Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Prabėgus 9 mėnesiams nuo darbo Vilniaus taryboje pradžios trumpas atsakymas būtų „Nežinau“.

Savaime aišku, jog, skaičiai, kuriuos pateikinėja (būtent, pateikINĖja, bet ne pateikia ir pagrindžia) Savivaldybės administracija, man žinomi. Sausio 20 dieną p. V. Jako, Savivaldybės Finansų direktoriaus, laiške rašoma, kad sausio 1 dieną ji sudarė 395,3 mln. EUR, sausio 28 dieną man Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja jau aiškinta, jog tas skaičius – 383 mln. EUR. Tiesa, jei tikėsime Vilniaus meru, tai 2015 metų balandžio 27 dieną ta skola sudarė 356,9 mln. EUR, liepos 9 dieną buvo 2,4 proc. mažiau arba 348,4 mln. EUR ir tada meras sakė, kad „keliame tikslą — sumažinti ateityje skolą“. Jūs ką nors suprantate? Nes pagal skaičius, kuriuos matau dabar, po pusmečio, 2016 metų sausio pradžioje skola buvo beveik 47 mln. EUR, o mėnesio pabaigoje – 34 mln. EUR didesnė nei pernai liepą.

Pagaliau po įvairių ligų, posėdžių atidėjimų dėl vieno iš teisiamųjų mirties Kaišaidorių apylinkės teisme buvo atversta 2012 gegužės 17 d. ankstyvą rytą Klonio gatvėje siautėjusios ir antstolę Sonatą Vaicekauskienę skriaudusios gaujos, byla.

Visai neseniai, 2015-ųjų kovą, balsavome už naują vietinę valdžią – savivaldybių Tarybas. Pirmą kartą tiesiogiai rinkome ir merus.

Ir nors tiesiogiai rinkti Lietuvos merai dar nė metų savo rinkėjams neatitarnavo, į savivaldybių Tarybas deleguoti partinių sąrašų politikai jau ieško būdų, kaip tuos „tiesioginius“ nuversti. Įvairiose savivaldybėse jau šurmuliuoja vaivorykštiniai partijų blokai, besivienijantys vienu tikslu – sutrypti rinkėjų valią savo konstitucines priedermes patikėti konkrečiam asmeniui.

Judėjimas „Už Lietuvos Ateitį“ (ULA), turintis per 2000 narių, prieš persiregistruodamas į klasikinę puteikistų partiją, kreipėsi į regioninio rango politiką ir ūkininką Dočį iš Alksnynų patarimo, kaip elgtis, kaip apsispręsti, kad Lietuvos žmogui būtų geriau.

Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė drėbtelėjo iš peties: „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas“. Supraskit – kalta Tauta. „Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume“, – savo rašinyje DELFI portale toliau tikina politikė.

Man atėjo VIEŠPATIES žodis:
„Dar prieš sukurdamas įsčiose, tave aš pažinau,
dar prieš gimimą tave aš pašventinau, –
pranašu tautoms tave aš paskyriau“.
„Ogi tu – susijuosk savo strėnas!
Stokis ir skelbk jiems visa, ką tau liepiu!
Nepalūžk nuo jų,
kad tavęs nepalaužčiau jų akyse!
O aš – štai padariau tave šiandien
sutvirtintu miestu,
geležiniu šulu ir vario siena,
kad būtum prieš visą kraštą:
prieš Judo karalystės karalius ir didžiūnus,
prieš jos kunigus ir visą liaudį.
Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks,
nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau“, –
tai VIEŠPATIES žodis. (Jer 1, 4–5, 17–19)

Himnas meilei

Taigi jūs siekite aukštesniųjų malonės dovanų!
Aš trokštu jums nurodyti
dar prakilnesnį kelią:
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau
žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą;
jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė. (1 Kor 12, 31–13, 13)

Ir jis pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“ O Jėzus prabilo: „Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: „Gydytojau, pats pasigydyk“ – padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume“. Jis dar pridūrė: „Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje. Tikrą tiesą sakau jums: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą. Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, tik pas našlę Sidonijos mieste, Sareptoje. Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų, bet nė vienas iš jų nebuvo pagydytas, tik siras Naamanas“.

Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį iš miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn. Bet Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino. (Lk 4, 21–30)

Šio sekmadienio skaitiniai kviečia mus apmąstyti ne tik pranašo misiją apskritai, bet ir savąjį pašaukimą. Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Dievo malonės atsiliepti į Jo meilę ir drąsos gyventi pagal Jo pašaukimą, kuriam ir esame sukurti.

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.

Krikščionybės persekiojimų atnaujinimas ir Kristaus išdavimas

Koks tad yra dabartinė krikščionybės veidas šiandien? – Tai buvusio krikščioniško pasaulio nukrikščionėjimas iki pat dabartinių demokratijų posūkio prie pagoniškos Romos vykdyto krikščionių persekiojimo. Pontifikas Pranciškus 2013 metų gruodyje, homilijoje šv. Mortos Namuose pareiškė, kad „viešas draudimas garbinti D-vą yra priartėjusios pabaigos ženklas“. Ar ne toks pat ženklas yra ir pastorių teisminis persekiojimas su teismo nuosprendžiais iki pat kalėjimo už „nepakantumo“ platinimą, jei tik įrodyta, kad jie viešai citavo gatvėje (bet ne tam skirtame valdžios leistame uždarame aptvare) Biblijos ištraukas apie sodomiją ir teigė jog tai nuodėmė?

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA.

D-vo Tauta

Nors didžiųjų susirinkimų pastangos suformuluoti visiems krikščionims vieną privalomą suvokimą taip ir nedavė pageidaujamų rezultatų, vargu ar teisinga yra nuomonė, neva tikėjimo įvairovė tokia pat sena, kaip ir pati krikščionybė. Atskaitos tašku imtinas Apaštalų susirinkimas Jeruzalėje tarp 49 ir 51 m., kuris nubrėžė dvi pamatines krikščioniškas praktikas: žydų, priėmusių Kristų (Mesiją, „Pateptąjį“) savo ir viso pasaulio Išganytoju bei vėl ateisiančiu Raštuose žadėtu Karaliumi, ir įtikėjusių pagonių, kurie priklauso tam pačiam Abraomo paveldui pagal tikėjimą. Reikalavimai vieniems ir kitiems skiriasi. Griežčiausi yra žydams, gimusiems Įstatyme ir apipjaustytiems. Užtat įtikėjusiems iš pagonių, kurie priima Kristų savo Išganytoju ir gyvena Jo skelbiamą krikščionišką gyvenimą (Septuaginta Apd 15, 29: „ir nedaryti kitiems to, ko nenori sau“ – plg. Mt 5–6), apipjaustymas nereikalingas, tačiau būtina susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvūnų mėsos ir ištvirkavimo. Tai anaiptol nereiškia, neva jiems nereikia žinoti viso įstatymo, kuris „kiekviename mieste turi savo skelbėjų, kurie kas šabatą jį skaito sinagogose“ (Apd 15, 1–34). Tokiu atveju išeina, kad D-vo pašauktosios žydų tautos vaidmuo neišnyksta: vadovaujant patiems žydams krikščionims nuo pat pirmųjų apaštalų, D-vo Tauta praplečiama į kitas viso pasaulio gentis (gōjīm), priima jas į save Kristaus galia įsūnydama Abraomui.

Na štai, juos ir pamatėm! Rašytojai, patapę prašytojais, atėjo pas Vyriausybę sniego pastumdyti. Irgi mat, kultūrinė spauda. Negali padirbėti be algų pusmetį! O tai dausose niekas ir neįtarė, kad jie apskritai yra. Argi ponai girdi, kas ten Nepriklausomybės Titaniko trečiosios klasės deniuose krebžda.

Rezonansas didžiulis. Parodė net devyniolikos sekundžių siužetą vakare. Portalų lyderis tėkštelėjo sultingą ne kažin ką teparašančio žurnalistų kalvės boso spjūvį – nemokat rašyti, todėl ir prašytojai! Ir viskas subliuško visiems laikams. Patys, mielieji, kalti.

Propagandistu dirbantis „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis, labai mėgstamas BNS naujienų tarnybos ir didžiųjų interneto portalų, nusprendė pasidalinti savo įžvalgomis apie kaimyninę šalį.