinta per vieną dieną,
                VIS DĖLTO KURK!
                Tavo pagalba tikrai reikalinga, bet žmonės gali tave persekioti, kad jiems padedi,
                VIS DĖLTO PADĖK!
                Atiduok pasauliui, ką turi geriausia, ir tau bus išdaužyti dantys,
                VIS DĖLTO ATIDUOK PASAULIUI, KĄ TURI GERIAUSIA.

Vilniuje Odminių gatvėje ant namo, pažymėto 10 numeriu, 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese, 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos iniciatorius buvo monsinjoras A. Svarinskas, autorius architektas Mindaugas Kerys, antrosios iniciatorė – Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, autorė skulptorė Daliutė Ona Matulaitė.

Rugsėjo pirmąją, matydamas sugrįžusius į gatvę mokinius, pats sau susimąstau apie mokyklą. Turiu filologo diplomą, leidžiantį man mokytojauti ir dėstytojauti, gal turiu ir kokių nors daraktoriaus paveldėtų bruožų, mat abu tėvai buvo pedagogai, senelė per Pirmąjį karą Voroneže kūrė mokyklą lietuvių pabėgėliams ir ten mokytojavo. Tikriausiai turėjau būti mokytojas, bet kažkodėl pedagogo karjeros nesirinkau, išvengiau, išsisukau, liaudiškai šnekant. Atgrasė greičiausiai slogi patirtis ir prisiminimai, susiklostę iš sovietinės mokyklos laikų. Ideologizuota, autokratinė atmosfera, muštras ir beprasmiškų dalykų brukimas į galvą suformavo alergišką nuostatą apie visą švietimo sistemą. Anuomet ji gviešėsi standartizuoti asmenybę, kirpti visus pagal vieną šukuoseną, glostyti prisitaikėlius ir laužyti bei uiti priešgynas, nepritapėlius, nestandartinius.

Tęsinys (pirmoji dalis – ČIA).

2016 m. rugpjūčio 25 d. Kaišiadorių teismo posėdyje išklausius Garliavos šturmo liudininkams metamus prokuroro E.Palaimos kaltinimus, buvo sakomos ir baigiamosios advokatų kalbos. Kalbėjo visi advokatai, tačiau negaliu neparašyti pagiriamojo žodžio advokatui, buvusiam Neringos Venckienės vyrui Aidui Venckui, kuris, išnagrinėjęs visą bylos medžiagą, pateikė teismui neginčijamų argumentų.

Rugsėjo 4 dieną Vatikane bus kanonizuota Motina Teresė, Meilės misionierių kongregacijos įkūrėja. Ta proga siūlome ištrauką iš Andriaus Navicko knygos „Kelio bendrija“.

„Šiandien tapo madinga kalbėti apie vargšus, nors iš tiesų turėtume kalbėtis su vargšais“. Tai Motinos Teresės – vienos iškiliausių XX amžiaus asmenybių, pelniusių skirtingų religijų žmonių pagarbą – žodžiai. Smulkutė, mažo ūgio albanė tapo gailestingumo ir aukojimosi kitiems simboliu. Ji rodė, kad kiekvienas iš mūsų galime daug daugiau nei drįstame sau pripažinti. Ji gydė pasaulio, kuriame vargšai buvo tapę nematomi, išstumti už akiračio, regėjimą. Ji mokė mus į kiekvieną žmogų žvelgti Kristaus žvilgsniu. Motina Teresė vargu ar buvo įsigilinusi į popiežiaus Leono XIII ar jo įpėdinių socialines enciklikas, tačiau ji pati tapo įsikūnijusiu Bažnyčios socialiniu mokymu.

Agnesė Gonxha Bojaxhiu gimė 1910 metais rugpjūčio 26 dieną Skopjės mieste, kuris yra dabartinė Makedonijos sostinė, vietos albanų šeimoje ir jau kitą dieną buvo pakrikštyta. Šeima augino tris vaikus – dvi mergaites ir berniuką.