Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Eimantas Gudas prisistato kaip turintis homoseksualų potraukį, tačiau nenorintis to propaguoti, o LGBT judėjimo reikalavimus keisti šeimos sampratą vadina marksizmu.

Kol kunigas A.Toliatas, išsigandęs socialinio „garsenybių“ spaudimo, trina savo kvietimą pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją, JAV vyskupai aiškiai sako:
The Act would add the new terms „sexual orientation“ and „gender identity“, as well as „pregnancy […] or a related medical condition“, to the definition of „sex“ in federal civil rights laws.
T.y., kad seksualinės orientacijos ir gender identity (socialinės/psichologinė/tapatybinės/įsivaizduojamos lyties) įtraukimas į įstatymus yra blogis.

Stambulo konvencija aiškiai įveda gender identity į teisinį reguliavimą ir to siekia.

Vėliau jau bus rodoma į ratifikuotą konvenciją kaip vertybinį-teisinį šaltinį priimti tokius genderistinius įstatymus kaip dabar Amerikoje Equality Act, prieš kurį ir pasisako JAV vyskupai.

Pro Patria

Vasario 22 dieną „Facebooke“ išaušo diena, kai keli kunigai ir religinės institucijos išreiškė palaikymą prieš vienalytę partnerystę ir prieš Stambulo konvenciją nukreiptoms peticijoms. Už tai jie susilaukė puolimo, kokio anksčiau gal ir nėra buvę panašioje situacijoje. Dėmesio centre atsidūrė tikrai ne radikalumu garsėjantis kunigas Algirdas Toliatas, taip pat pasidalinęs šiomis peticijomis, o po „influencerių“ puolimo dar ir kiek atsitraukęs, vietoje peticijų palikęs vyskupų konferencijos poziciją.

Kodėl Toliatas ir kiti puolami taip, kaip esamas režimas (būtent medijų cenzūros apynasrio visuomenei režimas) niekada nepuolė nuolatos vertybinius klausimus komentuojančių kunigų Roberto Grigo ar Arnoldo Valkausko? Nes pastarieji cenzoriams jau „palaidoti“ kaip beviltiški – įtaigūs tik apsisprendusiai konservatyviai publikai ir patys jokiais bauginimais nepaveikiami. Kaip kad Svarinskas buvo „nepataisomasis“ sovietams.

Kad yra kaip tik priešingai:

„Neapykantos kalbos“ kriminalizavimo per ANK afera: užsimota riboti Lietuvos piliečiams teisę reikšti savo įsitikinimus bei skleisti informaciją Konstitucijoje nenumatytais NEnusikalstamais pagrindais.

Viešumoje pasigirdo politikų iniciatyvos kriminalizuoti t.v. „neapykantos kalbą“, įvedant į Administracinių nusižengimų kodeksą  (83 prim str.) pinigines baudas, kurios be teismo, o tiesiog pareigūnų ar valdiškų kontorų nuožiūra būtuų galimos skirti piliečiams už kai kurioms privilegijuotoms grupėms nemalonius komentarus ar nepagarbias šnekas.

Kas šiaip jau yra tiesioginis ir visiškai nedviprasmis bandymas riboti Konstitucijos garantuotą prigimtinę laisvę.

Lietuvos bei daugelio kitų Europos valstybių konstitucijų kūrėjai pripažino vyro ir moters šeimą kaip pamatinę visuomenės ląstelę ir pagrindą, ant kurio laikosi visa socialinė visuomenės struktūra. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis patiria vis didesnį ideologinį, politinį ir intelektualinį spaudimą atsisakyti prigimtinės šeimos sampratos, grįstos vyro ir moters santuoka bei kraujo ryšiais, ją pakeisti naujais teisiniais konstruktais, kuriais šeimos samprata būtų išplėsta iki įvairių stilių bendro gyvenimo formų.

Dalijamės vaizdais, užfiksuotais š.m. vasario 17 d. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje per tradicija tapusią akciją „Ar dar gyva Deimantė?“.

Vasario 16-osios proga Vytautas Sinica siūlo prisiminti, kad moderni tautinė valstybė yra nacionalizmo kūrinys, be nacionalizmo ji apskritai nebūtų įmanoma. Politologo teigimu, „Vasario 16-oji yra nacionalizmo doktrinos triumfas. Šią dieną minime nacionalizmo pergalę prieš imperializmą“. 1918 m. reikalaudama nepriklausomybės, lietuvių tauta rėmėsi visuotine tautų apsisprendimo teise – šis tarptautinės politikos principas galioja ir šiandien.

Per pastaruosius mėnesius man įstrigo du ryškūs neapykantos kalbos atvejai. Pirmasis – kai A.Valinskas pasiūlė šaudyti lenkų aktyvistus. Antrasis – kai F.Kuklianski mus įtikinėjo, kad visi žydai – išeitų ir ji pati – labai nekenčia lietuvių.

Jūsų dėmesiui siūlome Vytauto Sinicos komentarą „Papunkčiui“ – šįkart apie tai, kas rodo, kad grėsmė, iškilusi konstitucinei šeimos sampratai Lietuvoje, tapo pernelyg reali.