Įžvalgos, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė, Ugdymo politika

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV)

5 Laisvūnas Šopauskas   2018 m. spalio 29 d. 23:16

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV)

Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA, trečioji – ČIA.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.

Pirmu žingsniu P. Aleksandravičius įveda atvirumo sampratą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė, Ugdymo politika

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III)

5 Laisvūnas Šopauskas   2018 m. spalio 22 d. 14:01

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (III)

Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

6 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. gruodžio 18 d. 14:14

Laisvūnas Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (IV)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, kas dažniausiai yra susiaurinama tik iki ideologinės fikcijos ar istorinės karikatūros“ ir tinkamą tapatybės kūrimą, kuris vyksta kaip „dialogišk[as] santyk[is] su esančiaisiais šalia“. Apie tinkamą tapatybės kūrimą D. Puslys rašo:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

24 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 30 d. 9:28

Laisvūnas Šopauskas. Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (I)

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, socialiniame tinkle paprašyta žurnalisto A. Tapino, inicijavo tyrimą ir priėmė sprendimą, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja Loreta Raudytė pamokoje „diskriminavo ir propagavo diskriminuoti“, o gimnazija pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Sprendimą kontrolierė pagrindė ideologinėmis nuostatomis, jog homoseksulalizmo laikymas sveikatos sutrikimu ir neigiamas homoseksualizmo praktikavimo vertinimas reiškia homoseksualų polinkį turinčių asmenų žeminimą, diskriminavimą ir diskriminacijos propagavimą; anot kontrolierės, tikybos pamokos turi atitikti šias ideologines nuostatas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

22 Laisvūnas Šopauskas   2017 m. birželio 29 d. 2:10

Laisvūnas Šopauskas. Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?

Birželio 23 dieną intelektualų sambūris Santara-Šviesa susirinko į suvažiavimą. Programoje numatyta atšvęsti šio sambūrio 60-metį, pagarbinti neseniai mirusį vieną sambūrio lyderių prof. Leonidą Donskį, išklausyti daugelio pranešimų. Tarp numatytų pranešimų yra vienas išsiskiriančiu pavadinimu: „Ar Santara-Šviesa dar turi ką pasakyti Lietuvai?“. Klausimas, be abejo, svarbus; jį turėtų kelti kiekvienas viešai kalbantis ir rašantis bei kiekvienas viešai kalbančių ir rašančių sambūris. Pabandysime padėti santariečiams šį svarbų klausimą išsiaiškinti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

21 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. rugsėjo 12 d. 7:09

Laisvūnas Šopauskas. Mero R.Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida (delfi.lt, „Lietuvos rytas“, 15min.lt, „Lietuvos žinios“) šio straipsnio nepraleido.

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, rugsėjo 4 dieną Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą iškart pasmerkė R. Šimašius, savo facebook.com paskyroje parašęs apie savo paties gėdos jausmą:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

48 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. kovo 8 d. 11:59

Laisvūnas Šopauskas. Nerijos Putinaitės „demitologizacijų“ metodai ir taikiniai

Filosofę dr. Neriją Putinaitę, skirtingai nei tipišką filosofą, traukia ne filosofinių sąvokų, bet visuomenėje gyvuojančių mitų analizė. Anot filosofės, „kiekvienas iš mūsų neišvengiamai yra paniręs į mitus, o labiausiai puoselėti reikia tuos, kurie kyla iš visuomenės gyvenimo ir saisto ją jausminiu pagrindu. Taip mėginame esamoje situacijoje paaiškinti, kas mes esame ir kokią prasmę tai turi.“ Tačiau kylantys iš visuomenės gyvenimo ir ją saistantys mitai nėra vienodai vertingi ir ne visi yra puoselėtini, nes vieni nepavergia, o kiti pavergia:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Intelektualų vaidmuo

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

108 Laisvūnas Šopauskas   2016 m. vasario 8 d. 8:19

Laisvūnas Šopauskas. Kam įsipareigoja patriotas ir kam – liberalas?

1. Patriotizmo sąvoka ir patrioto įsipareigojimas

Patriotizmo sąvoka paprastai aiškinama pasakant, kad tai yra Tėvynės meilė. Toks aiškinimas nėra adekvatus ir tampa daugelio nesusipratimų ir manipuliacijų priežastimi. Kad mąstytume apie patriotizmą nuosekliai, reikia įsivesti tris perskyras:

- tėviškę skirti nuo Tėvynės;
- administracinį vienetą – nuo valstybės;
- etnosą skirti nuo politinės tautos, t.y. tautos, siekiančios turėti arba įsteigti nuosavą valstybę.

Akivaizdu, kad aiškindamiesi patriotizmo sąvoką turime vartoti sąvokas Tėvynė, valstybė ir politinė tauta. Centrine iš šių trijų sąvokų laikytina politinės tautos sąvoka. Tai yra patriotizmo esmė. Patriotizmas turi aiškiai apibrėžtą atskaitos bendriją – politinę tautą, gebančią sukurti savo valstybę. Kitos dvi sąvokos – Tėvynė ir valstybėpatriotizmo sąvokos kontekste yra priklausomos nuo politinės tautos sampratos. Valstybę patriotas supranta (pavartosiu seną metaforą) kaip politinės tautos namus, o Tėvynę – kaip kraštą, kuris priklauso politinei tautai.

Apie patriotizmą tinkama kalbėti kaip apie projektą – politinės tautos ir jos namų steigimo ir tinkamo tvarkymosi tuose namuose projektą. Trumpai šį projektą galima būtų vadinti „politinės tautos projektu“.

Taigi dabar galima atsakyti į klausimą „kam įsipareigoja patriotas?“ – patriotas įsipareigoja politinės tautos projektui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

22 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. gruodžio 2 d. 12:02

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

Lietuvos viešojoje erdvėje galima atrasti bent dvi propagandistų kastas. Vieną jų sudaro apmokami žodžio ir plunksnos darbininkai, bandantys auditorijai įpiršti tai, ką valdžia norėtų, jog žmonės galvotų tam tikrais aktualiais klausimais. Šiam pogrupiui priskirčiau tokius autorius kaip Andrių Užkalnį, Romą Sadauską-Kvietkevičių, Rimvydą Valatką, Dovydą Pancerovą. Juos būtų galima pavadinti „liaudiškaisiais propagandistais“: jie metai po metų eksploatuoja tą pačią „dviejų Lietuvų“ ideologemą pritaikydami ją vis naujoms temoms, o „argumentacijai“ paprastai pasitelkia lengvai suprantamus įtaigius įvykius ir pavyzdžius, t.y. nusileidžia iki „tamsiųjų“ – kad šiuos nors kiek „suprotintų“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Bažnyčios socialinis mokymas

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (II)

14 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. lapkričio 16 d. 3:19

Laisvūnas Šopauskas. Atsakymas Tomui Viluckui: Nebe tie laikai? (II)

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

T. Vilucko argumentacija kaip „Dabar nebe tie laikai, kad…“ argumentacijos atvejis

Pirmoje straipsnio dalyje padarius išvadą, jog visi devyni T. Vilucko argumentai yra atmestini, atrodytų, galima būtų kritikos uždavinį laikyti atliktu. Vis dėlto analizę derėtų pratęsti, nes T. Vilucko argumentai pasižymi tam tikru vieningumu ir atspindi tam tikrą mąstymo tendenciją, vertą atidaus dėmesio.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Puslapis 1 iš 6 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas. Tik sąjūdinė santalka arba Lietuva išnyks

Rūta Visocnik apie Ingridą Šimonytę ir patyčių kultūrą

Vytautas Radžvilas meta pirštinę Andriui Kubiliui: Jeigu vyras esi, debatuok!

Liudvikas Jakimavičius. Demokratijos logika

Nuo bačkos. Vytautas Ališauskas: „Nebūčiau galėjęs to įsivaizduoti baisiausiame sovietiniame košmare“

Robertas Grigas. Apie kunigišką santūrumą, stilių ir kultūrą

Vytautas Radžvilas. Tvirtai kartu ištarkime „Susigrąžinkime valstybę“

Vytautas Sinica. Šiuose rinkimuose demokratija ir pamatinės laisvės jau pralaimėjo, arba Balsuokime už Gitaną Nausėdą

Prof. Rasa Čepaitienė. Ar galimas kitas pagrindas Europos tautų vienybei nei jų krikščioniškoji civilizacija?

Donatas Malinauskas. Teisingumo ir sveiko proto pergalė

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Reitinguokite Kubilių, Juknevičienę ir Anušauską

Andrius Švarplys. Ir dabartiniai Lietuvos Prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Speciali LRT radijo laida: kandidatų į Europos Parlamentą debatai

Vytautas Radžvilas. Rinkimai politologiniu žvilgsniu: MGB ar Agrokoncernas?

Arvydo Juozaičio žodis ir padėka

Algimantas Rusteika. Jūsų be galo daug, bet esat vieni

Kas TAI? Internetas ūžia: kad įvyko sprogimas, ir patys matome. Paaiškinkite mums, kas ir kodėl ČIA sprogo

Povilas Gylys. Dvaras prieš patriotus laimėjo aiškia persvara

Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Robertas Grigas. Vis dėlto geriau jau ...

Popiežius siūlo paktą pasaulio ekonomikai atgaivinti

Prezidento rinkimai: paskutinę akimirką „partiniai tankai“ pasiveja ir aplenkia – Ingrida Šimonytė  pirmoji, Gitanas Nausėda – antras

Arvydas Juozaitis: „Mes Lietuvą suarėm, apakėjom, apsėjom, laukiam želmenų...“

Dr. Vincentas Vobolevičius. Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

A. Juozaičio rinkimų štabo informacija apie šiurkščius rinkimų stebėjimo pažeidimus Jungtinėje Karalystėje

Geroji Naujiena: Niekas neišplėš mūsų iš Tėvo rankos

Povilas Gylys. Neilgai trukus sužinosime, ko Lietuvoje daugiau

Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams artėjant

Liudvikas Jakimavičius. Pelėkautai

Andrius Švarplys. In memoriam Vytautas Šerėnas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.