Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

1949 m. vasario 16 d.  visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, dvi savaites vykusiame Radviliškio rajone Minaičių kaime, buvo pasirašyta visos Lietuvos partizanų vadų Deklaracija, paklojusi pamatus Nepriklausomos valstybės Atgimimui.

Ne, ne iš to, kurį lietuvių tautai kasa Lukiškių aikštėje. Iš to tikrojo, kurio šviesa ir tiesa turėtų lydėti kiekvieną mūsų žingsnį...

Prisimente, pernai Lietuva iškilmingai minėjo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] Deklaracijos 70-ąsias metines. Valstybinės šventės nuotaikos ryškiai skyrėsi nuo Tautoje skleidžiamos dezinformacijos ir partizaninio karo dalyvių šmeižimų masto. Pavyzdžių? Prašom. Vanagaitiškos à la literatūrinės pamazgos, išpiltos ant partizanų bei vieno iš 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracijos signatarų Jono Ramanausko-Vanago. Tik nesakykite, kad istorijos vingių priklydėlės pavardė nesąmoningai ir visai netyčia susišaukia su Laisvės kovotojo pseudonimu. Prisiminkime – net data išpuoliams pasirinkta kaip iš Gebelso-Stalino propagandos vadovėlių – Deklaracijos metinės.

Tais pačiais metais, LLKS Deklaracijos septyniasdešimtųjų metinių šventimo parodomajame šventime, Nacionalinė kultūros premija už 2018-ųjų metų nuopelnus buvo įteikta visuomenėje prieštaringai vertinamo romano „Žali“ autoriui. Neatsižvelgta į prieštaravusius, reikalavusius apdovanojimą šiam žmogui atšaukti.

Jūsų dėmesiui siūlome Jono Gedimino Rudžio, iškeitusio Ramygalos gimnazijos suolą į partizano dalią, laišką, rašytą 1947 m. vasario 16 d., jo žodžiais tariant, „sidabrinę vasario 16-tąją“. Kitos vasario 16-tosios Rickaus slapyvardį pasirinkęs gimnazistas, kaip tikras pirmosios Respublikos vaikas, Vasario 16-tosios šventę vadinęs „laisvės švente“, nesulaukė – žuvo jos išvakarėse, 1948-tųjų vasario 14-tąją.

Kiek dar dešimtmečių bus gelbėtojai, kurie nieko neišgelbėja? Kraštutinumų visuomenė negali be kraštutinumų. Nuo kraštutinumų valstybes saugo stipri vidurinioji klasė, kuri taip apsaugo pati save ir savo susikurtą nestabilią gerovę, kurią todėl ir reikia saugoti nuo kraštutinumų.

Pas mus nepriklausomo viduriniojo sluoksnio nėra. Palikti veislei mohikanai, verslo milžinų klerkai ar dar nesubankrutinti vidutiniai verslininkai balsavimuose praktiškai nieko nelemia. Kūrybinė inteligentija ir nesuskaičiuojamų universitetų dėstytojai ištremti į kovos už duonos kąsnį rezervatus.

Sveikindami visus savo bendratikslius su Lietuvos valstybės atkūrimo švente prisiminkime visus šį tikslą kėlusius ir jo siekusius, net ir sunkiausiomis valandomis jį puoselėjusius, o lemtingomis akimirkomis – dėl jo aukojusius savo gyvenimą ir gyvybę. Esame visiems jiems – žinomiems ir likusiems bevardžiais – iš visos širdies dėkingi: ir už sukurtus namus lietuvių tautai – Lietuvos valstybę, ir už parodytą pavyzdį, kaip stovėti Tiesoje ir ginti Laisvę, kaip kurti Gyvenimą ir branginti, puoselėti savo šaknis – kalbą, šeimą, tikėjimą.

Jūsų protėviams buvo pasakyta; o aš jums sakau…

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: [„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums:] Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę. Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. [Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’, turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Kvaily!’, tas smerktinas į pragaro ugnį.

Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną. Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.]

Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.
[Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranką gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą. Taip pat pasakyta: ‘Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą’. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.]

Taipogi esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite (.) [nei dangumi, nes jis Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes tu negali nė vienintelio plauko padaryti, kad jis būtų baltas ar juodas.] Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.  (Mt 5, 17–37)

Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą. Iš pareigūnų šaipytis negalima! Policininko karikatūra – tai jo garbės ir orumo pažeminimas. Taip nusprendė Ivanas Sčiuko, Vilniaus VPK Viešosios tvarkos valdybos tyrėjas, reaguodamas į paties Vilniaus apskrities VPK imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus viršininko Mariaus Danausko tarnybinį pranešimą.

Kaip žinome, šveicarai referendume nubalsavo už baudžiamosios atsakomybės išplėtimą seksualinių mažumų diskriminacijos ir neapykantos kurstymo atveju.

Už balsavo 63 proc. iš 41 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių arba kas ketvirtas rinkimų teisę turintis šveicaras. Didžioji dalis šalies gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės ar jis buvo paprasčiausiai neįdomus.

Pro Patria jaunimas kviečia:

„Šią Vasario 16-ąją jau trečiąkart degsim deglus ir lietuvių širdis švęsdami Lietuvos nacionalinės valstybės gimtadienį!

Sakoma, kad svarbiausios metų šventės – šeimos šventės, o kuri gi šventė labiau šeimos nei Vasario 16-oji, kai visa tauta yra viena šeima? Tikros vienybės dvasią pajusk šventėje, kurią kuria pati tauta, o ne biurokratai!

Vyksta stiprus nuprotėjimas. Visuomeniška psichologė Eglė Mirončikienė traukiama atsakomybėn už šią karikatūrą. Joje vaizduojama liūdnai pagarsėjusi policininkė Karina Antipova, frazės „Man pagrindo nereikia, aš – policijos pareigūnė“ autorė.