Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vilniečiai turi Artūrą Zuoką, Darbo partiją ir socialdemokratus. Turi konservatorių būrį ir Lenkų rinkimų akciją. Turi „Rubikoną“, vienas aukščiausių paslaugų kainų ir gerai įbetonuotas Žaliojo tilto skulptūras. Taigi – rūpesčių per akis. Kam dar jiems Lietuvos Sąrašas?

Ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai labai reikia permainų. Suprantu, kad tai nuvalkiota frazė, nes visi (net ir tie, kurie labai prisidėjo, kad gyventume būtent taip, kaip gyvename) šiandien skelbia apie permainų būtinybę, Tačiau tiesa ta, kad šiandien turime gerokai aprūgusią visuomenės „grietinėlę“ ir ji yra užkonservavusi įvairiomis prasmėmis neteisingą būvį, kai žmonių balsas sprendžiant bendruosius reikalus priimamas kaip uodų zyzimas – erzina, bet yra išrasta įvairiausių priemonių, kaip jį nutildyti. Įsitikinome, jog visai nesvarbu, kokį prieskonį turi „politinė grietinėlė“ –konservatyvų, liberalų, socialdemokratinį ar kitokį. Esmė ta, kad yra „chebra“, kuri įgyvendina savo interesus ir tarnauja pinigams.

Tiesos.lt portalas siūlo interviu su žinomu žurnalistu, antikorupcinės tiriamosios žurnalistikos autoriumi Mykolu Deikumi, kuris ryžosi ir sutiko būti Lietuvos Sąrašo iškeltas į Šiaulių merus.

Savivaldybės rinkimai jau finišo tiesiojoje. Šį kartą biudžetinės partijos pamalonino žmones leisdami jiems patiems tiesiogiai išsirinkti vieną tarybos narį ne pagal sąrašą.

Supažindiname su Lietuvos Sąrašo Pagėgiuose rinkimų programa ir su Donato Jančaro, iškelto į Pagėgių savivaldybės merus, komanda.

Šiaulių miesto savivaldybės Taryboje dirbau 2000–2003 metais ir tos kadencijos prisiminimai dori – nevogiau pati, o jei dėl kokios kolegų galimos aferos kildavo įtarimų, skelbiau apie tai žiniasklaidoje. Po 12 metų ir vėl siekiu Jūsų pasitikėjimą paversti Tarybos nario mandatu, kad kartu turėtume daugiau galių spręsti tai, kas rūpi mums visiems.

Savivaldos rinkimai išoriškai šiek tiek primena praėjusius prezidentinius rinkimus, kuriais buvo nusivylęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau lankydamiesi Šiauliuose ir išvydę beveidžius kandidatus plakatuose neapsirikite: tikroji kova vyksta ne reklaminiuose skelbimuose, o gyvose bendruomenių diskusijose – akistatose su kandidatais į merus ir Šiaulių miesto tarybos narius. Ir ne dovanas nešančių politikų, o bendruomenių iniciatyva.

Labai nemalonus ryto ritualas yra pašto dėžutės patikrinimas. Jau seniai ten nesu radęs nieko džiuginančio. Jei laiškas, tai žinok – su sąskaitom, jei pranešimas – tai dar blogiau. Tokių laiškų nepatartina rytais atplėšti, o pranešimus – skaityti. Sugadins nuotaiką visai dienai, kaip nepatartina skaityti ir vakarais – negalėsi užmigti. Tai pasakykit man, ką su jais daryti?

Teoriškai gali – dabar net rinksim Merą! Praktiškai – NE! O kodėl „NE“? Panagrinėkime.

Gyventojų atstovas aukštesnėse instancijose šiuo metu yra seniūnaitis, kurio visuomeninė pareigybė buvo įteisinta Vietos savivaldos įstatyme. Ten pat įteisinta ir seniūnaitijų teritorijos (seniūnijos teritorijos dalys). Kiekvienas gyventojas gali kreiptis į seniūnaitį ir išsakyti savo problemas, pageidavimus. Tačiau jeigu gyventojų seniūnaitijoje yra 500? Ar pajėgus seniūnaitis pabendrauti su kiekvienu? Aišku, kad ne. Taigi, seniūnaitis yra tiktai žmonių atstovavimo regimybė, apsimetimas.