Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Na ką, gerbiamieji, pakankamai tyliai, tam neskyrus beveik jokio viešosios erdvės dėmesio, buvo Seimo priimtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymas, pagal kurį nuo šių metų lapkričio bus nebegalima grynaisiais pinigais atsiskaityti, jei atsiskaitymo suma viršija 5000 EUR. Savo ruožtu, aš manau, kad tai yra labai reikšmingas įstatymleidystės žingsnis, kurį reikia aptarti plačiau.

Jau esu anksčiau rašęs, kad neretai galima įtarti, jog už šios valdžios sprendimų galimai kyšo stambaus verslo lobistų ausys. Tą galima įtarti su planais butus, naudojamuos nuomai, apmokestinti 3 proc. NT mokesčio tarifu. Na o šiuo sprendimu, kaip greičiausiai suprantate, labai stipriai suinteresuoti bankai.

Gal tai tik sutapimas, tačiau, priėmus šią įstatymleidystės iniciatyva, Lietuvos bankai pranešė apie „keičiamus“ savo įkainius. Be abejo, įkainiai buvo „pakeisti“ tikrai ne mažėjimo linkme. Kai kurie banko įkainiai kukliai buvo padidinti beveik dvigubai (pvz. kai kuriuose bankuose dvigubai pabrango kodų generatorių išdavimas).

Toks klausimas gali kilti, pastebėjus, kad D.Grybauskaitė pastarosiomis dienomis, komentuodama tranzito į Kaliningradą skandalo aplinkybes, kažkaip netikėtai pabandė nukreipti ugnį į Gitaną Nausėdą.

Nesakau, kad pirmoji ėmė ir užsipuolė antrąjį, greičiau laidė neparankias dabartiniam prezidentui užuominas, neminėdama tiesiogiai jo pavardės, Jeigu norite, buvusi prezidentė pašaudė tuščiais šoviniais ir pro šalį, nes tikrai ne G.Nausėda, o kiti politikai ir tarnautojai tiesiogiai derino su Komisija ekonominių sankcijų Rusijai jos tranzito per Lietuvą į Kaliningradą atveju sąlygas.

Taigi dėmesį atkreipia ne tiek D. Grybauskaitės aptakiai išsakytų priekaištų turinys, kiek buvusios prezidentės sąmoningai prisiimta intrigavimo taktika, jau matyta ir girdėta, lengvai atpažįstama iš anosios dalyvavimo prezidentiniuose rinkimuose pirmajai kadencijai.

Taigi galima pasakyti ir taip, jog G.Grybauskatės pasirengimą dalyvauti rinkimuose greičiau atpažįstame ne tiek iš pakitusio veiklos turinio, net ne iš padažnėjusio pasirodymo TV eteryje, kiek iš jos dalyvavimo prezidentiniuose rinkimuose stilistikos, mums gerai pažįstamos iš ankstesnių susidūrimų.

Į Europos Teisingumo teismo sprendimą dėl Lietuvos sienų apsaugos sureagavo politologas Vytautas Sinica. Pastaruoju metu teko girdėti klausiant, na kaip gi ta ES skatina multikultūralizmą ir tautų maišymąsi. Europos Teisingumo Teismas – pagrindinė nuolat ES sutartimis nubrėžtas kompetencijų ribas peržengianti institucija – ką tik pateikė tiesiog tobulą pavyzdį, kaip tai vyksta.

Pareiškė, kad Lietuvos vykdomas migrantų sulaikymas ir juo labiau apgręžimas pažeidžia žmogaus teises. Galima daug išvedžioti, bet žiūrint iš esmės nevykdant apgręžimo prieš nelegalius migrantus iš esmės lieka vienintelis veikimo būdas – juos priimti kaip legalius. Žmonės ateina į norimą šalį, konstatuoja, kad įeis ir turi juos priimti, nors akivaizdu (ir įleistų 4000 nelegalų patikra tai absoliučiai patvirtino), kad beveik visais atvejais tai nėra jokie karo pabėgėliai, o tiesiog nelegalūs migrantai.

Tiesa, kad tarptautinė teisė numato pareigą priimti prieglobsčio prašančius žmones, pirma juos priglausti, o tada jau svarstyti. Tačiau tiesa ir tai, kad tokia tvarka visiškai nebeatitinka XXI amžiaus realijų. Tiesa ta, kad XXI amžiuje masiškai (milijonai) tuo piktnaudžiauja, žinodami, kad šalys negalės įsileisti.

Tiesa dar ir tai, kad Europos žmogaus teisių teismas praėjusį dešimtmetį byloje prieš Ispaniją leido nelegalų atstūmimus, suvokiant kitokios tvarkos absurdiškumą. Tiesa pagaliau tai, kad esamą migrantų ir pabėgėlių reglamentavimą būtina keisti tarptautiniu lygiu, nes jis pasenęs ir visiškai nebeadekvatus, ypač galimos migracijos bangos dėl klimato kaitos kontekste.

Tai gali būti paskutinė galimybė sustabdyti „radikalią Europos Sąjungos rekonstrukciją“ – supervalstybės statybą ant mūsų tėvynių griuvėsių.
Gerbiamieji draugai!

Prieš metus perspėjome, kad tuo metu prasidėjusioje „Konferencijoje dėl Europos ateities“ („CoFoE“) tik imituojamas atvirumas. Šiandien mūsų nuomonė pasitvirtino. Visapusiška Europos Sąjungos reforma, kurios tariamai trokšta patys europiečiai, pasirodo yra senos idėjos apie centralizuotai valdomą federaciją įgyvendinimas. Grėsmė mūsų nacionalinių valstybių suverenitetui ES dar niekada nebuvo tokia didelė.

Atrodo, kad šis informacinis biuletenis šiuo metu yra vienas iš nedaugelio balsų Europoje, diskutuojančių apie grėsmę ir perspėjančių apie Europos Sąjungoje įgyvendinamus pokyčius.

ES „Konferencija dėl Europos ateities“ prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d., minint Roberto Šumano deklaracijos, kuria grindžiama Europos, kaip suverenių tautų sąjungos, integracija, metines. Paradoksalu, kad jau atskleistas „konferencijos“ tikslas buvo palaidoti puikią Roberto Šumano idėją ir įgyvendinti marksistinio ideologo Altiero Spineli, kuris tiesiogiai rašė apie tautinių valstybių likvidavimą, viziją – net jei tai būtų įgyvendinta prieš pačių europiečių valią.

Žurnalistas Jurijus Bezmenovas, Šaltojo karo metais dirbęs KGB spaudos ir propagandos agentas, 1970 m. nusprendė pabėgti į Vakarus ir atskleisti tiesą apie gyvenimą už Geležinės uždangos. Šiame 1984 m. duotame interviu jis paaiškina KGB vykdomos ardomosios veiklos sampratą ir šių „aktyviųjų priemonių“ taikymo Jungtinėse Amerikos Valstijose padarinius. Jo teigimu, Vakarų visuomenės nė nenutuokia, kaip giliai infiltruotos marksizmo-leninizmo ideologų jos iš tiesų yra.

Bezmenovas nurodo keturis tokio slėpiningo šalies pavergimo etapus: ilgą visuomeninės demoralizacijos laikotarpį seka kelis metus trunkanti politinė ir ekonominė destabilizacija, galiausiai pasibaigianti krize ir situaciją normalizuoti pasirengusių „gelbėtojų“ iškilimu.

Jis pastebi, kad nors Jungtinių Valstijų gyventojai vis dar turi galimybes tam priešintis, patriotinio ugdymo stoka leidžia sovietų ideologams palengva keisti amerikiečių tikrovės suvokimą, verčiant juos nuolankiais, moralinių standartų neturinčiais individais, nepajėgiais apsaugoti nei savęs, nei savo valstybės. Žurnalistas pateikia eilę pavyzdžių, kai KGB vykdoma ardomoji veikla buvo sėkminga ir leido sovietams užsienio šalyse įtvirtinti ideologiškai palankius režimus, tuo pat metu negailestingai atsikratant naudingais idiotais, prisidėjusiais prie šių perversmų.

Net praėjus trisdešimčiai metų nuo Šaltojo karo pabaigos, Jurijaus Bezmenovo perspėjimai ateities kartoms išlieka aktualūs ir teisingi. Ideologiniai Vakarų civilizacijos priešai nesunkiai išgyveno politinių režimų kaitą; pritaikę senus metodus naujiems laikams, jie ir toliau vykdo agresyvią ardomąją veiklą Vakarų pasaulio šalyse, tarp kurių ne išimtis yra ir Lietuva.

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Donbaso kryptis.

Šiaurinis Donbaso flangas
- Charkiv. Be didelių pakitimų.
- Izyum. Vis daugiau duomenų, kad agresorius pereina į gynybą. Atakos Krasnopillya – Dolyna – Bohorodychne ruože nors ir atkaklios, tačiau lokalios. Orkai bando pasigerinti savo taktinę situaciją.
- Lyman. Be pakitimų.
- Lysychansk. Padėtis toliau nuosekliai blogėja. Neaiški padėtis Verkhnokamyanka, tačiau Lysychansk naftos perdirbimo gamykloje orkai stumiasi į priekį, turi iniciatyvą Vovchoyarivka, mūšiai vyksta pietinėse ir pietvakarinėse miesto prieigose. Informacijos daugėja, kad ukrainiečiai su mūšiais traukiasi į naujas gynybines pozicijas, tačiau oficialūs Ukrainos šaltiniai to nepatvirtina. Tai suprantama – siekdami užtikrinti operacinį saugumą net ir akivaizdžius dalykus patvirtins tada, kai operacija (jei ji vyksta) bus baigta.  Nors ukrainiečiai buvo išėję ir iš sudėtingesnės situacijos (pvz. Zolote), tačiau šį kartą mūšių dinamika (gynyba pralaužta greitai) indikuoja, jog galimai agresorius išmoko Zolote ir Severodonetsk pamokas. Gali būti problemų. Labai norėtume klysti.
- Bakhmut.
Kelyje Bakhmut – Lysychiansk agresorius turi inciatyvą ties Lysychansk naftos perdirbimo gamykla ir Spirne, o atšaką Topolivka – Lysychansk yra perkirtęs ir kontroliuoja. Tokiu būdu agresorius ne tik grąsina atkirsti Lysychansk, bet ir judėti Siversk link. Šiame etape kritiškai svarbu išlaikyti status quo likusioje kelio iki Bakhmut dalyje ir neleisti agresoriui įsitvirtinti vakarinėje kelio dalyje. Priešingu atveju prisiveržęs priešas žygiuos ne tik link Syversk iš pietų, bet ir turės galimybę atakuoti Slaviansk iš rytų, t.y. iš užnugario. Ukrainiečiai pajėgūs išlaikyti esamą situaciją kontaktinėje linijoje, o atsitraukimas iš Lysychiansk palengvintų šią užduotį.
Aplink Bakhmut agresoriaus puolimo tempas nukritęs. Mažai tikėtina, kad orkai atsisakys atsiveriančios galimybės apeiti miestą (pvz. prie Soledar) ir judėti Siversk/ Slaviansk/Kramatorsk link, tad galimai puolimas nesustos, pajėgų rotacija vyks eigoje, be didelių pauzių. Jei orkams nepavyks apeiti Bakhmut kituose taškuose (pvz. Berestove), mažai tikėtina, kad agresoriui pavyks pralaužti ukrainiečių gynybą Soledar – Bakhmut ruože.

Centras. Daugėja didelių ir gražių bum orkų pozicijų gilumoje. Į orą lekia šaudmenų , degalų sandėliai, smogta geležinkelių tinklo mazgui prie Yasinuvata. Žinant, kad orkų puolimo numušinėti čia nereikia, kadangi agresorius čia vykdo tik lokalias atakas, mintys ima kilti įvairios. Ar tik į priekį nepajudės ukrainiečiai? Stebėsime situaciją.

Zaporizhia. Ukrainiečiai toliau laiko išsikovotą placdarmą į pietus nuo Vuhledar. Tuo tarpu agresorius bando reaguoti – prie Melitopol pastebėta orkų kolona. Kur jos pajudės – link stabilizuoti padėties Vuhledar, ar į kitą ruožą sukurti problemų ukrainiečiams? Seksime situaciją.

Pietus. Nepaisant permestų papildomų orkų oro gynybos pajėgumų, ukrainiečių aviacija toliau siaučia aplink Cherson ir Kryvi Rih. Tai leidžia lokaliomis atakomis išlaikyti iniciatyvą puolimo ašyje Mykolaiv – Cherson, bei nedideliais žingsneliais vystyti puolimą prie Potomkyne vysto.
Pabaigai šiek tiek apie Baltarusiją. Vis daugėja kalbų, kad putka baigia prispausti bulbafiurerį dalyvauti kare prieš Ukrainą ir atnaujinti Kyivo puolimą. Viešoje erdvėje plaukioja prieštaringa informacija neva baltarusių rezervistai gauna šaukimus prisistatyti į pratybas, prie sienos su Ukraina toliau laikomi 6 baltarusių batalionai, o tuo pat metu šaudmenys iš Baltarusijos kariuomenės sandėlių vežami į Rusija ir perduodami agresoriui. Taip pat teko girdėti apie kalbas, kad neva 1-osios gvardijos tankų armijos pagrindu formuojamas „tankų korpusas“ iš 15 000 karių, 200 tankų, 400 PKM ir BTR (tai geriausiu atveju divizija, na bet tiek to) ir neva jis bus mestas per Baltarusiją į Ukrainos šiaurę. Negalime nuvažiuoti ir patikrinti, bet viskas skamba labai keistai. Kaip ten bebūtų, jei ir taip – Kyivo puolimas šiame etape būtų idiotiškiausias sprendimas, kokį tik agresorius galėtų priimti. Toliau tęsiantis mūšiams Donbase esamos Rusijos ir Baltarusijos pajėgos neturi jokių galimybių išspręsti taktinių, operacinių ir strateginių užduočių aplink Kyivą. Aną kartą puolė gerokai gausesnės pajėgos ir nepešė nieko. Kokie veiksmų eigos variantai:

Kol vyksta mūšis Donbase, agresorius gali bandyti ugnies priemonėmis ir manevriniais vienetais atakuoti Vakarų Ukrainą, ir taip įtakoti ukrainiečių galimybes kautis Donbase. Tai būtų mirtininkų operacija, balansuojanti ant karo su NATO ribos, bet turėtų bent šiokią tokią karinę logiką, nei antrą kartą mažomis pajėgomis pulti milijoninį Kyivą.

Užbaigti mūšį dėl Donbaso sau naudingomis sąlygomis, ir tada perorientuoti pajėgas Kyivo puolimui, o Donbase pereitį į gynybą užimtose teritorijose. Nepaisant ukrainiečių problemų prie Lysychansk, orkai neturi potencialo greitu metu pasiekti tokią pergalę, kad viso Donbaso gynyba subyrėtų, ir jie turėtų prabangą perorientuoti pajėgas link Kyiv.

Visi karine prasme nelogiški, propagandiškai kreivi variantai, kurie sveiko proto žmogui į galva neateina. Kad orkai tam gabūs parodė „kilniaširdiški atsitraukimai“ nuo Kyiv, Chernihiv, Sumy ir Zmeyinyi.

Kaip priminė Dominykas Vanhara, konservatoriai jau bandė savo patriarchui suteikti Respublikos Prezidento statusą, ir po kelių metų Konstitucinis Teismas jį panaikino.

Dar kartą lipama ant to grėblio. Neabejotinai, bus byla Konstituciniame Teisme dėl valstybės vadovo statuso suteikimo prof. V. Landsbergiui.

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog
pirma, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
antra, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Nevaldomas itin intensyvus rublio stiprinimas turės pražūtingą ilgalaikį poveikį Rusijos ekonomikai. Kalbu ne apie eksporto potencialą – esant dabartinei geopolitinio paaštrėjimo konfigūracijai, net ir esant silpnam rublio kursui, Rusijos ne žaliaviniams gamintojams būtų sunku užtikrinti plėtrą ir skatinimą į užsienio rinkas.

Laukia ilgas ir skausmingas darbas integruojant draugiškas šalis į tarpusavio pardavimų rinkas, kuriant logistiką, prekybinius ryšius bei didinant pripažinimą, tradicijas ir lojalumą rusiškiems gaminiams.

Pagrindinė problema yra tai, kad neįmanoma greitai (gal net iš viso) pakeisti užsienio gamintojų vietiniais. Bet kokia nuo nulio sukurta produkcija pasižymi mažu efektyvumu, didelėmis sąnaudomis. Norint derinti ir optimizuoti gamybos procesus, reikia laiko ir realizavimo rinkos. Pirmasis formavimo etapas yra pats sunkiausias.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė

Volodymyras Zelenskis, susirinkusių į NATO aukščiausio lygio vadovų susitikimą tiesmukai klausė, ką Ukraina turi padaryti, kad įstotų į NATO: „- Ar Ukraina nepakankamai sumokėjo?

Ar mūsų indėlis į Europos ir visos civilizacijos gynybą vis dar nepakankamas?“ – klausė jis, išreikšdamas nusivylimą. „- Tai ko dar reikia?“

Karą su Rusija Ukrainos prezidentas apibūdino kaip kovą dėl teisės diktuoti sąlygas Europoje ir dėl to, kokia bus ateities pasaulio tvarka. „- Kyla klausimas – kas toliau laukia Rusijos? Moldova? Baltijos šalys? Lenkija?

Atsakymas – jos visos“, – 30-čiai NATO lyderių kalbėjo Zelenskis. „- Turime sugriauti Rusijos artilerijos pranašumą… Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos.“

Gal kai kam per drąsūs ar įžūlūs atrodo tokie klausimai ir teiginiai, tačiau būtent taip reikia kalbėti šalies, kuriai gresia sunaikinimas, lyderiui. Tiesiai, aiškiai, be „įpakavimų“ į europinį diplomatinių vingrybių popierėlį.

J. Stoltenbergas patikino, jog Ukraina gali pasikliauti NATO, kurios parama bus iki galo, o Ukrainos vadovo lyderystę pavadino „įkvėpimu mums visiems“.

J. Bidenas pakartojo Aljanso įsipareigojimą ginti „kiekvieną centimetrą“ savos teritorijos.

Teksaso Respublikonų partija šeštadienį priėmė naują politinę platformą, kuri priskiria homoseksualumą „nenormalumui“ ir „priešinasi visoms pastangoms įteisinti translytį identiškumą.

Teksaso Respublikonų partija kas dvejus metus vykstančiame konvente Hjustone po to, kai buvo patvirtinti pagrindiniai naujieji principai, kuriais bus vadovaujamasi, priėmė 40 puslapių politinę platformą į kurią įeina skyrius „Homoseksualumo ir socialinės lyties klausimai“.

Šis skyrius apima formalią poziciją, deklaruojančią, kad valstijos Respublikonų partija yra prieš specialaus teisinio statuso suteikimą gėjams, vyrams ar moterims, ir kad jie palaiko žmones, oponuojančius homoseksualumui besiremdami savo tikėjimu, religija ar „tradicinių vertybių“ įsitikinimais.

„Homoseksualumas yra nenormalaus gyvenimo būdo pasirinkimas“, - aiškina platformos dokumentas. „Mes tikime, kad neturėtų būti užtikrinamas joks teisinis pavadinimas ar kuriamas specialus statusas homoseksualiam elgesiui, neatsižvelgiant į kilmės valstiją.