Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kai sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto posėdyje LRT vadovė Monika-Garbačiauskaitė Budrienė prakalbo apie Lietuvoje tariamai vykstančius politinius mėginimus suvaržyti žiniasklaidos laisvę ir bloginti šiuo metu gerai veikiantį LRT valdymą, neapsikentusios dėl šio akivaizdaus melo, pilietinės organizacijos vasario 11 d.  kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA) bei Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetą dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams.

Indrė Makaraitytė prieš Arvydą Vaitkų. Arvydas Vaitkus, susidarė toks įspūdis, turi duomenų tapti politiku. Indrė Makaraitytė duomenų tapti tikrai nepriklausoma, profesinius standartus atitinkančia žurnaliste, rodos, jau nebeturi.

Gerokai stebina į rinkimus susiruošusių vadinamųjų antisisteminių jėgų elgesys. Nekalbama ir juo labiau nieko nedaroma svarbiausiu – kovos dėl viešosios erdvės – klausimu. Nors šis klausimas toks aštrus, kad neapsikentę visuotinio cenzūros siautėjimo apie ją ryžtasi atvirai prabilti pavieniai padoresni ir drąsesni piliečiai. Tuo galima įsitikinti perskaičius jauno ekonomisto pasakojimą (ČIA) apie tikrąjį LRT žurnalistikos „žvaigždžių“ profesinio pasirengimo lygį ir vertybines nuostatas.

Anksčiau per žinias pranešdavo, kad kažkas įvyko,
ir tada jūs spręsdavote, kaip tai vertinti.

Dabar per žinias jums praneša, kaip „kažką“ vertinti,
o jūs turite nuspręsti, ar tai išvis įvyko.

Šiame komentare pjausiu šaką, ant kurios pats sėdžiu – kritikuosiu kai kurių LRT žurnalistų darbo etiką ir paaiškinsiu, kodėl nesutikau „sudirbt“ L.Kukuraičio per LRT laidą „Dienos tema“.

Priešistorė

Kai pirmą karta paskambino Audrius Matonis iš LRT ir pakvietė į laidą „Dienos tema“ pakalbėti apie 2019 m. biudžetą, man tai buvo premjera, debiutas nacionalinio transliuotojo eteryje. LRT naujas veidas patiko, dalyvavau ir „Dienos tema“, kurią vedė Rita Miliūtė bei Vladimiras Laučius,  per „LRT forumą“  oponavau maisto kuponų įdėjai.

Mano pastebėjimas pabendravus su laidų vedėjais už kadro – absoliuti dauguma apie ekonomiką neraukia nė per nago juodymą ir tai net patys pripažindavo prieš ar po laidos. Kitaip tariant, laidos apie ekonomiką dažnai vedamos žurnalistų, kurie realiai nesupranta patys, apie ką kalba.

Vis dėlto, kaip akademikas, matau savo pareigą visuomenei dalyvauti tokio pobūdžio laidose tam, kad konstruktyviais pasisakymais skatinčiau diskusiją. Vieniems mano pozicija gali patikti, kitiems nepatikti, tačiau pagrįstų ir argumentuotų nuomonių įvairovė yra būtina. Idealiu atveju tai padarytų patys žurnalistai, bet turime, ką turime… Ir, įtariu, su dabartine studijų finansavimo ir kokybės sistema kokybiškos žurnalistikos dar ilgai neturėsime… Tačiau viena yra nesigaudymas ekonominėse temose, kita yra …

lithuanian-economy.net

Gal nustokime mulkinti visuomenę, dėl to, kas sumoka mokesčius į biudžetą? Aš suprantu, kad VMI ko gero „taip pateikė“, o 15min.lt „taip perteikė“ ir kad „suneša“ nėra labai apibrėžtas terminas, nes neaišku, „sumokėjo“ ar „pervedė“, bet manau žinutė skaitytojams yra aiški – verslas suneša t.y. sumoka didžiąją dalį mokesčių. Kurmi, tu kurmi…

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veikla pastaruoju metu yra atsidūrusi visuomenės dėmesio centre dėl nacionalinio transliuotojo misijos nevykdymo, šališkos ir cenzūruojamos informacijos šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais skleidimo. 2018 m. atliekant parlamentinį LRT finansinės veiklos tyrimą atskleisti neskaidrūs finansinės veiklos ir viešųjų pirkimų atvejai, korupciniais santykiais grįstas nacionalinio transliuotojo valdymas, neskaidrus ir neefektyvus jo kūrybinės veiklos administravimas ir vykdymas. Tačiau LRT Taryba ir vadovybė nepaiso tyrimo metu atskleistų nepalankių faktų ir šalies piliečių reikalavimų sudemokratinti ir išskaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą. Užuot įsiklausius ir priėmus susidariusiai situacijai adekvačius sprendimus, imamasi net valstybės reputaciją menkinančių veiksmų. Siekdama bet kokia kaina išsaugoti savo privilegijuotą padėtį bei susiklosčiusius santykius su įtakingomis politinėmis ir verslo grupėmis, LRT vadovybė, pasitelkdama Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovus, ėmė skųstis tarptautinėms organizacijoms dėl tariamo žiniasklaidos laisvės varžymo.

Šiandien iš pat ryto „Delfi“ priminė metų senumo istoriją – Ž. Pavilionio skundą “SEB” akcininkams, kad jų darbuotojas G.Nausėda taikosi į politikus. Visi jau užmiršę, kad Ž.Pavilionis ketino kandidatuoti į prezidentus , gal ir pats G.Nausėda primiršęs šią kiaulystę, tai kam reikėjo ištraukti tą seną el.pašto susirašinėjimą?

Žymūs politologai atsisako komentuoti LNK. Mat vienam parūpo žinių autentiškumas, kitam – etiška žiniasklaida ir sociologija.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė sako, kad vertinant viešumoje skleidžiamą informaciją apie LRT įstatymo pakeitimus, teisininkams susidaro įspūdis, kad šis klausimas pernelyg politizuojamas ir tampa vienu iš netikrų žinių pavyzdžių.

„Susidaro įspūdis, kad arba Seimo nariai, ar asmenys, kurie pateikia viešąją nuomonę apie projektus, neskaito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narių registruoto LRT įstatymo teksto, arba dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių skleidžia atvirą dezinformaciją“, – teigia A. Širinskienė.