Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Na, štai. Mokausi su sūnumi istoriją. Tema: „Didžioji Prancūzijos revoliucija“. Ir nors mano sūnus mokosi katalikiškoje mokykloje, medžiaga imama iš valstybinio istorijos vadovėlio, kurio istorinis naratyvas paremtas liberalizmo ideologija.

Mes vos ne ištisai matome ministrą A.Verygą. Gerai, kad matom dirbantį. Nerimą kelia tai, kad mūsų šalies lyderiai ir žiniasklaida susifokusuoja vos ne išimtinai į viruso plitimo problemą ir beveik neanalizuoja EKONOMINIO krizės aspekto. Be bendrų samprotavimų kol kas konkretikos, scenarijų pristatymo praktiškai nėra.

„Aš kenčiu ir mirštu. Bet gi aš prisikelsiu. Be mirties nėra prisikėlimo. Ir mes visi, ir tauta, kuri kenčia ir apmirusi, kelsis kaip pergalėtoja,“ – taip savo tikėjimą savo ir Tautos prisikėlimu yra išpažinęs Štuthofo lagerių kankinys kun. Alfonsas Lipniūnas.

Kadangi vis sulaukiu priekaištų, kad mano įrašai per ilgi, per sudėtingi ir kai kam net sukeliantys rimtų teksto suvokimo sunkumų bei nemenką susierzinimą, verčiantį anonimiškai spjaudytis ir visaip dergtis, tai nusprendžiau šįsyk parašyti liaudiškai, paprastai, trumpai ir aiškiai. O kas, jei ne pasaka, galėtų geriau padėti pasiekti šį tikslą? Taigi, klausykit.

#Socialiai atsakingas verslas.  Kai šalyje žmonės netenka darbų, pajamų šaltinio, tada ir pasirodo tikrasis verslo veidas.

Balandžio mėnesį baigiasi mano šeimos narių telekomunikacinių paslaugų sutartys. Pasirodo, prasitęsti iki šiol galiojančių planų neįmanoma, nes jų nebelieka.

Sveiki gyvi, mieli bendrapiliečiai. Kalbu iš Bebrų gatvės balkono, kuriame sėkmingai esu užsiskliaudęs ir atsiribojęs nuo visų pavasarinių pasaulio pagundų. Nelyg iš Vakarų fronto raportuoju, kas naujo mano peizaže.

Šiandien kažkokia moteris, gyvenanti Katalonijoje, DELFI parašė, jog Lietuva kažkaip blogiau už ispanus pasiruošė Coronai. Tai yra absoliutus melas.

Šalis, tapusi pasaulyje antra pagal mirčių nuo šio viruso skaičių, neturėtų mokyti, kaip reikia tvarkytis.

O Ispanija yra antroji valstybė pasaulyje, pagal mirčių nuo COVID skaičių pralenkusi Kiniją.

Vis daugiau svarstymų apie pandemijos apimtį, keliant klausimą, o kaip gi gyvensime virusui pailsus? Ištikusi bėda sykiu yra ir tam tikras veidrodis, kuriame galima išvysti ydingus dabarties būvio bruožus. Daugelio šalių politiniai, o su jais ir kultūriniai ideologiniai elitai vienaip ar kitaip turės pergalvoti savąsias politines bei kultūrines nuostatas, bandydami sąžiningiau ir atsakingiau suvokti valstybių socialinę tikrovę, geopolitinius didžiųjų galių santykius, o tiksliau – įsibėgėjusias negailestingas varžytuves, dabartiniame pasaulio būvyje jau glūdinčius globalius pandeminius, ekonominius, technologinius, migracinius ir socialinės atskirties nulemtus iššūkius, keliančius grėsmę mūsų visų egzistencijai. Dera galvoti ir apie negailestingai visokius išteklius naikinančias karines technologines didžiųjų galių varžybas, o tai padaryti bus bene sunkiausia. Tačiau esama kelių labai akivaizdžių dalykų, kurie vienaip ar kitaip siesis su atsigaunančio pasaulio raida, taps šalių vidaus ir užsienio politikos gairėmis.

Jeigu ankstesnėje įrašo dalyje svarsčiau klausimą, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti dabartinėje situacijoje, tai čia bandysiu paanalizuoti, kokias pasekmes COVID-19 atneša ir dar atneš pasauliui ir Lietuvai.

Jau žymiai labiau informuoti ir įžvalgesni nei aš apžvalgininkai pastebėjo, kad globalioji pandemija kirto per ir taip vis didesnių sunkumų patiriančią kapitalistinio pasaulio tvarką, kurios socioekonominis ir ideologinis pavidalas yra neoliberalioji sistema, laikyta vieninteliu ir bealternatyviu žmonijos raidos keliu, kai visos egzistuojančios ar įmanomos alternatyvos jai buvo vaizduojamos (ar išties, kaip Šiaurės Korėja, buvo) kaip klystkeliai nuo šio vienintelio teisingo ir į šviesią ateitį skriejančio greitkelio. Nebepavyksta, kaip iki šiol, užmerkti akis į tai, kad šios sistemos pamatai yra iš principo nežmoniški ir ydingi, o ji pati jau pasiekė savo vystymosi ribas, yra išsisėmusi, išsigimsta, degraduoja ir ima ryti pati save, ką rodytų ir akligatvis, pasiektas bandant spręsti pasaulinės klimato kaitos problemą iš esmės nekeičiant vis labiau augančia gamyba ir vartojimu paremtos ekonomikos sampratos.

Jūsų dėmesiui siūlome reportažą iš Antakalnio kapinių Vilniuje, kur amžinojo poilsio atgulė filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, ryškiausias vydūnistikos atstovas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius, savo gyvenimą paskyręs vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimui, išsaugojimui bei sklaidai, Vydūno raštiškojo palikimo įamžinimui ir plėtotei.