Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Taip ir neišsireikalavęs, kad generalinis prokuroras įvykdytų jo nutarimą ir pateiktų visą „Garliavos operacijos“ medžiagą, Seimas susitaikė su pažeminimu, atsisakė aiškintis tiesą ir panaikino parlamentarės Neringos Venckienės teisinį imunitetą. Už tokį sprendimą balsavo 80 Seimo narių, prieš balsavo 23 Seimo nariai, susilaikė – 15 (individualūs balsavimo rezultatai; balsavimo rezultatai pagal frakcijas). Iš viso balsavo 118 iš 141 Seimo narių.

Kaip Respublikos prezidentė ir norėjo (čia ir čia), Lietuvos teisingumas tapo greitas. Netgi labai greitas.

Kovo 26 dieną įvyko Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdis, kuriame taryba, susitikusi su septyniais kandidatais į generalinio direktoriaus postą – žurnalistu ir komunikacijos ekspertu Edvinu Butkumi, televizijos laidų prodiuseriu Sauliumi Jakutavičiumi, Nepriklausomybės akto signataru, šiuo metu JAV piliečiu Virgiu Pikturna, žurnaliste Liudvika Pociūniene, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi ir ERGO draudimo bendrovės rinkodaros vadovu Irmantu Šeriu – ir išklausiusi jų programų, nusprendė: Audrius Siaurusevičius vadovaus Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai dar penkerius metus.

Portalas Tiesos.lt, siekdamas sužinoti daugiau informacijos apie Garliavos mergaitės dabartinę savijautą ir likimą, visą savaitę bandė prisiskambinti jos atstove prisistačiusiai Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai Linai Juškevičienei. Vilniaus savivaldybės tinklapyje nurodytas stacionarusis telefonas tylėjo, o mobilusis paslaugiai liepdavo pasitikrinti numerį. Kai pagaliau atsiliepė vienas skyriaus darbuotojos telefonas, paaiškėjo, kad vedėjos telefonas pakeistas, tačiau viešai neskelbiamas.

Naujuoju telefonu atsiliepė pati Lina Juškevičienė. Į visus klausimus apie mergaitės savijautą, savivaldybės tarnautoja atsakinėjo vienodai: „Tai nėra vieša informacija.“

Pokalbis užsimezgė tik tada, kai buvo užduotas, tuo metu atrodė, paskutinis klausimas:

Ar galėtų su mergaite susitikti su ja Garliavoje bendravę garsūs Lietuvos disidentai Nijolė Sadūnaitė ir kunigas Robertas Grigas? Gal galėtų ją pamatyti pediatras profesorius Arūnas Valiulis?

Mirčių ir smurto lydimos Garliavos istorijos per ketverius metus nepajėgė išnarplioti nei Valstybės saugumo departamento padedama Lietuvos teisėtvarka, nei tiriamoji žurnalistika. Priešingai – teisėtvarka ir jai talkinanti žiniasklaida galutinai pavertė šią istoriją makabrišku spektakliu.

Viena – Garliavos mergaitė – yra paverčiama valstybės paslaptimi ir atiduodama policijos globon. Taip įslaptinama visa, kas nors kiek galėtų nuraminti piliečius, sukrėstus sunkiai suvokiamo smurto, panaudoto per Garliavos šturmą praėjusių metų gegužės 17-ąją. Apie šios mergaitės sveikatą neteikiama jokia informacija nei artimiausiems giminaičiams, nei gydytojams: valdžiai adresuotas Lietuvos pediatrų draugijos kreipimasis liko be atsako. Viskas, kas viešai prezidentūros vardu paskelbta: „mergaitės būklė nėra sunki“. Visos valdžios institucijos – ir prezidentūra, ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, ir Sveikatos apsaugos ministerija – sakosi ginančios mergaitės teisę į privatumą.

Pirmadienį, vasario 4 d., Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį byloje pagal Neringos Venckienės kasacinį skundą dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina – ieškove Laimute Stankūnaite, yra teisėti ir pagrįsti.

Tiesos.lt skaitytojams siūlome prisiminti nė vieno Lietuvos teismo neišklausytos Garliavos mergaitės balsą, kurį visuomenė paskutinį kartą galėjo išgirsti gegužės 17-ąją, Lietuvos valdžiai „vykdant teisingumą“.

Kaip pakomentuotumėte pastarųjų metų valdžios siekius pasitelkus teismus vis labiau siaurinti visuomeninio veikimo, pilietinės pozicijos raiškos erdvę? Čia aš turiu omeny ir vis dar vykstantį Elenos Narkevičiūtės bei jos motinos teisminį persekiojimą, ir aktyvių piliečių, visuomenininkų Rimos Štefanės, Linos Šulcienės, Dariaus Kuolio teismų „neskundžiamas nutartis“ bausti juos už pilietinės pozicijos raišką meninėmis akcijomis.

Visa tai reikėtų vertinti kaip politinę slinktį nuo pilietinės visuomenės link valdomos teisės, kai teisės ir teisėsaugos institucijos pasitelkiamos kaip instrumentas užkardyti piliečių aktyvumą, tuo būdu labiau stiprinant valstybines galias, kuriomis maskuojasi politinės ir verslo grupuotės. Ir taip Lietuvoje toliau žlugdomas pilietiškumas, nes bet kokios pilietinio veikimo apraiškos imamos traktuoti kaip antivalstybinė veikla. Tai daroma prisidengiant tuo, kad pažeidžiama viešoji tvarka, nors mes aiškiai matome, kad iš principo viešoji tvarka jūsų minėtais atvejais nė kiek nuo to nenukentėjo. Bet kažkam pasirodė, jog tai yra išsišokimai, ir rezultatas yra toks, kokį turime. Bet kokios pilietinės apraiškos yra vertinamos kaip kenkėjiškos. Ir taip kuriama baimės atmosfera – jeigu kažkas kažką ima daryti, jis iškart marginalizuojamas. Tuomet piliečiams lieka „išmintingai“ tylėti bei palikti viešas erdves pasireikšti tikriems marginalams.

Tiesos.lt redakcija siūlo skaitytojams pokalbį su Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesoriumi, vaikų ir paauglių psichiatru, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininku dr. Dainiumi Pūru.

Druskininkų miesto mero Ričardo Malinausko pareiškimas

Per 160 Lietuvos menininkų, mokslininkų ir neabejingų piliečių gruodžio 11-ąją viešu laišku kreipėsi į premjerą, Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Butkevičių, ragindami sustabdyti partijos kolegos, Druskininkų mero Ričardo Malinausko vandalizmą. Laiško autoriai reikalauja, kad meras kuo greičiau atkurtų jo įsakymu nugriautą dailininko Antano Balkės skulptūrą „Legenda“ ir atsiprašytų menininko bei visuomenės.

Pasirodžius viešam laiškui, Druskininkų savivaldybės administracija išplatino pareiškimą spaudai „Laisvieji veikėjai ėmėsi brutalaus politikavimo“. Patį pareiškimą pasirašė neaiškios atsakomybės asmuo, save įvardijęs „Druskininkų savivaldybės informacija“. Tiesa, išsiųstas šis pareiškimas buvo iš elektroninio pašto, pavadinto „Druskininkų meras“ (adresas: .(JavaScript must be enabled to view this email address)). Labai keistame labai keisto stiliaus pranešime Druskininkų meras ar jo pašto vartotojas aiškina, kad menininkų ir mokslininkų rūpinimasis sunaikinta Atgimimo laikų skulptūra esąs „brutalus politikavimas“, kad viešo laiško autoriai esą „apsimetę patriotai“, kad jie „kiršina visuomenę“, „klaidina žmones tikrovės neatitinkančia informacija“. Dailininko Antano Balkės skulptūra pranešime vadinama „demontuotu įrenginiu“, kuris Druskininkų gyventojams „du dešimtmečius badė akis“.

Su Druskininkų mero tekstu Tiesos.lt skaitytojai gali susipažinti ČIA ir jį įvertinti patys. O mes panagrinėsime tik keletą esminių dalykų, kad išties būtų galima pamatyti, kas čia ką klaidina.