Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Žemiau – nuoroda į „Verslo žinių“ vedamąjį straipsnį. Jau nebe pirmą kartą didžiąja dalimi jis yra skirtas mano kritikai. Šį kartą dėl to, kad neva prisidėjau, o gal ir lėmiau tai, kad Google mokėjimų paslaugas ES teritorijoje teiks ne per Lietuvoje, o per Airijoje registruotą ir licencijuotą įmonę. Nežinau sprendimo aplinkybių ir tolesnių Google planų, tačiau manau, kad jei Google iš tikro neplėtos veiklos Lietuvos įmonės pagrindu, šiam sprendimui didžiausios įtakos galėjo turėti tokie veiksniai:

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio pastabomis perskaičius DELFI.lt žurnalistės Dalios Plikūnės publikaciją „Gabrielius Landsbergis – apie „nenormalią“ normalios partijos strategiją laimėti“, kurioje atpasakojamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kreipimasis į savo partijos skyrių vadovus per Tarybos posėdį.

„Ar šis blokavimas sukeltas organizuotų skundikų grupių, ar paties „Facebook“ neseniai Rygoje įsikūrusio „turinio stebėjimo“ (iš tiesų – piliečių cenzūros) centro sprendimu, neturi lemtingos reikšmės. Svarbu tai, kad skandalingai pažeidžiama piliečių teisė gauti informaciją, išreikšti savo valią rinkimų procese, o kandidatams – lygiomis teisėmis varžytis dėl galimybės dalyvauti rinkimuose. Nesu ypatingas ta prasme, kad toks elgesys su bet kuriuo kandidatu būtų ne mažesnis skandalas. Tačiau negali būti atsitiktinumas, kad taikiniu tokiai atakai buvome pasirinkti būtent mes. Akivaizdu, kad toks sistemingas piliečių pilietinių teisių ribojimas yra grubus lygių ir laisvų rinkimų pažeidimas. „Facebook“ šiais veiksmais kišasi į suverenios valstybės rinkimus. Vyriausioji rinkimų komisija yra įstatymo įpareigota užtikrinti būtent laisvą ir demokratinį rinkimų procesą, todėl neabejotinai kreipsimės tiek į ją, tiek į „Facebook“ atstovus, o galimai ir į teisėsaugą“, – tikino pirmąkart po beveik 30 metų pertraukos rinkimuose dalyvaujantis Vytautas Radžvilas.

Veidaknygė

JAV Generalinio prokuroro Barro laiškas Kongresui apie Muellerio tyrimo išvadas dėl dvejus metus JAV leftistinės žiniasklaidos ir Demokratų partijos aktyvistų skleisto melo, neva būta sąmokslo tarp Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos ir Rusijos valstybinių struktūrų:

Ne, nebūta.

Revoliucijos skiriasi, bet kartu yra nuostabiai panašios. Tautinių jėgų pergalė Olandijos provincijų rinkimuose pribloškė globalistinį šalies elitą (skaityti, pvz., ČIA). Valdantieji prarado aukštuosius parlamento rūmus. Žinia sukrėtė ir globalistinius ES sluoksnius. Jie pagrįstai tautininkų pergalę Olandijoje laiko bėdą pranašaujančiu ženklu prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Visų šalių žiniasklaida tiesiog springsta nuo tos žinios ir gyvai ją aptarinėja. Juk visi ne tik jaučia, bet aiškiai supranta ir pripažįsta, kad vyksta ir vis stipresniais smūgiais kartojasi geopolitinis žemės drebėjimas, galintis po savo griuvėsiais palaidoti ES ir ypač – silpniausias ir labiausiai pažeidžiamas jos šalis.

lithuanian-economy.net

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti siurrealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešajame gyvenime, norisi vemti, po to – ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu, ir traukinys juda toliau savo vėžėmis. Būtent tokį jausmą turiu po paskutinės žurnalo „Valstybė“ organizuotos „Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Štai iš kur tas déjà vu žiūrint dabartinių įvykių transliacijas per „visuomeninę“ TV.

Kartais sveika atsiminti. Pamatyti matytų veidų iš dabartinių kandidatų į Europos Parlamentą.

Ak, kad kas leistų pasirausti LTV archyvuose - kokių rastum perliukų, nepatekusių į mediateką...

Šiandien startavo internetinės televizijos „TV kitaip“ pirmoji laida – „Sąmokslo teorija“. Įžanginėje laidoje jos ilgametis kūrėjas Arnas Klevečka kartu su savo svečiais Valdu Vasiliausku ir Laimontu L. Diniu pirmiausia pasižvalgė po tas temas, kurios didžiojoje žiniasklaidoje arba apeinamos, arba nušviečiamos manipuliatyviai: nuo kone nutylimų, į interneto paraštes išstumtų savivaldos rinkimų iki skandalingiausio Lietuvos istorijoje ikiteisminio tyrimo dėl perkamo teisingumo. 

Kaip dirba Nepriklausomos Lietuvos, kurioje niekas nuo žmonių nepriklauso, kitų valstybių piliečiams priklausanti klikasklaida – naujausias pavyzdys.

Vienintelis kol kas kandidatas į Europos Parlamentą, kurio programoje – Lietuvos valstybės ir tautos išlikimo priemonės ir konkretūs antifederalistiniai darbai – Vytautas Radžvilas.

Prisipažinsiu, širdyje vis dėlto jaučiau tam tikrą kultūrinį barjerą  neramino eitynių su deglais keliamos nekokios asociacijos… Bet internete matyti įspūdingi vaizdai, kaip tai vyksta Latvijoje ir Estijoje, intrigavo, žadino antropologinį smalsumą. Nesyk anksčiau teko įsitikinti, kad geriau patikrinti pačiam nei aklai pasitikėti sisteminės žiniasklaidos piešiamais baubais.

Įžengus pro Aušros vartus pasitiko ugnies jūra. Kurgi čia tie skustagalviai naciai? Keista, nepamačiau jų. Buvo tik šeimos su apie kojas besitrinančiais spaigliukais, pusamžės moterys, senoliai, grupelė baikerių ir daug daug jaunimo… Kai kurie, atpažinę, šiltai sveikinosi, kalbino. Netikėtai pasijutau tarp savųjų, lyg didelėje šeimoje, kurioje pažįstami ir nepažįstami, pakylėti ir vidinio džiaugsmo nušviesti veidai susilieja kurdami bendrystę, palydėtą žygin garbingojo Kunigo Kario įkvepiančių maldos žodžių.