Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Be komentarų.

Šių metų gegužės 14 dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patenkino Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo prašymą leisti suvaržyti kandidato į Europos Parlamentą tautininko Gintaro Songailos laisvę. Sprendimui pritarė 12 iš 13 komisijos narių. Neliečiamybės panaikinimui neprieštaravo ir pats G. Songaila, kuriam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prie Seimo vykdytos Laisvės ugnies akcijos, kuria reikalauta kartu su rinkimais surengti ir referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams. Už viešąją tvarką akcijos metu atsakingas vienas jos organizatorių G.Songaila gali sulaukti atsakomybės už tai, kad piketuotojai prie Seimo laužą degino ir po 22 valandos – LR Susirinkimų įstatymas to neleidžia. Apie šią situaciją savita perspektyva ir pastebėjimais dalinosi sovietmečio rezistentas, vėliau Sąjūdžio dalyvis ir signataras Algirdas Patackas.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau – LRLS) rinkimuose į Europos parlamentą skelbia šūkius, pradedamus fraze „Atsilyginsime už balsus…“. Pavyzdžiui, „Atsilyginsime už balsus sveiko proto pergalėmis“. Kieno pergalėmis ir kam jos naudingos? Dar keletas reklaminių tarptautinės lošimų bendrovės „TonyBet“ savininko Antano Guogos, kuriam Liberalų sąjūdžio rinkiminiame sąraše užleista antroji vieta, rinkiminių tezių: „Reikia mažinti nelogiškus mokesčius ir verslo kontrolierių armiją. Taip galėsime užsidirbti daugiau ir sumokėti valstybei mažiau… Esu laisvas priimti sprendimus, kuriuos man diktuoja sveikas protas.“

Rusijos žiniasklaida vėl pademonstravo, kaip paprasčiausiomis klastotėmis galima apmulkinti milijonus. Apie tokią Rusijos „informacinę praktiką“ Tiesos.lt kiek anksčiau rašė nuolatinėje rubrikoje „Iš propagandos frontų“.

Šiandien sueina lygiai dveji metai, kai valstybės institucijos panaudojo prievartą prieš taikius protestuotojus. Konkretūs, viešumoje gerai žinomi ekspertai ir žurnalistai tuomet tyčiojosi iš skaidrumo reikalaujančių žmonių ir visais įmanomais būdais teisino prievartą. Modernios valstybės žodynas su teisiniais kodais buvo panaudotas įtvirtinti melą valstybės vardu – neskaidrius ir neteisingus teismų sprendimus. Visa tai tyliai stebėjo beveik visa inteligentija, beveik visas teisininkų luomas…

Prieš 42 metus – 1972 gegužės 14-ąją apie vidudienį – Kaune, miesto sode, prie Valstybinio muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ susidegino Romas Kalanta.

Artimieji jo užrašų knygelėje rado įrašą: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“ ir parašą.

Paskutiniuose dienoraščio puslapiuose devyniolikmetis jaunuolis užrašė: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“.

Prezidento rinkimuose, turėsiančiuose tęsinį po dviejų savaičių, rinkėjai išreiškė savo valią. Klaipėdoje, Kaune ir Panevėžyje antrą vietą laimėjo nepriklausomas kandidatas Naglis Puteikis. Politologai, ekspertai, viešųjų ryšių specialistai jau dabar balsavusius už N.Puteikį vadina protesto balsais, tik, tiesa, ne visi išdrįsta įvardyti, prieš ką. Galima daryti prielaidą, kad tuo būdu buvo išreikštas nusivylimas partinių suokalbių valdymu, valdžios pataikavimu „reikalingų žmonių“ interesams, daugumos piliečių lūkesčių negerbimu.

Geros žinios:

1) antrasis turas bus. Gaila, kad uždarumą nuo visuomenės, nomenklatūriškumą mėgstantis ir neskaidrias politines puses palaikantis (konkrečiai FNNT istorijoje) Prezidentas vis tiek bus perrinktas antrajai kadencijai, tačiau antrasis turas yra tiesus signalas, kad dalis piliečių praregėjo net ir vykstant psichologinei visuomenės mobilizacijai dėl įvykių Ukrainoje. Netekti 22% balsų, palyginti su balsavimu prieš penkerius metus, yra daug.

Rinkimai baigėsi. Politinis nomenklatūrinis elitas ir jį aptarnaujanti didžioji žiniasklaida švenčia pergalę. Socdemų ir konservatorių lyderiai ekstatiškai džiūgauja, esą „žmonės rinkosi pastovumą“. Tas pastovumas siejamas su prezidente Dalia Grybauskaite. Bendroje džiūgavimų terpėje gausu žurnalistinių ideologinių klišių, kurias daugelis mūsų politinių lyderių įsiminė anais komjaunuoliškos jaunystės ir apmokymų metais – esą balsavimas rodąs, kad „žmonės tiki Lietuva“. Lygiai taip anais laikais komjaunimas „tikėjo šviesia ateitimi“, kurią jiems kūrė vyresnieji draugai – komunistai. Ir sukūrė.

Tiesos.lt siūlo 1935 metais rašytą ir aktualumo neprarandantį filosofo Stasio Šalkauskio laišką Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai. Tautos likimu susirūpinęs intelektualas jame įspėja krašto vadovą dėl grėsmių, kurias Lietuvos visuomenei ir valstybei kelia autoritarinis režimas, tokio režimo ugdomas žmonių vergiškumas ir konformizmas, jo gilinama vyriausybės ir visuomenės priešprieša.

Laiško tekstas skelbiamas be kupiūrų.