Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Spalio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė savo neskundžiamą nutartį: medžių kirtimui Kaune pasipriešinusiems ir policijos „stop“ juostos nepaisiusiems piliečiams baudos neturi būti skiriamos – visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę.

Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams visuomeniniai rinkimų komitetai vėl tapo diskusijų objektu. Ypatingai po to, kai Seime atsirado noras leisti partijoms sudaryti koalicijas su visuomeniniais rinkimų komitetais. Konservatorių patriarchas prof. V.Landsbergis be užuolankų tai įvardijo kaip ketinimą įteisinti „gaujelių demokratiją“.

Mokytojų dienos proga vėl girdėjome daugybę patikinimų koks svarbus Lietuvos ateičiai švietimas, kokia reikšminga mokytojo profesija bei kokia didelė ir svarbi pedagogų atsakomybė už Lietuvos vaikų ugdymą.

Deja, šiandien tokie žodžiai nieko nereiškia. Realybė ir šiandieninė mokytojų bei švietimo darbuotojų situacija visiškai skiriasi nuo deklaruojamų šūkių ir pažadų. Todėl esame priversti kreiptis pagalbos į visuomenę.

Išlieka tik tos valstybės, kurios sugeba apsiginti. Tik medžiaginių ginklų nepakanka. Reikalingi ir intelektualiniai ginklai, kuriuos pasitelkus saugoma ir prireikus apginama valstybė. Aštriausieji ir todėl svarbiausieji iš jų paprastai būna politikos mokslai. Visur, tik – ir deja – ne Lietuvoje.

Kviečiame pasižiūrėti istoriniais faktais paremtą ir archyvine bei asociatyvine medžiaga iliustruotą video pasakojimą apie dešimtmetį trukusią tūkstančių vyrų ir moterų kovą už Lietuvos laisvę ir valstybę.

Spalio 6-a diena anksčiau ar vėliau taps istorine – perlaidojome didžio Lietuvos žmogaus, Mokytojo ir Kario Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Daugeliui Lietuvos žmonių jo išlydėjimas buvo tarsi veidrodis, kuriame galėjome, jei drįsome, pamatyti ir savojo dabartinio būdo būvio bruožus. Tas veidrodis ne tik baudėsi prasitarti – „apgailėtini“, bet ir skatino – „atsipeikėkite“. Drįstu manyti, kad nemažai žmonių dar pajėgūs atsipeikėti – suvokti savo valstybės svarbą ir reikšmę, būtinumą puoselėti valstybingumo jauseną, tvirtinti dvasinius lietuvių tautos ir Lietuvos visuomenės saitus, ugdyti meilę gimtajam kraštui ir gimtajai kalbai. O šitai yra pirmiausia ir pamatinė Mokyklos ir Mokytojo užduotis. Tačiau labai abejoju, ar per Lietuvą su laidotuvėmis nuplevenusi pakylėjimo ir sutelktumo dvasia, kurią skleidžia ir vis įsakmiau skleis Adolfas Ramanauskas-Vanagas, nors kiek paveiks europines ir biudžetines lėšas išmaniai administruoti įgudusią mūsų valdžią. Abejoju regėdamas, kaip valdžia elgiasi su nepaliaujamų reformų vergais paverstais mokytojais, kuriems sukrepšelintoje mokykloje pirmiausia jau rūpi ne valstybės ir tautos likimas, ne vaikų dvasinis ir dorovinis ugdymas, ne lietuvybės ir lietuvių kultūros tvirtinimas, o – kaip išgyventi. Taip ir įgyvendinamas didysis valdžios tikslas – kuo labiau pažeminamas ir nužeminamas mokytojas, tuo lengviau valdyti tokio mokytojo auklėtinius, tuo labiau Lietuva „europėja“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į išskirtinės ir aktualios knygos pristatymą ir diskusiją apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą.

„Nors sovietinis komunizmas žlugo, dezinformacija ir slaptas tarptautinis jos aparatas išlieka itin gajus iki pat šių dienų. Dezinformacijos skleidėjai ir toliau iškreipia milijonų žmonių požiūrį į Jungtines Valstijas, ir toliau manipuliuoja religija – kiekviena religija – ir atlieka didelį vaidmenį kurstydami šių dienų tarptautinį terorizmą“, – knygoje „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“, – rašo jos autoriai Jonas Mihai Pacepa ir Ronaldas J. Rychlakas.

Tik vakarop, ištaikęs laisvą valandėlę, perskaičiau atidėtą informaciją apie naują konservatorių (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų) kryptį, gal net ir veidą bei pavadinimą. Nuo šiol tai bus žmonių partija.

Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos CK skyriaus vedėjas – nenuilstantis ideologinio-propagandinio fronto karys. Nepavargsta ir nė minutei neapleidžia įprasto idėjinio-auklėjamojo darbo [idejno-vospitatelnoj roboty] baro. Kaip ir įpratęs, daugiausia dėmesio skiria jaunimui. Dabar jau Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministru persivadinusio komjaunimo veikėjo galvoje gimsta viena už kitą absurdiškesnės, bet turinčios paliudyti aklą ištikimybę naujiems šeimininkams iniciatyvos, kuriomis užsimota kurti naują „europinį žmogų“ ir ideologiškai šviesti bei perauklėti lietuvius, o pirmiausia jaunąją jų kartą.

Dalijamės partizanų daina „Atlikęs pareigą Tėvynei“, kurią jos atlikėja Eglė Česnakavičiūtė skiria visiems laisvės kovotojams, vis dar neturintiems amžino poilsio vietos.