Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nusipirko Kvailys turguje Tiesą. Sėkmingai nusipirko, nieko nepasakysi. Davė už ją tris kvailus klausimus, gavo dar du niuksus grąžos ir nuėjo sau.

Bet lengva pasakyti – nuėjo. Su Tiesa vaikščioti ne taip jau ir paprasta. Kas bandė, tas žino. Didelė ji, Tiesa, ir sunki. Joti ant jos nepajosi, o pačiam ją nešioti – ar toli nuneši?
Velka Kvailys savo Tiesą, vargsta. Ir mesti gaila. Kaip bebūtų, už ją jau sumokėta.

Manau, kad pavadinimas reikalauja paaiškinimo. Jei ūkininkai lašinius sūdo, kad ilgiau kokybiškesni išliktų, tai Šiauliuose Garliavos taikaus pilietinio protesto prieš sistemos ydas byla vilkinama dėl panašių priežasčių.

Vasario 26 dieną dėl, švelniai tariant, keistokų prokuratūros kaltinimų, kuriuos reikėjo tikslinti, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Balandžio 4 dieną nagrinėjimas nė nepradėtas, nes prieš pat teismo posėdį kaltinamieji gavo naujas kaltinimo versijas. Prokuratūra sukūrė, t.y. patobulino jau trečiąjį kaltinimo variantą, tuo pat metu randasi vis naujos žurnalistinės įvykių traktuotės, paskleidžiamos vis fantastiškesnės legendos apie tai, kas vyko Garliavoje ir aplink ją. Tokių mitų kūrėjai iš visų jėgų stengiasi, kad ateinančioms kartoms liktų tik juodai nuspalvinta Klonio gatvės tragedija. O nuo šmeižtų pavargę įvykių liudininkai, vaiko gynėjai, ligų bei finansinių nepriteklių prispausti, traukiasi iš įvykių epicentro arba juos Anapilin išsiveda Viešpats.

Jėzus žydams pasakė: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir Tėvas esame viena.“ (Jn 10, 27–30)

Švęsdami Gerojo Ganytojo sekmadienį, melskimės už Lietuvą Tiesoje – tegul mažoji kaimenė, klausanti Išganytojo balso, su pasitikėjimu žengia pro Dangaus karalystės, amžinojo gyvenimo vartus, kuriuos Jėzus atvėrė savo mirtimi ant Kryžiaus ir šlovingu Prisikėlimu; tegul Viešpats ją lydi šiame kelyje ir tegul nesupančioja jos joks blogis.

Štai atėjo mums visiems dovanų metas. Ir opozicijos liberalai, ir valdžioje esantys „kairieji socialdemokratai“ skuba padovanoti mums naujus ir „labai modernius“ Darbo Kodekso pakeitimus. Maža to, rimtų esminių prieštaravimų neišgirstame ir iš oficiozinių profsąjungų. Na, kaip tu paprieštarausi, jei rinkimai artėja ir gražios vietos socialdemokratų partijos rinkimų sąraše jau matomai paruoštos.

Todėl iš karto pamirškime viešoje erdvėje vykstantį nuobodų susistumdymą tarp iš esmės pritariančių liberaliems darbo santykiams ir pakalbėkime apie tai, kaip tie santykiai atrodo iš arti.

Siūlome skaitytojų dėmesiui Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro išvadas apie liūdnai pagarsėjusį dokumentą, kurį patvirtino Kauno technologijos universiteto rektorius.

Mūšiai dėl naujojo Darbo kodekso (DK) projekto persikėlė į Seimo plenarinių posėdžių salę. Įdomu stebėti, kaip didžiausi politiniai priešininkai (konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei Darbo partijos atstovai) susivienijo bendram tikslui – dirbančiųjų socialinių garantijų mažinimui.

Tęsinys (pradžia – ČIA, antroji dalis – ČIA).

Tiesos ir gėrio paieška Lietuvoje, karštligiškai tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį – kuriasi vis naujos partijos, iškyla ir nusileidžia vis nauji „gelbėtojai“, suskamba vis nauji šūkiai dar skambesni pažadai, o kur rezultatai? Lietuva vis daugiau praskolinta, vis daugiau nykstanti, nusivylusi, supriešinta ir nelaiminga. Kaltiname visi visus ir viską – vieniems kalčiausia Rusija, kitiems blogio centras Amerika ir Europa. Kairė kaltina dešinę, dešinė – kairę... ir taip nuolatos, ir be pabaigos.

„Panama papers“, “Wikileaks”, kitos privačių interesų, reiškiamų Bendrojo Gėrio sąskaita, išviešinimo (demaskavimo) kampanijos atskleidžia tiesą: Vakarų vertybės krizėje. O tai reiškia, kad jos turi keistis (kol galutinai nepakeitė mūsų).

Vertybės – tai vertės, kurias žmonės (visuomenė) suteikia tam tikriems dalykams. Galima sakyti, jog vertybes kuria laikmetis. O laikmetį kuria įtakingos (ir turtingos) grupės, joms savanoriškai ar atlygintinai tarnaujanti žiniasklaida, nelyg kraujas cirkuliuojanti po sociumo kūną. Šitaip formuojamos ideologijos.

Mes ir vėl, ir vėl, ir vėl iki skausmo pažįstamame Kaišiadorių teisme. Gegužės 17 d. bus ketveri metai, kaip esame tapomi po teismus dėl prokuroro R.Gailevičiaus kaltinimų dėl gerai organizuotos gaujos, organizuotai veikusios ir organizuotai bendrai pasipriešinusios neva teisėtai veikusiai policijai viešojoje vietoje – privačioje Kedžių valdoje.