Diskusija, Svarbiausias, Filosofija ir etika

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

81 Laisvūnas Šopauskas   2021 m. spalio 8 d. 20:37

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (II)

„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Bendrojo gėrio idėja – kelias į tironiją?

Nida Vasiliauskaitė įtaigauja skaitytoją, kad bendrojo gėrio idėją ir tironiją sieja kažkokie giluminiai ryšiai:

[…] visi esami, buvę, būsimi diktatoriai ir totalitariniai režimai iki pat kruviniausių: nei vienas jų savęs neteisino kitaip, kaip tik „bendru gėriu“, dėl kurio – ką darysi – tenka susitepti rankas ir ką nors paaukoti. Pats faktas, kad šie balseliai dabar pasigirdo – ženklas epochinio galimo lūžio, epochinio pavojaus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Filosofija ir etika

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (I)

170 Laisvūnas Šopauskas   2021 m. spalio 6 d. 13:04

Laisvūnas Šopauskas. Ar Nidos Vasiliauskaitės individai apgins savo laisves ir teises? (I)

„Kultūros barai“ 2021 m. Nr. 9

Filosofė Nida Vasiliauskaitė savo publicistiniuose tekstuose ir pasisakymuose kelia laisvės gynimo obalsį, kviečia priešintis prievartinei visuotinei vakcinacijai ir piliečių segregacijai į dvi skirtingas teises turinčias klases. Esminei šių tekstų idėjai ir autorės intencijoms visiškai pritariu: pavojus laisvei yra realus, laisvę ginti – būtina, gindami laisvę turime priešintis prievartinei vakcinacijai ir nevienodas teises turinčių piliečių klasių steigimui.

Vienas iš Nidos Vasiliauskaitės straipsnių nusipelno išskirtinio dėmesio, nes jame randame pristatytas pasaulėžiūrines prielaidas, kuriomis autorė grindžia savo kovą už laisvę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė, Ugdymo politika

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV)

4 Laisvūnas Šopauskas   2018 m. spalio 29 d. 23:16

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV)

Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA, trečioji – ČIA.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.

Pirmu žingsniu P. Aleksandravičius įveda atvirumo sampratą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė, Ugdymo politika

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III)

5 Laisvūnas Šopauskas   2018 m. spalio 22 d. 14:01

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III)

Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

6 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. gruodžio 18 d. 14:14

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, kas dažniausiai yra susiaurinama tik iki ideologinės fikcijos ar istorinės karikatūros“ ir tinkamą tapatybės kūrimą, kuris vyksta kaip „dialogišk[as] santyk[is] su esančiaisiais šalia“. Apie tinkamą tapatybės kūrimą D. Puslys rašo:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

24 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 30 d. 9:28

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, inicijavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

22 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 29 d. 2:10

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą. Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

21 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. rugsėjo 12 d. 7:09

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida (delfi.lt, „Lietuvos rytas“, 15min.lt, „Lietuvos žinios“) šio straipsnio nepraleido.

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, rugsėjo 4 dieną Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą iškart pasmerkė R. Šimašius, savo facebook.com paskyroje parašęs apie savo paties gėdos jausmą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

48 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. kovo 8 d. 11:59

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

Filosofę dr. Neriją Putinaitę, skirtingai nei tipišką filosofą, traukia ne filosofinių sąvokų, bet visuomenėje gyvuojančių mitų analizė. Anot filosofės, „kiekvienas iš mūsų neišvengiamai yra paniręs į mitus, o labiausiai puoselėti reikia tuos, kurie kyla iš visuomenės gyvenimo ir saisto ją jausminiu pagrindu. Taip mėginame esamoje situacijoje paaiškinti, kas mes esame ir kokią prasmę tai turi.“ Tačiau kylantys iš visuomenės gyvenimo ir ją saistantys mitai nėra vienodai vertingi ir ne visi yra puoselėtini, nes vieni nepavergia, o kiti pavergia:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

108 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. vasario 8 d. 8:19

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

1. Patriotizmo sąvoka ir patrioto įsipareigojimas

Patriotizmo sąvoka paprastai aiškinama pasakant, kad tai yra Tėvynės meilė. Toks aiškinimas nėra adekvatus ir tampa daugelio nesusipratimų ir manipuliacijų priežastimi. Kad mąstytume apie patriotizmą nuosekliai, reikia įsivesti tris perskyras:

- tėviškę skirti nuo Tėvynės;
- administracinį vienetą – nuo valstybės;
- etnosą skirti nuo politinės tautos, t.y. tautos, siekiančios turėti arba įsteigti nuosavą valstybę.

Akivaizdu, kad aiškindamiesi patriotizmo sąvoką turime vartoti sąvokas Tėvynė, valstybė ir politinė tauta. Centrine iš šių trijų sąvokų laikytina politinės tautos sąvoka. Tai yra patriotizmo esmė. Patriotizmas turi aiškiai apibrėžtą atskaitos bendriją – politinę tautą, gebančią sukurti savo valstybę. Kitos dvi sąvokos – Tėvynė ir valstybėpatriotizmo sąvokos kontekste yra priklausomos nuo politinės tautos sampratos. Valstybę patriotas supranta (pavartosiu seną metaforą) kaip politinės tautos namus, o Tėvynę – kaip kraštą, kuris priklauso politinei tautai.

Apie patriotizmą tinkama kalbėti kaip apie projektą – politinės tautos ir jos namų steigimo ir tinkamo tvarkymosi tuose namuose projektą. Trumpai šį projektą galima būtų vadinti „politinės tautos projektu“.

Taigi dabar galima atsakyti į klausimą „kam įsipareigoja patriotas?“ – patriotas įsipareigoja politinės tautos projektui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 1 iš 6 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Ignas Vėgėlė. Kai aliejaus žinios tampa niekam neįdomios, tenka atidirbti propagandai

Tikrieji neapykantos kurstytojai – LRT nori atverti pragarą?

Moterimi persirenginėjęs Airijos kunigas nutraukė savo tarnystę: nesulaukė palaikymo iš vyskupo

Europos Komisija atsisako skelbti Ursulos von der Leyen ir Pfizer korporacijos vadovo susirašinėjimo žinutes

Edvardas Čiuldė. Dar kartą apie Vilniaus universitetą: universiteto dvasios atstatyti jau nepavyks niekados niekam

Vytautas Sinica. Valdžia su visuomenės dauguma ir toliau renkasi gyventi karo sąlygomis

Dominykas Vanhara. Ar Šimonytės vyriausybė vis dar turi pasitikėjimą Seime?

Leonas Milčius. Išduoti Sąjūdžio pažadai ir vertybės, pažeminta lietuvių valstybinė kalba

Daiva Tamošaitytė. Dvi Lietuvos: kas daugiau?

Bažnyčios krizės grimasos: Čikagos kardinolas vadovavo pagoniškai ceremonijai

Anglija panaikina visus COVID pasus, reikalavimus dėvėti kaukes, darbo apribojimus

Vytautas Radžvilas. Žvelgiant į seną nuotrauką

Albertas Žostautas. Jie sulaužė Lietuvos Konstituciją ir išdavė

Vytautas Radžvilas. Prisikėlė jedinstvo ir LKP, pasidalijusi į skirtingų pasivadinimų atskiras partijas

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Klausimai ir atsakymai

Nacionalinis susivienijimas dėl galimos korupcijos Vilniaus savivaldybėje kreipėsi į STT

Lenkija: kritikuoti Kiniją vien tam, kad įtiktume Amerikai nėra mūsų interesas

Vytautas Sinica. „Valdantieji meluoja, kad dėl asmenvardžių nepažeidžia Konstitucijos“

Vakcinacijos pasais pasipiktinę bulgarai šturmavo parlamentą

Edvardas Čiuldė. Ar jau atėjo laikas atsidalinti Lietuvą?

Naujoje „Trys riešutėliai Pelenei“ versijoje – homoseksualios scenos

Vlogerių veikla be priežiūros tuoj taps praeitimi

LRT laidą prodiusuoja Edmundas Jakilaitis, o jo žmona – premjerės patarėja, veda Rasa Tapinienė

Europarlamentaras Stasys Jakeliūnas ir teisininkas doc. Vaidotas Vaičaitis. Europos komisijos įsipareigojimai bendrovei „Pfizer“

Laima Kalėdienė. Lyg įstatymas būtų priimamas ne Lietuvos, o Lenkijos Seime

Vytautas Radžvilas. Ne, – krepšinis vis dėlto nevienija

Amerikiečiai nepasitiki žiniasklaidos informacija apie Covid-19

Vidas Rachlevičius. Ponios ir ponai, ar ne laikas prilaikyti arklius?

Regina Statkuvienė. Blogio veidas

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Dvi minios, dvi Lietuvos, dvi baimės ir du tikėjimai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.