Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

pozicija.org

Žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir Vilniaus miesto tarybą dėl Remigijaus Šimašiaus galimai nusikalstamų veikų.

Šiandien, rugpjūčio 2-ąją, minime romų-čigonų genocido dieną, Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu, nuo šių metų įtrauktą ir į Atmintinų dienų sąrašą. Ta proga kviečiame prisiminti Irenos Tumavičiūtės publikaciją „Nuožmiausias holokaustas“, pirmąkart publikuotą „Varpe“ 2016 m. kovą.

Ką tik Seime Prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė (tautoje dar vadinama MGB statytine) pristatė atrinktus kandidatus į Lietuvos apeliacinį teismą. Tarp jų – ir Virginija Liudvinavičienė, nuteisusi Laimutę Kedienę „tvirkinimo“ byloje. Nesunku suprasti, kad vienintelis tokio sprendimo tikslas buvo sukurti teisinę situaciją, kurioje senelė negalėtų reikalauti kontakto su vaikaite kaip prieštaraujančio „geriausiam vaiko interesui“.

Šiandien pajūrio pliaže tėtis pakeltu balsu auklėjo mažiuką vaiką, kad tas blogai padarė pripylęs smėlio į vežimėlį. Visiškai nekreipiau dėmesio – absoliučiai buitinė situacija, šimtus ar tūkstančius kartų pasitaikanti auginantiems vaikus.

LENKIJA! Kaimyninės valstybės teismas nepabijojo pripažinti, kad tris vaikus iš šeimos atėmusi Švedija pažeidė vaikų teises. Tuo motyvu Lenkija sprendžia suteikti politinį prieglobstį jiems ir jų tėvui (daugiau apie tai – ČIA).

Nestygstant karui prieš Lietuvos laisvę, pagrindinis geopolitinis ekspansinis kariautojas grįžta ir grįžta prie jautriausios jam vietos. Mums, esantiems neišvengiamoj savigynos padėtyje, tai irgi turėtų būti svarbiausia ideologinio bei kitokio fronto linija. Alijantinio, energetinio ir taip toliau.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.

Pagal Ženevoje patvirtintą naująją konvenciją visos ES šalys turės užtikrinti apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbovietėje. Visoms visuomenės grupėms turi būti užtikrintos lygios galimybės ir nediskriminavimas, ypač atkreipiant dėmesį į „pažeidžiamų žmonių grupes“.

Lietuvoje jau veikia Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymai. Tikėkimės, kad mūsų Seimas nuolankiai patvirtins ir naująją konvenciją, o tada neišvengiamai atsiras problema, kaip nustatyti, ar šypsena buvo natūrali ir nepretenzinga, ar vyriškos lyties asmuo ne per ilgai žiūrėjo į moteriškos lyties galūnes arba LGBT lyties atstovo nugarą.

... Akivaizdu: Lietuvoje prasideda šliaužianti moralinė-dvasinė okupacija. Tradicinė pasaulėžiūra ir tradicinė moralė viešai, taip pat teisiniuose sprendimuose jau traktuojami kaip asociali elgsena ir deviacija.

Tie, kas viešumoje išdrįsta tą pasaulėžiūrą, jos nuostatas įgarsinti, priminti, jau yra traktuojami, kaip netinkamai besielgiantys ir baustini asmenys. Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus pereita prie griežtesnių sankcijų, sistemingo bauginimo.

Pasaulėžiūros GESTAPO beldžiasi į Lietuvą.

Mielieji, turėtume kažkaip tam doroviniam marazmui priešintis, reaguoti.

Vykdydama konstitucinę priedermę Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė šiandien Seime perskaitė savo paskutinį metinį pranešimą.

Aptarusi padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką prezidentė pateikė ir svarbiausių savo dviejų kadencijų darbų apžvalgą (šią ataskaitą galima perskaityti ir ČIA).

Tiesą sakant, rimtai klausytis šio pranešimo nepavyko – pernelyg dažnai ir pernelyg ilgai šalies vadovės žodžiai tebuvo tik ... žodžiai, dar kitaip – lukštai be gyvybės… Ir nuo minties, kad baigiasi Dalios Grybauskaitės valdymo epocha, skirtingai nei Andriui Tapinui iš prezidentės padėjėjos Daivos Ulbinaitės pasakojimo, oda nešiurpo.

Tik išgirdus „Aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms neprideda pasitikėjimo nei valstybe, nei demokratija“, pasidarė smalsu: ar tai, kad paskutinę akimirką garsiai ištariama tai, kuo ši valstybė serga jau daugel metų, ir tai padaroma taip, tarsi tai būtų metų „atradimas“, dar gali ką nors reikšti? Tarkim, kad pagaliau susivokta? Imta atgailauti?.. Kažin.

Tikrai verta prisiminti: