Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

6 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. gruodžio 18 d. 15:14

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, kas dažniausiai yra susiaurinama tik iki ideologinės fikcijos ar istorinės karikatūros“ ir tinkamą tapatybės kūrimą, kuris vyksta kaip „dialogišk[as] santyk[is] su esančiaisiais šalia“. Apie tinkamą tapatybės kūrimą D. Puslys rašo:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

24 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 30 d. 10:28

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, inicijavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

22 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 29 d. 3:10

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą. Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

21 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. rugsėjo 12 d. 8:09

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida (delfi.lt, „Lietuvos rytas“, 15min.lt, „Lietuvos žinios“) šio straipsnio nepraleido.

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, rugsėjo 4 dieną Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą iškart pasmerkė R. Šimašius, savo facebook.com paskyroje parašęs apie savo paties gėdos jausmą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

48 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. kovo 8 d. 12:59

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

Filosofę dr. Neriją Putinaitę, skirtingai nei tipišką filosofą, traukia ne filosofinių sąvokų, bet visuomenėje gyvuojančių mitų analizė. Anot filosofės, „kiekvienas iš mūsų neišvengiamai yra paniręs į mitus, o labiausiai puoselėti reikia tuos, kurie kyla iš visuomenės gyvenimo ir saisto ją jausminiu pagrindu. Taip mėginame esamoje situacijoje paaiškinti, kas mes esame ir kokią prasmę tai turi.“ Tačiau kylantys iš visuomenės gyvenimo ir ją saistantys mitai nėra vienodai vertingi ir ne visi yra puoselėtini, nes vieni nepavergia, o kiti pavergia:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

108 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. vasario 8 d. 9:19

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

1. Patriotizmo sąvoka ir patrioto įsipareigojimas

Patriotizmo sąvoka paprastai aiškinama pasakant, kad tai yra Tėvynės meilė. Toks aiškinimas nėra adekvatus ir tampa daugelio nesusipratimų ir manipuliacijų priežastimi. Kad mąstytume apie patriotizmą nuosekliai, reikia įsivesti tris perskyras:

- tėviškę skirti nuo Tėvynės;
- administracinį vienetą – nuo valstybės;
- etnosą skirti nuo politinės tautos, t.y. tautos, siekiančios turėti arba įsteigti nuosavą valstybę.

Akivaizdu, kad aiškindamiesi patriotizmo sąvoką turime vartoti sąvokas Tėvynė, valstybė ir politinė tauta. Centrine iš šių trijų sąvokų laikytina politinės tautos sąvoka. Tai yra patriotizmo esmė. Patriotizmas turi aiškiai apibrėžtą atskaitos bendriją – politinę tautą, gebančią sukurti savo valstybę. Kitos dvi sąvokos – Tėvynė ir valstybėpatriotizmo sąvokos kontekste yra priklausomos nuo politinės tautos sampratos. Valstybę patriotas supranta (pavartosiu seną metaforą) kaip politinės tautos namus, o Tėvynę – kaip kraštą, kuris priklauso politinei tautai.

Apie patriotizmą tinkama kalbėti kaip apie projektą – politinės tautos ir jos namų steigimo ir tinkamo tvarkymosi tuose namuose projektą. Trumpai šį projektą galima būtų vadinti „politinės tautos projektu“.

Taigi dabar galima atsakyti į klausimą „kam įsipareigoja patriotas?“ – patriotas įsipareigoja politinės tautos projektui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

22 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. gruodžio 2 d. 13:02

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

Lietuvos viešojoje erdvėje galima atrasti bent dvi propagandistų kastas. Vieną jų sudaro apmokami žodžio ir plunksnos darbininkai, bandantys auditorijai įpiršti tai, ką valdžia norėtų, jog žmonės galvotų tam tikrais aktualiais klausimais. Šiam pogrupiui priskirčiau tokius autorius kaip Andrių Užkalnį, Romą Sadauską-Kvietkevičių, Rimvydą Valatką, Dovydą Pancerovą. Juos būtų galima pavadinti „liaudiškaisiais propagandistais“: jie metai po metų eksploatuoja tą pačią „dviejų Lietuvų“ ideologemą pritaikydami ją vis naujoms temoms, o „argumentacijai“ paprastai pasitelkia lengvai suprantamus įtaigius įvykius ir pavyzdžius, t.y. nusileidžia iki „tamsiųjų“ – kad šiuos nors kiek „suprotintų“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Bažnyčios socialinis mokymas

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (II)

14 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. lapkričio 16 d. 4:19

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (II)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

T. Vilucko argumentacija kaip „Dabar nebe tie laikai, kad…“ argumentacijos atvejis

Pirmoje straipsnio dalyje padarius išvadą, jog visi devyni T. Vilucko argumentai yra atmestini, atrodytų, galima būtų kritikos uždavinį laikyti atliktu. Vis dėlto analizę derėtų pratęsti, nes T. Vilucko argumentai pasižymi tam tikru vieningumu ir atspindi tam tikrą mąstymo tendenciją, vertą atidaus dėmesio.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Bažnyčios socialinis mokymas

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (I)

30 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. lapkričio 9 d. 15:22

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (I)

Antrąją dalį skaitykite ČIA.

Į kritinį straipsnį, kuriame buvo išreikštos abejonės Tomo Vilucko bažnyčios vizijos suderinamumu su Kristaus ir Katalikų bažnyčios mokymu, o pats autorius pakviestas diskutuoti, Tomas Viluckas atsiliepė dviem straipsniais.

Pirmajame jų – „Bažnyčios skelbiama išlaisvinimo žinia yra klampinama teologinėje kazuistikoje“ – Tomas Viluckas atsakė į šią kritinę pastabą ir klausimą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Bažnyčios socialinis mokymas

Laisvūnas Šopauskas. Kviečiu diskusijon Tomą Vilucką: Ar tikrai Jūs pasisakote už Bažnyčią, kuriai neberūpėtų sielų išganymas?

22 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. spalio 11 d. 13:49

Laisvūnas Šopauskas. Kviečiu diskusijon Tomą Vilucką: Ar tikrai Jūs pasisakote už Bažnyčią, kuriai neberūpėtų sielų išganymas?

Spalio 5 dieną Romoje, Vatikane prasidėjo Katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo generalinė asamblėja, kurios tema – „Šeimos pašaukimas ir misija Bažnyčioje ir šiuolaikiniame pasaulyje“. Šis renginys kelia nemažą susidomėjimą, nes, tikėtina, jo metu bus priimti dokumentai, keičiantys ligšiolines Katalikų bažnyčios nuostatas tam tikrais šeimą liečiančiais klausimais.

Nenuostabu, kad pasirodė ir dar pasirodys nemažai publikacijų, kuriose bus dalijamasi nuogąstavimais dėl tikėtinų, bet, autorių požiūriu, nepageidautinų Vyskupų sinodo sprendimų arba įsivaizdavimais, kokie sprendimai galimi ir pageidautini.

Tokių publikacijų jau pasirodo ir Lietuvos spaudoje bei interneto portaluose.

Vertą dėmesio požiūrį į tikėtinus Vyskupų sinodo sprendimus savo straipsnyje 15min.lt portale pristato Tomas Viluckas:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 1 iš 6 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Algimantas Rusteika. Apie mokesčių reformą trumpai ir drūtai

Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas atidedamas iki liepos 12 dienos, jos ginti stoja dar vienas kongresmenas (patikslinta)

Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. Landsbergiui

Nuo bačkos. A. Kubilius proeuropiečiams: mokykimės iš populistų, kaip įvardyti „priešus“ ir kurti įtikinamus pasakojimus, kuo „priešai“ yra pavojingi

Dr. Algimantas Matulevičius. O gal jau laikas atvirai pasakyti – valstybė užvaldyta (II)

Algimantas Rusteika. Vienas

Vytautas Landsbergis apie Seimo sprendimą paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: „Jedinstva“ veikia

„Mes neatiduosim Ariogalos medžių“ – ariogališkiai prašo pasirašyti peticiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.