Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Gegužės 25 d. Kultūros ministerijos iniciatyva vyko diskusija Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto tema. Projekto rengėjai pristatė pagrindinius tikslus – didesnis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumas ir korupcijos prevencija, šalies vidaus saugumo didinimas, duomenų apie visuomenės informavimo subjektus ir dalyvius skaidrumas ir susisteminimas, skelbiama išplatintame spaudos pranešime.

Siūlome pratęsti diskusiją apie LRT – ydingai veikiantį visuomeninį transliuotoją. Temą pradėjęs Liudvikas Jakimavičius, iškėlė ne tik problemą, bet ir jos sprendimą – kaip pakeisti nekonstutucinę LRT Tarybos formavimo tvarką, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau taptų tikrai visuomeniniu transliuotoju (ČIA). Į diskusiją įsitraukęs Algimantas Rusteika (ČIA), be kita ko, pasiūlė LRT generalinį direktorių rinkti ne daugiau, kaip 2 kadencijoms iš eilės. Šįkart išsamiu komentaru atsiliepia filosofas Krescencijus Stoškus.

Savinaika po pažangos fasadu. Jeigu šiandien reikėtų glaustai atsakyti į klausimą, kokios yra mūsų žiniasklaidos silpnybės, paliekančios žalingą poveikį  visai mūsų kultūrai, o kartu ir valstybės išlikimui, jas išdėstyčiau šitokia tvarka:

1. stipriojo teisė vietoj demokratiškumo, teisingumo ir padorumo,
2. elgesio ir gyvenimo normų neigimas vietoj teigimo, nesibaigiančių abejonių kurstymas vietoj nuoseklių įsitikinimų ugdymo, spėliojimai vietoj žinojimo, nuomonių reitingavimai vietoj tiesos ieškojimo,
3. piktavališkumas ir patyčios vietoj sąžiningos kritikos, matančios vertinamų reiškinių pliusus ir minusus,
4. uždarų klanų kultūros diegimas vietoj atviros profesionalų konkurencijos viešajame skonių, nuomonių ir vertinimų lauke,
5. pramogų liaupsinimas ir žvaigždžių kultas vietoj pagarbos profesionaliems autoritetams, pajėgiems kurti istoriniams išbandymams patvarią kultūrą,
6. globalizmo reklamavimas vietoj ...

Šį ketvirtadienį Marijos radijo laidoje „Kitu kampu“ (laidos vedėjas – Aurimas Radkevičius) buvo kalbėta apie tai, kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida.

Laidos svečiai –  Sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Mykolo Romerio universiteto senato pirmininkas prof. Gintaras Aleknonis ir politologas, Vilniaus universiteto filosofijos doktorantas Vytautas Sinica.

Laidos įrašo kviečiame klausytis ČIA.

Naujausias Harvardo universiteto Kennedy instituto atliktas tyrimas atskleidė tikruosius mainstreaminių medijų net neslepiamo priešiško nusiteikimo prieš Donaldą Trumpą mastus, trumpai pristatydama tyrimo rezultatus skelbia svetainė heatst.com.

Jūsų dėmesiui siūlome DELFI Mokslas redaktorės Erikos Fuks parengtą straipsnį itin aktualia tema: kas išgelbėtų nykstančią Lietuvą?

Tiesa, DELFI Mokslas redaktorė atsakymą jau žino – nykstančią Lietuvą išgelbės imigrantai, tik šįkart bebaigią išnykti lietuviai savo gelbėtojų kažkodėl bijo… Tad autorei belieka rasti atsakymą, kodėl beišsivaikščiojanti tauta taip netinkamai reaguoja, tarsi turėtų prabangą rinktis ir kitokią išeitį. Kaip mokslo temomis besidominti žurnalistė, ji kalbina mokslininkus, kad šie moksliškai (tai skamba išties išdidžiai) pagrįstų tai, ką ji ir taip žino: kito kelio išties nėra. Suabejoti savo pačios problemos formuluote ar prielaidomis, išgirsti, kad turimi duomenys gali būti intepretuojami ir kitaip, – to jo per daug: straipsnio tikslas juk ne toks.

Jūsų dėmesiui siūlome Tiesos.lt diskusijos, kilusios dėl ydingai veikiančio visuomeninio transliuotojo, tęsinį. Liudviko Jakimavičiaus svarstymus, kaip turėtų būti keičiama dabartinė, jo teigimu, nekonstutucinė LRT Tarybos formavimo tvarka, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau taptų tikrai visuomeniniu transliuotoju, skaitykite ČIA.

Politinių batalijų paviršiun vėl iškilo LRT pertvarkymo tema. Keista, kad taip ilgai buvo tylima, tarytum visus būtų tenkinęs mūsų mokesčiais išlaikomo „visuomeninio“ transliuotojo mums adresuojamas turinys. Atrodytų, visuomenė nepatenkinta, bet transliuotojo krutinti negalima, nes, anot Prezidentės, – nekonstituciška.

Kyla pagrįstas klausimas, kam tada tokia Konstitucija, kuri kliudo prastai funkcionuojantį mechanizmą taisyti ir iš esmės keisti?

Įdėmiau įsižiūrėjus, kaip yra sukonstruotas Visuomenės informavimo įstatymas ir konkrečiai LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, teisinė veikimo bazė, pamatysime, kad su Konstitucija nesuderintas būtent dabar veikiantis visuomeninio transliuotojo įstatymas.

Pagrindinis ir esminis prieštaravimas glūdi pačioje sąvokoje visuomeninis. Sąvoka reiškia, kad aukščiausias LRT organas turėtų būti sudarytas ne partiniu pagrindu. Vadinasi, depolitizuotas, pačios visuomenės kontroliuojamas.

Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt | 2012 m. gegužės 14 d.

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.

Veidaknygė

„Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti valdžią be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – kadais skelbė prezidentė.

V.Uspaskicho, V.Gapšio, pačios Darbo partijos pėdos politikoje jau atšalusios, bet interesų konfliktų ir politinių skandalų dėl to mažiau nepasidarė.

Atsivėrusią „tuštumą“ užpildo nauji vardai: E.Masiulio, G.Steponavičiaus, Š.Gustainio. Liberalų sąjūdis vis dar su „smokingu“, kirptu pagal Darbo partijos „laikysenos stilių“, bet jau šiek tiek aprašytu ir dėmėtu.

Dalijamės susisiekimo ministro Roko Masiulio replika iš veidaknygės, kurioje jis aptaria situaciją, susiklosčiusią dėl „MG Baltic“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse LNK ir Alfa paskleistos galimai tikrovės neatitinkančios žinios apie AB „Lietuvos geležinkeliai“, vertinimais.

Verslo interesai ir nuosava žiniasklaida – itin komplikuota, tačiau Lietuvoje naudojama kombinacija.

„MG Baltic“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse LNK ir Alfa paskleistų galimai tikrovės neatitinkančių žinių.

Manau, atsakingos institucijos (Visuomenės informavimo etikos komisija) ir nevyriausybinės organizacijos („Transparency International“ Lietuvos skyrius) turėtų kur kas aktyviau ir garsiai atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos verslams neperžengti civilizuotame pasaulyje priimtinų ribų.