Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Silezijos universitete Katovicuose 12 studentų apkaltino sociologijos profesorę Evą Budzyńską homofobija, antisemitizmu ir su šiuolaikiniu mokslu nesuderinamos informacijos skleidimu už tai, kad profesorė pateikė medžiagą, kurioje šema apibrėžiama kaip vyras ir moteris, tėtis, mama ir vaikas.

Pareigūnų elgesys su trispalve mosavusia lietuvių kalbos mokytoja – jos sulaikymas ir išgabenimas į policijos komisariatą, sužalojimai, dėl kurių ji kreipėsi į gydymo įstaigą – sulaukė ne tik pasmerkimo, bet ir iškėlė daug klausimų.  kokiu pagrindu pareigūnai sulaikė moterį, jei mosavimas vėliava nėra nusikaltimas? kodėl būtent iš moters pareikalauta prisistatyti? kodėl ji išgabenta į policijos komisariatą?
TV3.lt paprašytas pakomentuoti įvykio aplinkybes, Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas dr. Remigijus Merkevičius pareiškė neįžvelgiąs jokio moters nusikaltimo ir buvo įsitikinęs, kad jos sulaikymui pagrindo nebuvo.

Vytautas Petruitis (žr. iliustraciją – Tiesos.lt) įkvėpė pamąstymui.

Be komentarų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia nesusipratimas. Bet kai atidžiau pažiūri pamatai, kad šiuolaikiniame pasaulyje tokių „nesusipratimų“ daugėja geometrine progresija. Atrodo paradoksas – liberalų valdomoje nepriklausomos Lietuvos sostinėje policija sulaiko moterį mosuojančia trispalve.

Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva? Žmonės sulaikomi už mosavimą valstybine vėliava „be [valdžios] leidimo“ ir asmens dokumento neturėjimą?

Senai žinomas faktas – visos pagrindinės valdžios kiaulystės daromos arba prieš šventes, arba tada, kai daugelis atostogauja. Naujas „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas“ buvo palaimintas gruodžio 30-ą dieną, kai dauguma piliečių jau gyveno šventinėmis nuotaikomis. 

Dalydamiesi nuoroda į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo tekstą liūdnai pagarsėjusio byloje „Abu Zubaydah vs Lietuva“ (kiti šios bylos „kodiniai“ pavadinimai Lietuvos žiniasklaidos „plokštumose“: buvo ar nebuvo ČŽV kalėjimas Antaviliuose? ką apie tai žinojo ar ko nežinojo prezidentas Valdas Adamkus? ir pan.) kartu su facebook bendruomenės komentatoriais klausiame: ar mes turime bent teisę žinoti, ko neturime žinoti?

Komunistiniame pasaulyje nomenklatūra žmones laikė neišmanėliais. Tiesiai į akis nesakydavo, bet visaip duodavo suprasti. Nueidavo sąjūdininkai pas kokį nors vykdomojo pirmininką dėl kokio nors žmonių reikalavimo – ir bemat būdavo užmėtomi dešimtimis specialistų išvadų, kad tai yra neįmanoma, kenksminga ir kvaila. Durneliai, ko norėt – bet vis tiek priimdavo, kalbėdavosi, kažką suderindavo. Nes vaidino, kad ir jie su tauta, ir jų akys buvo sklidinos baimės.

Komunistiniame pasaulyje nomenklatūra žmones laikė neišmanėliais. Tiesiai į akis nesakydavo, bet visaip duodavo suprasti. Nueidavo sąjūdininkai pas kokį nors vykdomojo pirmininką dėl kokio nors žmonių reikalavimo – ir bemat būdavo užmėtomi dešimtimis specialistų išvadų, kad tai yra neįmanoma, kenksminga ir kvaila. Durneliai, ko norėt – bet vis tiek priimdavo, kalbėdavosi, kažką suderindavo. Nes vaidino, kad ir jie su tauta, ir jų akys buvo sklidinos baimės.