Naujienos, Svarbiausias, Konstitucinis Teismas

E. Šileikis nepritaria kolegoms: teisėjų ar valstybės tarnautojų su darbo užmokesčiu gaunama valstybės pensija – antikonstitucinė privilegija

5 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 27 d. 15:08

E. Šileikis nepritaria kolegoms: teisėjų ar valstybės tarnautojų su darbo užmokesčiu gaunama valstybės pensija – antikonstitucinė privilegija

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kad teisėjų ar valstybės tarnautojų šalia darbo užmokesčio dar gaunama ir valstybinė pensija už statutinę tarnybą atitinka Konstituciją ir nėra privilegija.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vilniaus forumas kviečia vėl burtis į sąjūdį – už Tautos ir valstybės atsinaujinimą

199 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 27 d. 14:00

Vilniaus forumas kviečia vėl burtis į sąjūdį – už Tautos ir valstybės atsinaujinimą

2016 metų sausio 9-ąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje, įsikūrusiame Vilniaus pilies gynybinės paskirties pastate, rinkosi Vilniaus forumas. Jį sušaukė mokslo, kultūros, verslo šviesuomenė, vienijama tikslo – sutelkti Lietuvos piliečius išsaugoti Lietuvos valstybę ir XXI amžiuje. Šįkart Vilniaus forumo dalyviai klausė: koks inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių geopolitinių grėsmių akivaizdoje.

Vilniaus forumo deklaracija „Į tautos ir valstybės atsinaujinimą“

Mes, Vilniaus forumo dalyviai, susirūpinę dėl Lietuvos tarptautinės bei vidaus padėties ir tautos bei valstybės būklės ir ateities perspektyvų, teigiame:

Praėjus ketvirčiui amžiaus po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vėl susiduria su egzistenciniais iššūkiais, keliančiais pavojų tautos ir valstybės būčiai bei išlikimui. Tinkamai atsakyti į šiuos iššūkius ir juos sėkmingai įveikti įmanoma tik pirmiausia juos aiškiai ir atvirai įvardijus. Tačiau mūsų valstybėje tai daryti vengiama. Atvirą ir sąžiningą tiesos sakymą beveik visiškai užgožia ideologinis ir propagandinis melas apie tikrąją krašto būklę. Šios propagandos esmę glaustai sutelkia ir iškalbingai atspindi nuolatos kartojamas lozunginis teiginys, kad dabartinė Lietuva yra saugiausia ir labiausiai klestinti per visą savo ilgaamžę istoriją. Tiesą apie tautos ir valstybės būklę nutylinti, slepianti ir iškraipanti propaganda skleidžiama piliečiams tuo metu, kai, siekiant pašalinti Lietuvai iškilusias ir vis augančias grėsmes, darosi ypač svarbu demokratiškai, atsakingai ir sąžiningai svarstyti gyvybiškai svarbius Lietuvos vidaus ir išorės reikalus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Konstitucinis Teismas

KT: jei teisėjui ar valstybės tarnautojui mokama dar ir pareigūnų ar karių valstybinė pensija, tai ne privilegija ir Konstitucijai tai neprieštarauja

3 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 27 d. 1:16

KT: jei teisėjui ar valstybės tarnautojui mokama dar ir pareigūnų ar karių valstybinė pensija, tai ne privilegija ir Konstitucijai tai neprieštarauja

Konstitucinis Teismas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, nedraudžiančios teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti dar ir pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.

Minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčijo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas netgi turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, tokia pensija nebūtų mokama, jeigu šie asmenys, išėję iš tarnybos, už kurią ši valstybinė pensija skirta, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokamą darbą, pavyzdžiui, eina teisėjo ar valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, toks valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas laikytinas privilegija.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [1]: Nikėjiško tikėjimo aibės ir filosofija

11 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 25 d. 23:23

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [1]: Nikėjiško tikėjimo aibės ir filosofija

Nikėjiška čia vadinama krikščionybė, poapaštaliniu laikotarpiu intensyviai plitusi anapus Šventosios Žemės pirmiausiai graikų–romėnų kultūros pasaulyje, o iš ten – ir kaimyninuose kraštuose. Pavadinimas paimtas iš krikščionybės esmę įsakmiai dogmiškai apibrėžusių Pirmojo Visuotinio Bažnyčios susirinkimo Nikėjoje (325 m.) ir Antrojo – Konstantinopolyje (381), nors abudu iš esmės tik tvirtino, jau remdamiesi imperatoriaus krikščionio valstybiniu autoritetu, tas teologines tikėjimo interpretacijas, kurios be didelio prieštaravimo rutuliojosi Vakaruose ir Rytuose jau nuo I amžiaus pabaigos. Įvertindamas dabartinę nikėjiškos krikščionybės situaciją, autorius svarsto alternatyvinės krikščionybės galimumą nesuteikdamas sau kritiko vaidmens ir pats išlikdamas nikėjiško išpažinimo rėmuose.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Geroji Naujiena

Geroji Naujiena: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“

16 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 24 d. 1:09

Geroji Naujiena: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“

Daugelis jau yra mėginę išdėstyti raštu pasakojimą apie buvusius pas mus įvykius, kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai. Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą, kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas.

[Po keturiasdešimties dienų pasninko] Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.

Jėzus parėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs knygą, jis rado vietą, kur parašyta:

„Viešpaties Dvasia ant manęs,
nes jis patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.
Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,
akliesiems – regėjimo;
siuntė vaduoti prislėgtųjų ir
skelbti Viešpaties malonės metų.“

Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį. Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. (Lk 1,1–4;14–21).

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime, kad kiekvienas mūsų, įsišaknijęs į Dievo Žodį, kaip į tikruosius savo namus, skelbtų Gerąją Naujieną apie Viešpaties malonės metus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija

Algimantas Zolubas. Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

3 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 23 d. 20:33

Algimantas Zolubas. Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis. Amžių patirtis liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis pranašysčių išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, pats tikėjimas į pranašystę veda į jos išsipildymą, nes per tikėjimu užprogramuotą pasąmonę ir skatinamas pranašystės išsipildymas. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnių siekių, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki, kad jie išsipildys, tie siekiai ateityje dažnai tampa realiu pavidalu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Geopolitika

Vytautas Radžvilas. Lietuvos projektas XXI a. pradžioje: Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkiai ir uždaviniai

23 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 22 d. 15:19

Vytautas Radžvilas. Lietuvos projektas XXI a. pradžioje: Asmens, Tautos ir Valstybės atkūrimo iššūkiai ir uždaviniai

Jeigu „projektu“ vadiname sąmoningai sumanytą ir valingai bei tikslingai įgyvendinamą planą, tai moderniosios Lietuvos kilmę ir prigimtį tiksliausiai nusako būtent šis žodis. XIX a. pabaigoje atgimusi lietuvių tauta ir jos sukurta moderni valstybė yra du neatskiriamai susiję to paties Lietuvos projekto sandai. Tada atsiradusi Lietuva buvo „moderni“ griežčiausia šio žodžio prasme: jos tėvai kūrėjai sugebėjo ją ištraukti iš politinės ir istorinės nebūties dvigubu ateitį ir praeitį sujungiančiu vaizduotės ir veiksmo judesiu. Paskutinę minutę jie įtraukė Lietuvą į visą Europą transformuojančių ir į nenuspėjamą ateitį ją nešusių permainų srovę ir tuo pat metu iš Niekio į Būtį traukiamai Lietuvai gelbėti meistriškai pasinaudojo su ta besirandančia Lietuva mažai ką bendro turėjusios LDK paveldu ir įvaizdžiu. Kalbant pavaizdžiai, Lietuvos Respublika radosi tarsi ex nihilo, kaip subtiliai sukonstruotas prieš šimtmetį pražuvusios valstybės miniatiūrinis simuliakras. Lietuva prisikėlė panašiu būdu, kaip kažkada europinis Renesansas, kuris „iš nieko“ prikėlė  klasikinės Antikos pasaulį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Gynybos politika

Kastytis Braziulis. Kokie piliečiai negina savo valstybės?

27 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 22 d. 3:12

Kastytis Braziulis. Kokie piliečiai negina savo valstybės?

Neginti valstybės, neiššauti nei vieno šūvio agresoriaus kryptimi, išduoti bendražygius, valstybę – koks valstybės pilietis taip galėtų pasielgti? Norėdami sužinoti atsakymą privalote perskaityti visą straipsnį. Jis ilgas, bet, tikiuosi, įdomus. Nesinori, kad istorija pasikartotų.

Tarpukario laikų saugumas buvo stiprus ir pajėgus kovoti su grėsmėmis valstybei. 1926 metais Lietuvos saugume dirbo beveik šimtas darbuotojų. 1940 metais Lietuvos valstybės saugumo departamente dirbo daugiau kaip 500 darbuotojų. Darbuotojų skaičius didėjo pagal tuometinės valdžios poreikį ir sprendžiamus uždavinius.

Pareigūnai buvo išsilavinę. Kauno policijos mokykla organizavo 3–4 mėnesių kursus darbuotojams. Darbuotojai, turintys ilgametę darbo patirtį ir žinių, mokė jaunus darbuotojus. Keletas saugumo darbuotojų studijavo užsienyje. Saugumo patalpose buvo įrengta speciali biblioteka, kurioje darbuotojai galėjo skaityti knygas, gilinti žinias bei plėsti savo akiratį. Saugumo darbuotojai turėjo gerai žinoti šalies politinį gyvenimą, politines partijas, visuomenines organizacijas bei nelegalias ekstremistines grupuotes.

Valdžia negailėjo pinigų Saugumo departamentui. Vyriausybė Valstybės saugumo departamento finansavimui 1939 metais skyrė 0,76 proc. valstybės biudžeto lėšų. Šiais laikais mūsų valstybės biudžetą sudaro apie 8 mlrd. eurų. Jeigu valstybė Saugumo departamentui skirtų 0,76 proc. biudžeto pajamų, tai sudarytų daugiau kaip 60 mln. eurų. Šių laikų Valstybės saugumo departamentas gali tik pasvajoti apie tokio dydžio biudžetą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Emigracija, imigracija, demografija

Dalius Stancikas. Siena

27 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 21 d. 13:07

Dalius Stancikas. Siena

Sausio 21-ąją sukako 25 metai, kai 1991-aisiais nepriklausoma Lietuva uždarė savo rytinę sieną – fiziškai atsiribojo nuo Sovietų sąjungai priklausančios Baltarusijos. Aišku, visišku sienos uždarymu to nepavadinsi – tądien buvo pastatytas tik pirmasis kontrolės (muitinės) postas Lavoriškėse.

Dabar net keista, kad Lavoriškių postas buvo pastatytas taip avantiūristiškai – be jokių parlamento, Vyriausybės, ministrų ar muitinės vadovų nurodymų – pačių pirmųjų muitininkų (prieš tai buvusių parlamento gynėjų) inciatyva. Pamąstė toks suvalkietis Vytas Petruškevičius, kad nuo nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai jau greitai bus metai, o ji savo sienų vis dar nekontroliuoja, ir suorganizavo pirmąjį muitinės postą tuometinėje priešų teritorijoje – Vilniaus rajone, „Jedinstvos“ irštvoje (tarp pirmųjų trijų rytų sienos „uždarytojų“ teko būti ir šių eilučių autoriui).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Lyderių krizė

7 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 20 d. 14:58

Algimantas Rusteika. Lyderių krizė

Kuo panašūs politikai ir žmonos? Niekada neklysta. Kuo skiriasi politikai nuo žmonų? Jos nori patikti svetimiems, bet gulasi su savu. Jie nori patikti saviems, bet gulasi su visais.

Kokie papročiai, tokie ir puspročiai. Visuomenė, kur mažuma diktuoja daugumai, vadinama bolševizmu. Nes tie tik savo banditų gaujoje buvo dauguma. Kaip sakydavo tetė – ubagų valdžia.

Problema ta, kad dauguma niekada nebūna teisi. Visą pažangą daro, naujoves kuria mažuma. Valstybes valdo mažuma. Dauguma pagal suvoktą interesą tik pritaria arba ne.

Visa esmė – kokia ta įtakingoji mažuma. Koks bebūtų dūmijantis motoras ar duobėti keliai, kelionės tikslas ir rezultatas priklauso nuo vairuotojo. Tik ne visoms teisėms gauti reikia psichinės sveikatos pažymos.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 591 iš 687‹ Pirmas  < 589 590 591 592 593 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.