Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pirmas variantas: bus pasistengta patupdyti kuo ilgesniam laikui. Keršto motyvas yra didžiulis. Žala organizuotai, turtingųjų pedofilijai padaryta milžiniška. Už šį variantą bylotų interesas įtvirtinti Lietuvos istorijai, kad pedofilijos nebuvo ir negalėjo būti. Tam reikalingas tvarkingas teisinis procesas, kuris nepaliktų nė menkiausios abejonės ir pateiktų „istorinį teisingumą“. Šitas naratyvas jau seniai tvirtinamas, tačiau su N.Venckienės asmeniu yra likusi paskutinė galimybė įkalti vinį į karstą. Žiniasklaida mėgausis išnaudoti kiekvieną galimybę užsidirbti iš šitos monstriškos bylos.

Be komentarų.

Kas pasikeitė per tuos metus, kai teisėsauga negalėjo pasiekti Neringos ir dabar Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...

Svarbiausi dalykai, galintys turėti įtakos teisinei Klonio baigčiai (kai reali baigtis lieka nenuspėjama):

Tarptautinis dėmesys

Nors akcentuojama, jog šie įvykiai yra Lietuvos vidaus reikalas, JAV spauda rašė Neringos tema. Gal susidomėjimas galėjo būti didesnis, akivaizdu kitka – tęsinio JAV jau laukiama. Įvykiai Klonio gatvėje nušviesti, apskritai pedofilijai JAV skiriama daug dėmesio, todėl auditorija paruošta žinių teikimui apie tolesnius įvykius iš Lietuvos. Mūsų aukščiausi politikai pasižymi „jautrumu“ šiai šaliai, todėl labiau tikėtini galimi teisinės-politinės situacijos švelninimo momentai.

Laisvos visuomenės instituto akcija „Renkuosi gyvybę“ kviečia: būkime šalia, padrąsinkime, padėkime.

Tikriausiai jau žinote, kad apeliacinis Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs smurto prieš vaiką bylą, visiškai išteisino Eglę Kručinskienę. Bet pora teisinių pastabų turiu.

Vilniaus universiteto profesoriaus Alvydo Jokubaičio tekstas, skaitytas spalio 29 d. vykusioje diskusijoje „Ar religija yra ideologija?”, kurią organizavo Šv. Tomo Moro klubas.

Visi kalba apie sistemines reformas, tačiau reikalui esant jų tiesiog nebūtų kam vykdyti. O iš pačios sistemos vidaus kils beveik vien tik teisingi, populiarūs, bet dažniausiai mažai realūs norai žaibiškai pasididinti algas ir patvarkyti antraeilius aprūpinimo reikalus, resursus atimant iš kitų .

Greitai besisukančiame gyvenimo rate šiek tiek pasistenkime vėl stabtelti prie besibaigiančių metų lapkričio mėnesio pradžios – Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos – slenksčio. Stabtelėję pirmučiausiai atidarykime Atminties vartelius ir, prisėdę ant Vėlių suolelio, išlikusia atmintimi bei savo širdies šiluma prisiglauskime prie jau išėjusių į Viešpaties namus mūsų brangių artimųjų atminties, buvusių ryškesnių istorijos įvykių prisiminimo mozaikos.

Šiaulių miesto senosios, arba Talkšos, kapinės yra paveldosauginis objektas, tačiau nė vienas jose apsilankęs to neįtartų – tokios jos apleistos. Puspenkto hektaro plotą užimanti Amžinojo poilsio vieta, istorikų skaičiavimais, įkurta beveik prieš 190 metų, tačiau paveldo sargai ant antkapių yra aptikę ir įrašą 1801 m. – laidojimo datą, liudijančią, kad Talkšos kapinės jau senokai skaičiuoja trečiąjį šimtmetį.

Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę

Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą.
Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis. Jis troško pamatyti Jėzų, koks jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio. Zachiejus užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį, kad galėtų jį pamatyti, nes jis turėjo praeiti pro tą medį.
Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: „Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose“.
Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė jį.
Tai matydami, visi murmėjo: „Pas nusidėjėlį nuėjo į svečius!“
O Zachiejus atsistojęs prabilo į Viešpatį: „Štai, Viešpatie, pusę savo turto aš atiduodu vargšams ir, jei ką nors nuskriaudžiau, grąžinsiu keturgubai“.
Jėzus tarė: „Į šiuos namus šiandien atėjo išganymas, nes ir jis yra Abraomo palikuonis. Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“ (Lk 19, 1–10).