Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2022 m. vasario 15 d

Pagal Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau - NSPĮ), Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – būtina mūsų valstybės nepriklausomybės sąlyga, leidžiantis sudaryti sąlygas Tautos ir valstybės laisvai ir demokratinei raidai, užtikrinti valstybės teritorinį vientisumą, apsaugoti konstitucinę santvarką (NSPĮ 1 str. 2 d.). Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra visų Lietuvos piliečių, jų bendrijų ir organizacijų, o taip pat visų valdžios institucijų reikalas ir užduotis. Šio saugumo užtikrinime dalyvauja ne tik tam tikslui įkurta kariuomenė, policija, bet ir kitos valstybės institucijos, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei šalies ministerijas, kurios, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau- Konstitucija) ir įstatymais, įgyvendindamos savo pareigas ir funkcijas, įneša savo indėlį į nacionalinio saugumo sistemą (NSPĮ 2 str.).

Vienas iš svarbiausių nacionalinio saugumo objektų yra šeima. Ją Konstitucija įvardija visuomenės ir valstybės pagrindu. Šeimos apsauga yra tvarios konstitucinės santvarkos garantas. Prigimtinė arba tradicinė šeima yra viena iš lietuvių tautos puoselėjamų vertybių, taigi – nacionalinio saugumo objektas. Todėl Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų yra įrašytos ir nuostatos, susijusios su šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, saugojimu ir stiprinimu.

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti.

Be kitų dalykų audito ataskaitoje įvertinami ir 2018–2020 m. paskelbti 56 savivaldybės lygio ir keturi valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimai. Ataskaitoje konstatuojama, kad dviem atvejais iš keturių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų – 2021 m. vasario 26 d. Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nes Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

Būtent šį teiginį nuolat kartojo STI ekspertai ir konkrečiai teisininkas Vaidotas Vaičaitis, sakydami, kad pandemijai valdyti buvo pasirinktas netinkamas teisinis režimas, ir kad Civilinės saugos įstatymas nesuteikia Vyriausybei įgaliojimų esamoje situacijoje skelbti ekstremaliąją padėtį.

Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše rašoma, kad valstybės lygio ekstremali situacija yra skelbiama, kai ji atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius. Pagal įstatyminį reguliavimą, turi būti ekstremalus įvykis, turi būti jo padariniai daugiau kaip trijose savivaldybėse arba padariniai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.

Laidoje Neredaguota su Edvinu Jusiu Vytautas Sinica aptarė pirmuosius Vyriausybės darbo metus ir tris, jo manymu, svarbiausias temas - pandemijos valdymą, vertybinę užsienio politiką ir įsitraukimą į kultūrinius karus. Jo vertinimu, visuose frontuose pasiektas vis didesnis visuomenės susipriešinimas, nors siektųjų (deklaruotų) rezultatų nematyti.

Pandeminiai skaičiai 2021 metais buvo labai dideli, nors visuomenės segregacija didžiulė. Vertybinė užsienio politika neišvertė Lukašenkos ir nesulaukė JAV ar ES pagalbos prieš Kiniją, tačiau, panašu, išvarys iš Lietuvos aukščiausios pridėtinės vertės inovacijomis grįstus verslus. Kultūriniuose karuose sukelti precedento neturintys mitingai, aiškiai žinomas visuomenės nepritarimas, bet dėl savųjų ideologinių užgaidų stumiamos gėjų partnerystės, lyties keitimai, multikultūralizmas piliečių pasuose ir daug kitų kvailysčių.

Gerai, kad bent tam kartui buvo sustota su naujais mokesčiais, gerai, kad nors ir labai pavėluotai, uždaryta Baltarusijos siena. Visumoje – labai blogai. Kviečiame klausyti, diskutuoti ir dalintis.

Veidaknygė

Gerbiamieji, nemalonu tokia tema rašyti Sausio 13-ąją, tačiau, kadangi tema, mano manymu, itin svarbi – reikia. Konkrečiai – vakar buvo pranešta, kad Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali (toliau – BK) nuo vasario 01 d. dėl to, kad, neva, sutartis neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesų. Tl;dr – dėl šio sprendimo Lietuvos žmonės rizikuoja patirti nuostolius, kurie gali vargiai sutilpti į aštuonių nulių zoną.

Pradėsiu nuo to, kad pačios sutarties aš nemačiau, kadangi ji yra konfidenciali. Tačiau, kadangi esu matęs visą eilę panašių sutarčių, tame tarpe ir rengtų Lietuvos geležinkelių, remiantis dedukcijos metodu, galiu su tam tikra paklaida įsivaizduoti, kas joje yra numatyta. Ypač, kai tam tikros detalės buvo atskleistos viešai.

Virtuali taburetė Vyriausybei iš po kojų išmušta jos pačios dvare: nebepavyks prasisukti aiškinant, kad jos neremia ir atsistatydinimo reikalauja „tik keli tūkstančiai marginalų“ – neremia ir reikalauja praktiškai visa visutėlė šalis: „Bet kad būtų 14 ministrų su minuso ženklu, aš to nepamenu“, – teigia sociologas (skaityti ČIA).

Liepos 2 d., duodamas interviu LNK televizijos laidai „Labas vakaras, Lietuva“, ekonomistas Raimondas Kuodis nelegalių migrantų krizę pavadino pačios Lietuvos, tiksliau – jos politikų, klaida ir negebėjimu tinkamai spręsti ištikusią problemą.

Daugumai vartotojų elektra brangs vidutiniškai apie 8 proc., dujos – nuo 26 iki 50 proc. Tačiau, pasak Premjerės I. Šimonytės – Vyriausybė kaip ir ne prie ko: kainų augimą lėmusi VERT, esą, „tikrai nuo Vyriausybės nepriklauso ir Vyriausybė į tą procesą nesikiša“. Taip Premjerė nusiplauna rankas ir pateisina nieko neveikimą. Tačiau, ką ji tikisi apgauti? Nebent pati save.

Ką čia bepridursi…

Kaip Vitalijus Balkus pastebi savo tinklalaidės „Iš savo varpinės“ naujausios laidos anonse, „jei kas dar prieš mėnesį būtų pasakęs, kad į Indridą Šimonytę ims šaudyti stambi propagandinė artilerija, būtume tuo nepatikėję“. Tačiau tai, kas vyksta pastaruoju metu, jo žodžiais tariant, „tiesiog stulbina“.

Šimonytė nelabai suvokia, ką šneka. Šiandieniniame interviu atsiprašo, prašo žmonių supratimo ir solidarumo, o kitu sakiniu aiškina, kad jei skaičiai nešoktels – režimo po Velykų galbūt ir negriežtins.