Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Be komentarų.

kaunoforumas.com

Pamenat tamsius sovietinius laikus ir baisių komunistų valdomą LTV, kurios eteryje virte virė „Atgimimo bangos“ diskusijos apie šalies ateitį? Dabar niekas iš laisvų ir nepriklausomų politikų apie Lietuvą seniai nebediskutuoja – tik dėl naujų mokesčių, kurių iškilmingai žadėjo naujų nebūsiant. Dar nepaliaujamai tykšta kraujai ir snargliai besidaužant snukius dėl valdžios, o „nepriklausomas visuomeninis“ šoka ir dainuoja.

Interneto platformos, tokios kaip „Facebook“ ir „YouTube“, gavusios valdžios nurodymą, privalėtų per valandą pašalinti teroristinį turinį.

Prezidentas Gitanas Nausėda, duodamas interviu Vladimirui Laučiui iš TV3 „Vakaro žinių“, pasisakė ir apie oligarchiją: problema – ne tik privataus kapitalo susiliejimas su žiniasklaida ir politika, bet ir valstybės – iš biudžeto – finansuojamos žiniasklaidos dalyvavimas politikoje.

Kai prieš trejus su puse metų, lrytas.lt redakcijos paprašytas, ėmiausi rašyti R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ recenziją, tiek autorę, tiek jos kūrinį traktavau per rimtai (ČIA), turėdamas iliuzijų, kad su tokio plauko „istorijos tyrinėtojais“ galima kalbėtis argumentų kalba: jie pajėgs įsigilinti į istorinę epochą, vertinti ne iš konteksto išluptus tikrus ar tariamus istorijos faktus, bet šaltiniais patikrintų faktų visumą, žvelgti į istorinį laikmetį iš to meto žmonių žinojimo perspektyvos, bet ne iš šiandienos „visažinio moralinio teisėjo“ aukštumos.

Šios dienos politinė žinia Nr.1, kurios, deja, neištransliuoja didžioji žiniasklaida, yra grupės žinomų žmonių iniciatyva kurti krikščioniškos pakraipos partiją. Toks mūsų žiniasklaidos elgesys rodo tik didelę dvaro sumaištį ir baimę atspindėti nesumeluotą politinę tikrovę. Kuo gi tada žodžio ir informacijos sklaidos laisvės baruose skiriamės nuo Lukošenkos ar Putino režimų, kuriuos nepaliaudami keikiame dėl demokratijos būklės. Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausias?

Šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių atmintyje visam laikui įsirėžė Eglės Bučelytės vesta žinių laida SSRS kariuomenei jau veržiantis į LRT pastatą. O ypač ir labiausiai – eteryje nuskambėję nerimastingi diktorės žodžiai: JIE JAU ČIA! Ir galiausiai – slapta kamera nufilmuoti koridoriumi su atkištais automatais sėlinančių ir pasiruošusių žudyti okupantų smogikų kadrai. Po jų stojo tamsa.

delfi.lt

Nežinau, kiek pasaulyje yra demokratinėmis save vadinančių šalių, kuriose rinkimai yra beveik įslaptinti, kai nacionalinis už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomas transliuotojas nuo rinkimų praktiškai nusišalina, kai net rinkimuose dalyvaujantys partijų lyderiai vengia viešai diskutuoti strateginiais ir konkrečiais valstybės gyvenimo klausimais.

Gyvuliniais vagonais okupantai išvežė keliskart mažiau, negu savanoriškai iš nepriklausomos Tėvynės pabėgo. Kaip paaiškinti, kokio čia duoti valdžios trokštamo „pozityvo“ eiliniam žiūrovui?