Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome pasiklausyti pokalbių ciklo „Atviras pokalbis“ laidos interviu su politologu ir filosofu dr. Vytautu Rubavičiumi.

Dr. Vytautą Rubavičių kalbino Daumantas Simėnas.

Siūlome pasiklausyti pokalbių ciklo „Atviras pokalbis“ laidos interviu su žinomu politologu, filosofu bei Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, profesoriumi Vytautu Radžvilu.

Su profesoriumi kalbėjo Daumantas Simėnas.

Šaltinis: http://www.propatria.lt

Siūlome žiūrovų dėmesiui „BalticumTV“ laidos „Rezonansas“ vaizdo įrašą. Laidoje dalyvavo Drąsos Kelio iškeltas ir Lietuvos Sąrašo remiamas kandidatas į Seimą Tomas Viluckas ir Nijolė Oželytė. Laida įrašyta spalio 9 dieną.

Jei lis rudeninis lietus, ateikit su skėčiais.

Liudvikas Jakimavičius
Vilniaus menininkai

Darius Kuolys už Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimą prie VSD pripažintas pažeidęs susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas spalio 3-iąją administracinio teisės pažeidimo byloje paskelbė nutarimą, kuriuo Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Darius Kuolys už Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimą prie VSD pripažintas pažeidęs susirinkimų ir kitų masinių renginių tvarką. D. Kuoliui skirta 500 litų bauda. Administracinę bylą nagrinėjo ir nutarimą priėmė teisėja Aušra Valinskienė.

Rugsėjui įpusėjus Sąjūdžio kūrėjas, pogrindinio mėnraščio „Sietynas“ ir „Šėpos“ teatro kūrėjas, publicistas, rašytojas, kandidatas į Seimą Liudvikas Jakimavičius, visuomenininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys ir rašytojas, kinematografininkas Vytautas V. Landsbergis atvyko į Vilniaus šv. Kristoforo gimnaziją Žirmūnuose susitikti su gimnazijos mokytojais ir mokiniais.
Prisiminę Sąjūdžio laikus, kai maištaudami prieš sovietų valdžią, jos sustabarėjusias fasadinės kultūros formas Liudvikas Jakimavičius ir Darius Kuolys kartu su kitais bičiuliais leido pogrindinį mėnraštį „Sietynas“, ir Darius Kuolys, ir Liudvikas Jakimavičius sakė – ir šių dienų Lietuvai reikia maišto dvasios, kuri supurtytų cinizmo pilnus politikus. Būtent taip sprendimą kandidatuoti aiškino ir pats Liudvikas Jakimavičius: „Kol Seime buvo tokių žmonių kaip Kazys Saja, Saulius Šaltenis, Algirdas Patackas, Jonas Avyžius, buvo ramiau, nes žinojai, kad šie vyrai netylės ir neleis tyčiotis iš žmonių, iš valstybės.“

Visus sudomino ir Vytauto V. Landsbergio pasakojimas apie Sąjūdžio laikų „Šėpos“ teatro kūrimosi užkulisius, kūrybinius ieškojimus ir atradimus. Tai leido mintimis nusikelti į tuos laikus, kurie daugumai aštuoniolikmečių atrodo… jau istoriniai, žinomi tik iš vadovėlių ar iš dokumentinių pasakojimų, leido artimiau susipažinti ir su Liudviko asmenybe, ir su jo kūryba.

Tikimės, šią atmosferą leis pajusti ir fotoreportažas iš susitikimo, ir video įrašas.

Tokie susitikimai tęsiasi.

Norinčius susitikti su Liudviku Jakimavičiumi, Lietuvos Sąrašo kandidatu į LR Seimą Žirmūnų apygardoje, ir jo bendraminčiais, padiskutuoti apie Lietuvos Sąrašo siūlomą demokratinės Lietuvos Respublikos atkūrimo programą, kartu paieškoti kelių, kaip susigrąžinti valstybę, kviečiame kreiptis el. pašto adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address) ar rašyti Tiesos.lt redakcijai.

Publikuojame pluoštelį atsiliepimų apie kandidatę į Seimą Ireną Vasinauskaitę.

Hubertas Smilgys, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas:

Pažinojau jos tėvus – jie abu mylėjo savo kraštą, savo Tėvynę, tai, matyt, persidavė ir dukrai. Irenai geruoju pavydu pavydėti galima jos pilietinės drąsos, žmogiškojo jautrumo, nesavanaudiškumo, energijos ir entuziazmo. Ji nė karto nepabūgo, niekada nesislėpė už kitų pečių, nesitaikstė su valdininkijos savivale, ji eina tiesiu, atviru keliu – tai savybės, kurios dabar labai reikalingos Lietuvai. Bet jai retai kas yra padėkojęs. Ji pasiryžusi kovoti už vertybes, tradicijas, paveldą, kultūrą, istoriją – už tai, kas sudaro tautos ir valstybės pagrindus, yra jos esminiai skiriamieji ženklai. Deja, pas mus pirmiausia įsivyravo dvasinė ir moralinė sumaištis, po to – ir ekonominė. Reikia, kad Lietuva išsaugotų dvasinį ir moralinį stuburą. Jai, kaip visuomenininkei, kai kurių planų įgyvendinti tiesiog neįmanoma – tai padaryti galima tik dirbant Seime.

Irena Ruginienė, Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyriaus vadovė:

reną Vasinauskaitę pažįstu nuo 1978 metų – jaunystėje mokėmės, skaitėm, vertinom, svajojom kartu. Kūrėme „savo tvirtovių bokštus“, dusome tarybinėj sistemoj. Todėl po kelerių nesimatymo metų visiškai nenustebau 1988 metais sutikusi ją Sąjūdyje. Ir ji visus tuos metus nepasikeitė, kai kiti pavargo arba iškeitė Sąjūdžio idealus į „trupinį aukso“. Irenos gyvenimo būdas yra nuoseklus ir tvirtas apsisprendimas būti su bendruomene, su paprastu ir dažnai užmirštu žmogumi. Ir jeigu reikėtų apibūdinti, koks turėtų būti tikras sąjūdininkas, aš pirmiausia įsivaizduočiau Sąjūdžio žmogų tokį, kokia yra Irena. Tarnystę Tėvynei suvokianti per meilę žmogui. Tą meilę ir rūpestį įkūnijanti paprastuose kasdieniškuose dalykuose.
Tą labai gerai žino visi, kuriems teko laimė pažinti Ireną. Šalia jos jautiesi saugus. Kartais mes tiesiog mes tuo naudojamės, negalvodami, kad ir didelė asmenybė turi galimybių ribas… Tai aš čia viešai atsiprašau, nes kartais šalia Irenos tiesiog gera būti silpnai ir naudotis jos nesavanaudiška meile. (Čia – į šoną, kaip ir ne į temą. Gerai pažinodama, tiesiog noriu rasti žodžių pasakyti visiems, koks tai patikimas žmogus).

Žinojau, kad Irena neliks nuošaly, kai prasidėjo Garliavos tragedija. Nereikėjo atsargiai klausti, kokia jos pozicija , kaip ji vertina tuos įvykius, žinojau, kad ji tiesiog bus ten, Garliavoje.

Už Ireną balsuoju nedvejodama ir kitus raginu tai daryti. Dėl Tiesos ir žmogiškumo. Dėl artimo meilės. Dėl to, kad šita valstybė būtų ne apsimetusio ir apgailėtino „elito“ , o mūsų pačių ir mums.

Albertas Špokas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys:

Iki šiol stebiuosi jos begaliniu atsidavimu Sąjūdžio veiklai ir idėjoms. Ji organizuodavo renginius ir prisiimdavo visą atsakomybę už jai pavestą darbą, mokėjo apie save suburti žmones nesavanaudiškai patriotinei ir visuomeninei veiklai. Sveikinu jos apsisprendimą eiti į Seimą – tai ji daro dėl mūsų, nes nebegali žiūrėti, kaip Lietuva yra pardavinėjama, mindoma ir niokojama.

Neringa Venckienė, teisininkė, viena iš „Drąsos kelias“ lyderių:

Su Irena susipažinau Kėdainiuose, kai buvo nagrinėjama civilinė byla dėl mano brolio dukrelės gyvenamosios vietos nustatymo. Ji – labai geras, šiltas, ramus žmogus. Tačiau kartu ji yra ir kovotoja prieš neteisybę, melą, apgaulę. Būtent toks žmogus labai reikalingas Lietuvai. Sunku buvo ją prikalbinti. Ji kandidatuoja į Seimą su geriausiais siekiais – dėl mūsų valstybės, dėl tvarkos joje. Ja galima pasitikėti. Džiaugiuosi, jog mūsų sąraše yra toks žmogus kaip Irena.

Darius Kuolys, kultūros istorikas:

Seimui šiandien reikia stiprių, drąsių, patikimų, pilietinėse Nepriklausomybės kovose išmėgintų žmonių. Tik siųsdami tokius žmones į Tautos atstovybę įveiksime grupuočių savivalę, sutramdysime korupciją ir susikursime gerovę. Išrinkę į Seimą Ireną Vasinauskaitę – patikimą Sąjūdžio žmogų – šiauliečiai padėtų kurti teisingesnę ir švaresnę Lietuvą. Irena reikalinga Lietuvos komandai, kuri yra pasiryžusi sugrąžinti žmonėms valstybę ir tikėjimą jos ateitimi.

Kazys Alminas, vienas Sąjūdžio pirmeivių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos platintojas, Sausio 13-osios brolijos Šiaulių skyriaus vadovas apie savo bendražygę Ireną Vasinauskaitę jos gimtadienio proga prabilo eilėmis:

Skiriu Irenai Vasinauskaitei

Lietuvos kūrėjai

Palaidoki viltį, pilkas žmogau
Meilę atimt iš manęs,
Tapti lūšim visai nemanau,

Nors skatintum keisti žodžius,
Dangus man bus žydras, nors debesis juodus
Vis telktum virš mano galvos.

Tik Meilė iš limfų pašalina nuodus –
Dantytus žodžius netikrus,
O komentarai tulžingi ir godūs

Nueina tiktai į sapnų košmarus.
Paglostau ryte aš vėl ąžuolo šaknį,
Gimtuosius žodžius – amžinuosius draugus,

Ir ištiesiu ranką, tarytumei dagtį
Pašventintos žvakės kaitringa šviesa.
Ji tunelio galą turėtų pasiekti,

Kur mūsų visų Lietuva…

Rytoj, spalio 1 d., 9 val. Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Darius Kuolys toliau bus teisiamas už š. m. gegužės 3 d. surengtas apeigas, kuriomis buvo bandoma įpūsti pilietinės drąsos Vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, kad šis ryžtųsi atleisti iš pareigų tuo metu ką tik paskirtą FNTT direktorių Kęstutį Jucevičių ir grąžinti į pareigas, pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių manymu, neteisėtai atleistus buvusį FNTT vadovą generolą Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją majorą Vytautą Giržadą.

Tokiai pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių pozicijai dabar pritaria ir Vilniaus apygardos Administracinio teismo teisėjų kolegija, antradienį priėmusi sprendimą, kuriuo nurodoma grąžinti majorą V. Giržadą į FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus pavaduotojo pareigas ir naikinama neteisėtas tuomečio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymas, kuriuo V. Giržadas buvo atleistas iš FNTT direktoriaus pavaduotojo pareigų.

Lietuvos Sąrašas kviečia į talką savanorius spalio 14 d. stebėti balsavimą ir/arba balsų skaičiavimą Vilniaus m. Žirmūnų apygardoje.

Galimi trys variantai:

08.00–20.00 val. – stebėti balsavimą.

08.00–01.00 val. – stebėti balsavimą ir balsų skaičiavimą.

20.00–01.00 val. – stebėti balsų skaičiavimą.

Tie, kurie stebės balsų skaičiavimą, į rinkiminę apylinkę turi atvykti ne vėliau nei 20.00 val.

Stebėtojams bus organizuoti mokymai. Laiką dar patikslinsime.

Laukiame savanorių!

Registruokitės e. pašto adresu .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Pagarbiai.
LS sekretoriatas
www.tiesos.lt
lietuvossarasas.lt

Visuomenininko Dariaus Kuolio, ne kartą viešai sakiusio, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų nušalinimas nuo pareigų buvęs neteisėtas, teigimu, teismo sprendimas dėl buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado grąžinimo į darbą yra gerbtinas ir sveikintinas.

„Tokį sprendimą palaikau ir gerbiu, nes visų prima, jį priėmę teisėjai apgynė Lietuvos, kaip teisinės valstybės, garbę ir teismų nepriklausomybės principą. Reikia suvokti, kad šitas sprendimas buvo priimtas po Prezidentės viešo nuomonės, kad Vytautas Giržadas ir FNTT vadovai yra kalti, išsakymo. Taigi mūsų Prezidentė paskubėjo atlikt teismo funkciją ir pasielgė taip, kaip paprastai elgiasi valstybių į Rytus nuo Lietuvos vadovai,“ – Bernardinai.lt sakė D. Kuolys.

Paklaustas, kaip šiuo atveju Lietuvos gyventojams derėtų orientuotis ir suvokti faktą, kad vieni politikai tą patį sprendimą vadina teisingu, o kiti klaidingu, D. Kuolys sakė, kad „žmonėms reikia stebėti valstybės gyvenimą ir domėtis valstybės reikalais“: „tada bus akivaizdu, kad Raimundas Palaitis, buvęs Vidaus reikalų ministras, buvo šiurkščiai pažeidęs įstatymą ir tą atskleidė parlamentinis Antikorupcijos komisijos tyrimas. Buvo atskleista, kad R. Palaitis, atleisdamas FNTT vadovus vykdė žodinį VSD ir prezidentūros nurodymą, bet neturėjo jokio teisinio pagrindo taip elgtis. Tai buvo brutalus, neteisėtas veiksmas, kurį prezidentė labai gerai įvertino sakydama, kad „ministras nei prie ko“. Jis tiesiog atliko tarpininko funkciją. Kam jis tarpininkavo – reikėtų ištirti ir išsiaiškinti. Ar jis tarpininkavo kriminaliniam pasauliui, ar į kriminalinius veiksmus linkusiam VSD, bet iš tikrųjų šiuo atveju aš linkęs tikėt prezidente, kad ponas R. Palaitis buvo nei prie ko. Jis tiesiog įvykdė kažkieno iš šalies duotą neteisėtą įsakymą.“

Vienintelis kelias išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko, anot D. Kuolio, naujojo Seimo inicijuojamas nuoseklus parlamentinis tyrimas: „Reikalingas nuoseklus VSD veiklos parlamentinis tyrimas, kuris atsakytų, ką ir kaip VSD veikė šmeiždamas pulkininką V. Pociūną, kodėl VSD vienaip ar kitaip elgėsi Gatajevų byloje, kodėl siekė nušalinti ir nušalino FNTT vadovus. Berods vakar, komentuodamas teismo sprendimą, R. Palaitis sakė, kad šitas sprendimas buvo VRM ir VSD kolektyvų sprendimas. Šitai ištardamas jis pasakė tikrai labai daug. Jis aiškiai nurodė, kad kažkoks anoniminis VSD kolektyvas nutarė susidoroti su FNTT vadovais. Tai poną R. Palaitį būsimas Seimas turėtų išsikviesti ir, atlikęs nuoseklų tyrimą, išsiaiškinti, koks kolektyvas iš tikrųjų pradeda diriguot Lietuvos teisėtvarkai. Nes tokie kolektyvai, kurie iš esmės padeda vykdyt nusikalstamą veiklą, turi būti išviešinti. Savo tautą gerbiantis Parlamentas turi tokius dalykus ištirti, nes pagal konstitucinę santvarką mes esam Parlamentinė Respublika ir čia negali savivaliaut jokios slaptosios ar teisėsaugos tarnybos.“

Parengė Lina Valantiejūtė

Bernardinai.lt