Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Per Kristaus Dangun Žengimo šventę Bažnyčia mini ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Tądien Bažnyčia atkreipia dėmesį į visus, kurie užsiima įvairiais komunikacijos būdais, ar tai būtų darbas žiniasklaidoje, ar šiuo metu itin aktualūs viešieji ryšiai.

Šią dieną ypatingas dėmesys tenka krikščioniškai žiniasklaidai ir jos darbuotojams. Galėtume sakyti, kad Šeštinės yra krikščionių žurnalistų profesinė šventė. Šiemet ji pažymėta išskirtine data, nes Lietuvoje minime auksinį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejų. Tai yra puiki proga naujai apmąstyti krikščioniškos žiniasklaidos iššūkius ir uždavinius.

Būtent nuo Kronikos prasidėjo minties ir žodžio laisvės sklaida. Kronikos leidėjai buvo ypatingos drąsos žmonės. Jie nepabūgo milžiniško represinio aparato, siekusio užgniaužti bet kokio laisvo žodžio apraiškas. Nors atrodytų, kad Kronikos tiražai nebuvo dideli, leidiniai buvo spausdinami mašinraščiu ir platinami iš rankų į rankas, bet ji tapo tikru mūsų kovų už laisvę simboliu.

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė

Atsitiko taip, kad feisbuko prižiūrėtojas užblokavo mane, aiškindamas: „Negalite skelbti įrašų ir komentuoti 3 d. Pakartotinai pažeidus bendruomenės standartus paskyrai gali būti taikomi papildomi apribojimai“.

Kad man neliktų neaiškumų, už ką esu nubausta, „prižiūrėtojas“ paslaugiai pacitavo mano tekstą, kuris susilaukė tokio „aukšto“ įvertinimo.

Cituoju jį ir aš, kad ir kitiems skaitytojams nebeliktų neaiškumų:

„Susidomėjusi ir šiek tiek nustebusi skaičiau pirmąją šio straipsnio dalį, atpažindama joje tą L.Pociūnienę, kurią kažkada gerbiau, bet kuri pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitė.

Kolega Marius Markuckas kelia labai nepatogų klausimą, kurio Rusijos agresijos kontekste, rodos, dar niekas nekėlė. Politikos analitikų kompetencijos ir lygio klausimą.

Karo pradžioje visas pasaulis stebėjosi agresijos mastais ir pretenzijomis okupuoti kone visą Ukrainą. Niekas nesako, kad reikėjo tai nuspėti. Tačiau dažnų ekspertinių diskusijų turinys buvo baisėjimasis ir smerkimas - tie patys dalykai, dėl kurių taip pagrįstai pašiepiame Vakarų lyderius ir tarptautines organizacijas.

Baisėtis ir smerkti yra tuščias reikalas. O štai suprasti, kas vyksta Rusijoje, Ukrainoje ir - lemiamai svarbu - Vakarų šalyse, būtina.

Marius tekste akcentuoja Radžvilo atvejį. Primena, kad jį TSPMI išėdė atvirai už tai, kad kritikavo ES ir jos neįgalumą, lygino su SSRS jos griūties iškvakarėse. Kaip tik nuo 2016 metų Radžvilas daug viešai kalbėjo apie Macrono-Merkel-Putino paktą, t.y. nerašytą jų solidarumą ir tarpusavio priklausomybę, įtakos zonų dalinimąsi. Pažangūs žmonės (ir ypač ekspertai) sukiojo pirštu lyg girdėtų kliedesius. Prasidėjus karui visi pamatėme, kad Vokietija ir Prancūzija yra pagrindinės Putino atramos Europoje (taip taip, ir Vengrija, bet visi suprantame, ko palyginti teverta šios įtaka).

Dr. Marius Markuckas yra politologas, filosofijos mokslų daktaras, Nacionalinio susivienijimo narys

Karas Ukrainoje kaip niekada aiškiai atskleidė Lietuvos politikos ekspertų negebėjimą suprasti besiformuojančių geopolitinių tendencijų ir numatyti galimų grėsmingų įvykių, kurie, laimė, vis dar nėra tiesiogiai užgriuvę mūsų šalies. Tuo nebandoma pasakyti, kad tokio masto Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo nesunkiai prognozuojama. Daug kas, įskaitant Ukrainos valdžią, laukė karo apskritai, bet beveik niekas nelaukė šitokio.

Prognozuoti tokius dalykus vadovaujantis įprasto proto nuostatomis išties nėra paprasta, jei apskritai įmanoma. Absoliuti dauguma žmonių yra „normalūs žmonės“ ir, kaip sakė nacių koncentracijos stovyklas išgyvenęs prancūzų rašytojas Davidas Roussetas, normalūs žmonės nežino, kad įmanoma viskas. Pasaulis yra (ir taip turi būti) normalių žmonių vieta. „Normalių“ reiškia: tokių žmonių, kurie nesitiki vieną rytą pamatyti karo siaubų.

Tačiau, kad normaliame pasaulyje galėtų ramiai gyventi normalūs žmonės, tarp jų privalo egzistuoti ir toks mąstymas, kuris užbėgtų šiems įprastą žmogiškąją egzistenciją griaunantiems procesams ir neleistų įvykti tokioms tragedijoms, kaip dabar Ukrainoje, ar sugebėtų sušvelninti jų pasekmes. Tai gali tik mąstymas, orientuotas ne į buką nupasakojimą to, kas jau įvyko, bet į tai, kas gali įvykti. Tai tikrasis analitinis mąstymas, vienintelis perspėjantis apie grėsmes ir paaiškinantis, kaip turėtų elgtis pirmiausia politinių sprendimų priėmėjai, kad šių grėsmių būtų išvengta.

Turbūt kaip ir daugelis skaitytojų, puikiai prisimenu Rusijos karinės invazijos į Ukrainą dieną. Iš pačio ryto vykau iš Panevėžio į Vilnių ir visą tą laiką automobilyje klausiausi įvairių radijo programų – apie tai, kur juda Rusijos kariuomenė, kur vyksta intensyviausi susirėmimai, kokios Ukrainos teritorijos yra okupuojamos ir t. t. Faktinių įvykių įvardijimo jūroje nuskambėjo pokalbis su vienu iš Lietuvos politikos ekspertų, kuris rimtu balsu atsakinėjo į klausimą, kaip čia atsitiko, kad Putinas melavo ir ar už tai dabar jis turėtų būti pasmerktas.

propatria.lt

Dvidešimt šešių įtakingiausių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai pasirašė viešą laišką, kuriuo kreipiasi į reklamą Twitter platformoje perkančias įmones, prašydami boikotuoti Twitter tinklą, jeigu naujasis jo savininkas Elonas Muskas tesės savo pažadus ir pakeis tinklo politiką žodžio laisvės klausimais.

arp pasirašiusiųjų – George`o Sorošo įsteigtas Atviros visuomenės fondo finansuojamos, buvusių Clintono ir Obamos administracijų darbuotojų įsteigtos organizacijos, turtingų JAV demokratų partijos rėmėjų šeimos vardo fondai. Dauguma jų kovojantys už atvirai kairiuosius tapatybės politikos tikslus: Black Lives Matter globalaus tinklo fondas, Lyčių lygybės politikos institutas, abortų lobistai NARAL Pro-Choice America, Kairos, Women`s March ir kitos.

„Elono Musko įvykdytas Twitter įsigijimas dar labiau užnuodys mūsų informacinę ekosistemą, taps tiesiogine grėsme viešajam saugumui, ypač marginalizuotiems asmenims. [...] Vadovaujant Muskui Twitter rizikuoja tapti dezinformacijos liūnu, su kuriuo bus siejamas ir jūsų prekės ženklas“, - rašoma Twitter besireklamuojančiam verslui adresuotame laiške.

„Jūsų reklamos doleriai gali arba padėti Musko tuštybės projektui, arba priversti jį būti atskaitingu. Raginame jus pareikalauti Musko išsaugoti Twitter saugumo standartus arba nutraukti reklamą šiame tinkle“, - ragina laiško autoriai.

Elonas Muskas į laišką sureagavo viešu klausimu, kieno finansavimas slepiasi už pasirašiusių organizacijų ir pridurdamas, kad „saulės šviesa yra geriausia dezinfekcija“.

Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

JAV žiniasklaida verda, o Lietuvos žiniasklaida tyli apie tai, kad turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas nusipirko socialinį tinklą Twitter už 44 milijardus dolerių. Iš pradžių tapęs didžiausiu akcininku su 9 proc. akcijų, jis atsisakė pasiūlymo tapti Twitter valdybos nariu, nes tai būtų uždraudę jam kontroliuoti daugiau nei 15 proc. akcijų. Muskas norėjo visiškos kontrolės ir ją nusipirko.

Kam? Jo paties teigimu, jo visiškai nedomina pelnas, o tik galimybė atkurti žodžio laisvę socialiniame tinkle, pastaraisiais metais garsėjusiame politiškai motyvuota cenzūra. Muskas save vadina žodžio laisvės absoliutistu, o savo viziją apibūdina taip: Twitter galėtų būti tikra miesto agora, viešoji erdvė, kurioje vyksta iš tiesų laisvos diskusijos, būtinos demokratijai veikti. Jo žodžiais, Twitter turi būti „politiškai neutralus“, „vienodai nuviliantis radikalus kairėje ir dešinėje“.

ES Komisija gali uždrausti Twitter internetinę platformą visoje ES, jei turėdama naują savininką, Elon‘ą Musk‘ą, įmonė pradės sudaryti sąlygas platformoje žodžio laisvei,
baus 6 procentų apyvartos dydžio baudomis ir, jei jie laikysis savo, draudimas veikti Europoje, sakė atsakingas Komisijos narys Thierry Breton‘as.

Pasak Komisijos nario, Musk‘as privalo laikytis naujų taisyklių prieš žodžio laisvę, kurias Europos Komisija įvedinėja po praėjusios savaitės susitarimo su Europos Parlamentu.

„Jis yra susipažinęs su ES teisės aktais transporto priemonių srityje, todėl greitai išmoks skaitmeninių paslaugų įstatymą“, – sakė Breton‘as.

Breton‘as kalba apie būsimą ES teisės aktą DCA, kuris privers Twitter ir kitus IT milžinus pašalinti iš interneto kritiką valdančiųjų atžvilgiu, imigracijos politikos kritiką ir ES šalių koronaviruso apribojimų kritiką, kaip praeitą savaitę pranešė Fria Tider.

Interviu dienraščiui Financial Times Thierry Breton‘as minėjo Musk‘ą vardu ir nuolaidžiai aiškino, tarsi kalbėdamas su vaiku:

– Mes žinome, ką turime jam pasakyti:” Elonai, egzistuoja taisyklės. Sveikas atvykęs, bet tokios yra mūsų taisyklės. Čia galioja ne jūsų taisyklės”, – Financial Times sakė Breton‘as.

laikmetis.lt

Elonas Muskas (Ilonas Maskas) nusipirko „Twitter“, ir kai kuriems tai – pasaulio pabaiga. Anksčiau jis teigė norintis daugiau žodžio laisvės platformoje, ypač tai daliai paslaugų vartotojų, kurie nėra kairiųjų pažiūrų. Dar prieš perėmimą daugelis kairiųjų jo nemėgo: Muskas yra jiems pavyzdinis piktadarys, kapitalistas milijardierius ir „PayPal“, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas, – rašo lenkų apžvalgininkas Maciejus Walaszczykas (Maciejus Valaščykas).

„Twitter“ ankstesni veiksmai, įskaitant liūdnai pagarsėjusį uždraudimą naudotis „Twitter“ Donaldui Trumpui, kuris per „Fox News“ jau paskelbė, kad negrįš į „Twitter“, rodo, kad socialinės žiniasklaidos milžino ideologinė priežiūra buvo ypatingos svarbos. Įrašai buvo trinami, paskyros blokuojamos, turinys šalinamas, o konservatyvių idėjų pasiekiamumas buvo apribotas, pažymi apžvalgininkas.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Twitter“ yra de facto viešoji miesto aikštė, žodžio laisvės principų nesilaikymas iš esmės kenkia demokratijai“, – kovo mėnesį rašė E. Muskas. Jis kalbėjo apie pasaulinės žodžio laisvės platformos kūrimą, kuri tarnautų demokratijai. Autoriaus manymu, dabar atsiras galimybė rašyti ilgesnius tvitus ir juos redaguoti.

kaunieciams.lt

Europos Sąjunga (ES)  skelbiasi ir džiūgauja pasiekusi „istorinį“ susitarimą dėl interneto reguliavimo. Mirtinos Kremliaus ordų grėsmės akivaizdoje mums reikia daugiau draudimų, cenzūros, kontrolės, kiršinimo ir skaldymo? Apie tai kalbamės su politologu, Nacionalinio susivienijimo vienu iš steigėjų Vytautas Sinica. Pašnekovo nuomone, džiūgauti draudimų gausa nėra protinga.

„Skaitmeniniu paslaugų aktu (Digital Services Act, DSA) – didžiulio projekto, skirto technologijų bendrovių veiklai reguliuoti, antrąja dalimi – numatomos griežtesnės bausmės platformoms ir tinklapiams, skelbiančioms įvairų draudžiamą turinį: nuo neapykantą kurstančios kalbos iki dezinformacijos ir vaikų lytinio išnaudojimo vaizdų.“

Ar kova su neapykantos kalba, rasizmu, ksenofobija kartais netampa dingstimi perteklinei cenzūrai? Kuo tai pasireiškia, jei taip yra?

Galima sakyti netgi drąsiau: kova su neapykantos kalba ne kartais tampa, o iš esmės ir egzistuoja tiesiog kaip priedanga cenzūrai paslėpti. Šiandien dauguma atvejų, kai žmonės socialiniuose tinkluose blokuojami ar realiame gyvenime izoliuojami „dėl skleidžiamos neapykantos“ yra ne kokios neapykantos ar skatinimų susidoroti atvejai, o banaliausias konservatyvių pažiūrų išsakymas.

Pasisakyti, jog šeima galima tik tarp vyro ir moters, kad neįmanoma pakeisti lyties, o noras tą daryti yra toks pat tapatumo sutrikimas kaip ir noras būti kitu asmeniu, požiūris, kad valstybės turi saugoti savo sienas, priimti tik legaliai atvykstančius migrantus ir stengtis integruoti juos į visuomenę, konstatavimas, jog vyksta Europos islamizacija – visa tai šiandien traktuojama kaip neapykantos kalba, įvairūs, o ypač vieši asmenys teisiami ir neretai baudžiami dėl tokių pasisakymų, o masė žmonių netenka pamatinių saviraiškos laisvių, nes yra už tokį požiūrį užblokuojami socialiniuose tinkluose.

propatria.lt

Balandį deklaruodami pajamas nepamirškite skirti savo 1,2 proc. GPM jaunimo sambūriui „Pro Patria“ (kodas 303394382) ir 0,6 proc. GPM partijai Nacionalinis susivienijimas (kodas 305529398). Abiems organizacijoms šiandien tai faktiškai vienintelis pajamų šaltinis, o jūsų parama keičia viską.

JAV žiniasklaida verda naujienomis apie Elono Musko bandymą įsigyti ir reformuoti socialinį tinklą „Twitter“, o Lietuvos žiniasklaidoje šia tema beveik tyla. Politologas Vytautas Sinica su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu kalbasi tiek apie šį sandorį, tiek apie žodžio laisvės padėtį XXI amžiuje ir svarbą demokratijos veikime apskritai.
Kodėl svarbu apie tai kalbėti? Kuo ypatingas šiandienos korporacijų vaidmuo viešajai erdvei? Kiek ir kada gali būti ribojama žodžio laisvė? Kas yra Musko minimas „woke virus“ ir „neapykantos kalba“ bei kaip pirmasis išnaudoja pastarąją cenzūrai sukurti? Apie tai ir daugiau ilgesniame nei įprastai „Už balos“ epizode.