Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja-sekretorė Raminta Baltuškienė – tremtinių vaikas, dora sąjūdininkė, aktyvi įvairių pilietinių akcijų dalyvė, mūsų valstybės vadovų ar institucijų pagerbta dešimtimis apdovanojimų (pastarieji yra pridėti ir prie jos bylos, kuri baigiama nagrinėti Šiaulių Apygardos teisme]. Tačiau „šluba Lietuvos teisėsauga“, Rūtos Janutienės žodžiais tariant, be jokių skrupulų ir ją įrašė į vadinamąją Garliavos „perversmininkų“ sąrašą.

R. Baltuškienė kaltinama trukdžiusi vykdyti pareigas antstolei, valstybės tarnautojo įgaliojimų viršyjimu ir bendrininkavimu organizuotoje grupėje.

Įdomu, kaip Lietuva nubalsuotų referendume, jei jame būtų iškeltas siūlymas sulyginti vyro ir meilužio (žmonos ir meilužės) teisinį statusą. O juk kalbant metaforiškai, analogiškas siūlymas yra siūlymas įteisinti kaip visuotinę (nors ne visiems) normą (o ne kaip išimtį už tam tikrus nuopelnus valstybei – dabartinė konstitucinė norma) dvigubą (daugybinę) pilietybę, t.y. grąžinti ar palikti Lietuvos pilietybę tiems buvusiems ar dar esamiems Lietuvos piliečiams, kurie jau gavo ar nori ir sugebės gauti kitos vakarų civilizacinei erdvei priklausančios šalies pilietybę.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAS) vis labiau ir labiau tampa policinės valstybės įrankiu. Pakanka VTAS nuomonės, kad „galėjo būti“ padaryta nusikalstama veika – ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Balandžio 11-ąją Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-3034(3), kuriomis siekiama tobulinti praėjusiais metais liepos mėn. pradėjusią veikti naują vaiko teisių apsaugos sistemą.

Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Kaip komentuoja Laisvos visuomenės institutas, šis balsavimas buvo „išskirtinis“ tuo, kad balsuoti užsiregistravo 71 Seimo narys – minimalus skaičius, kad balsavimas apskritai įvyktų. Kiti tuo metu posėdžio salėje buvę parlamentarai, prieš balsavimą paprašyti registruotis, pasielgė atvirkščiai – ištraukė savo Seimo narių korteles tuo akivaizdžiai parodydami, jog siekia sugriauti priėmimui reikalingą kvorumą. Tuo metu salėje būta apie 110 Seimo narių, vadinasi, kone keturios dešimtys Seimo narių buvo pasišovę boikotuoti naująsias pataisas, dar trys dešimtys išrinktųjų išvis nesiteikė pasirodyti darbe (!).

Su balsavimo rezultatais susipažinti galite ČIA.

Naujovės, kurios įsigalios priėmus pataisas

Taigi Seimas vaiko teisių apsaugos principų sąrašą papildė vaiko prigimtine teise augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Be to, buvo nuspręsta atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos vertinimo, nustatant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Vaiko paėmimas iš šeimos bus įmanomas tik kraštutiniais atvejais. Įstatyme nustatoma, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais. Be to, įstatyme įtvirtinta, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra.

Seimas taip pat nusprendė įstatyme apibrėžti, kad reikšminga žala sveikatai yra fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Pagal priimtus pakeitimus, galės būti nustatomi du poreikiai: pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Nustačius antrąjį poreikį būtų palaipsniui imamasi priemonių vaiko saugumo užtikrinimui: nustatoma laikinoji priežiūra su giminaičiais, kitais artimais žmonėmis vaiko šeimoje, pas giminaičius, kitus artimus žmones ar krizių centre su tėvais ar vienu iš jų (vaikas iš tėvų nebūtų paimamas); jei laikinoji priežiūra nepadėtų, būtų kreipiamasi į teismą dėl vaiko apsaugojimo, ieškoma laikino globėjo. Kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, vaiku besirūpinančiam giminaičiui ar artimam asmeniui bus mokama iki 228 Eur išmoka per mėnesį.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, tik nustatę būtinybę dėl kylančio realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, turės teisę skubiai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos.

Naujomis nuostatomis nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galės būti naudojami teismo procese kaip įrodymai. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turėtų tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus. Tai sudarys sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

Nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme.

Priimtais pakeitimais taip pat nustatyti papildomi atvejai, kai asmuo negalės dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, pvz., jeigu jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia, jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.

Įstatyme įtvirtinta, kad vaiko tėvai turės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Pagal priimtas nuostatas palikimu be priežiūros nebus laikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

Lydimųjų teisės aktų pakeitimais Seimas reglamentavo atsakomybę už žinomai melagingus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Rasos Čepaitienės paskaitą „Krikščionybės atsakas didžiosioms ideologijoms sovietmečiu ir šiandien“, perskaitytą balandžio 5 d. Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre (Marijos radijo laidos „Irkis į gilumą“ įrašas ČIA).

Pradžia ČIA, tęsinys (ČIA, ČIA).

Pilietinis portalas Tiesos.lt viešina Šiaulių rajono savivaldybės Meškuičių gimnazijos pradinių klasių mokytojų Ilonos ir Virginijaus Tiknių kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą.

Pasižiūrėję į pedagogų prašymo pateikimo datą galėtume manyti, kad ši institucija turėjo pakankamai laiko atsakyti I. ir V. Tikniams, ar padarė Šiaulių savivaldybė administracinės teisės pažeidimų ir kokių. Deja.

Mokytojai atsakymo tebelaukia.

Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA. 

Niekas net nepastebėjo, kad bylą iš esmės sužlugdė abejingumas, nusikalstamas neišmanymas ir/ar korupcija.

Nebuvo kam skųsti VTAT sprendimo dėl įvaikinimo į užsienį.

Mergaitė neturėjo tik jai skirto valstybės advokato.

„Ar šis blokavimas sukeltas organizuotų skundikų grupių, ar paties „Facebook“ neseniai Rygoje įsikūrusio „turinio stebėjimo“ (iš tiesų – piliečių cenzūros) centro sprendimu, neturi lemtingos reikšmės. Svarbu tai, kad skandalingai pažeidžiama piliečių teisė gauti informaciją, išreikšti savo valią rinkimų procese, o kandidatams – lygiomis teisėmis varžytis dėl galimybės dalyvauti rinkimuose. Nesu ypatingas ta prasme, kad toks elgesys su bet kuriuo kandidatu būtų ne mažesnis skandalas. Tačiau negali būti atsitiktinumas, kad taikiniu tokiai atakai buvome pasirinkti būtent mes. Akivaizdu, kad toks sistemingas piliečių pilietinių teisių ribojimas yra grubus lygių ir laisvų rinkimų pažeidimas. „Facebook“ šiais veiksmais kišasi į suverenios valstybės rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija yra įstatymo įpareigota užtikrinti būtent laisvą ir demokratinį rinkimų procesą, todėl neabejotinai kreipsimės tiek į ją, tiek į „Facebook“ atstovus, o galimai ir į teisėsaugą“, – tikino pirmąkart po beveik 30 metų pertraukos rinkimuose dalyvaujantis Vytautas Radžvilas.

Šiauliuose baigiama nagrinėti vadinamoji Garliavos „perversmininkų“ byla. Išklausiau visų liudytojų kalbas, kuriose 95 proc. jų paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes, ko gero, patys didžiausi fantazuotojai nebeišdrįso meluoti stovėdami prieš teisėjų kolegiją.