Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Intelektualų vaidmuo, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Verta prisiminti. William S. Lind. Politinio korektiškumo ištakos

18 Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 16 d. 22:00

Pro Patria

Šis tekstas – JAV rašytojo, politikos eksperto Williamo S. Lindo kalba, 1998 metais sakyta viename iš šalies universitetų ir vėliau ne kartą kartota įvairiuose JAV intelektualų suvažiavimuose. Kalboje apžvelgiamos dažniausiai nutylimos politinio korektiškumo ištakos ir prielaidos, slypinčios kultūriniame marksizme. Nors pirmą kartą sakyta prieš 18 metų, ji kaip niekada aktuali mūsų dienomis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Verta prisiminti. KGB: Žolinės atlaidai Pivašiūnuose kelia grėsmę

10 Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 15 d. 14:33

Rimantas Varnauskas | Alfa.lt

Pivašiūnuose (Alytaus raj.) vykstantys didieji Marijos Dangun Ėmimo arba Žolinės atlaidai daugelį metų buvo sovietų saugumiečių galvos skausmas – dėl gausaus tikinčiųjų būrio, kurie, nepaisydami buldozerinės ateistinės propagandos, susirinkdavo į atlaidus, dėl pogrindžio leidinių skleidžiamos tiesos apie represijas prieš tikinčiuosius.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Verta prisiminti. Bronislovas Genzelis. Vardan ko lietas kraujas?

0 Tiesos.lt siūlo   2016 m. rugpjūčio 7 d. 19:03

Alkas.lt | 2011 01 27

„Visų pirma ima reikštis ciniškas požiūris į savo istoriją, ne vien tikrų, bet ir išgalvotų istorijos mitų „demaskavimu“. […]. Šie istorikai, ne vien istorikai, tikisi taip iškilti kaip šiuolaikiniai „lokalaus“ patriotizmo bei pilietinės visuomenės nesaistomi mokslininkai ir patraukti sutrikusios savosios visuomenės ir ypač kaimyninių šalių istorikų, pretenduojančių absorbuoti mūsų istoriją, dėmesį“, – pastebi istorikas Vytautas Merkys.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Verta prisiminti: Medininkų žudynėms – 25-eri. Vytas Petruškevičius apie gyvenimą ant parako: viskas galėjo sprogti vienu garu

1 Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 31 d. 13:44

Minėdami 25-ąsias Medininkų žudynių – 1991 metų liepos 31-ąją sovietų omonininkai išžudė pasienio poste budėjusius Lietuvos pareigūnus – metines siūlome prisiminti Vyto P. Petruškevičiaus ir Daliaus Stanciko pokalbį apie to laikmečio pasirinkimus.

Tiesos.lt primena – tą naktį Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius (nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją). Medikams pavyko išgelbėti vienintelio sunkiai sužeisto pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas tik vienas asmuo – Konstantinas Michailovas. Už nusikaltimą žmoniškumui buvęs Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas, Latvijos pilietis teismo sprendimu įkalintas iki gyvos galvos. Dar trim Rusijos piliečiams – OMON būrio vadui Česlavui Mlinykui ir to paties būrio milicininkams Andrejui Laktionovui bei Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pareikšti už akių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Europa

Vytautas Juršėnas. Dvi Prancūzijos saulėlydžio vizijos

5 Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 28 d. 20:26

„Šiaurės Atėnai“

Dvi Prancūzijos saulėlydžio vizijos

2015 m. pasirodžiusi Michelio Houellebecqo knyga „Soumission“ (mano skaitytas vertimas į lietuvių kalbą pavadinimu „Pasidavimas“ išleistas leidyklos „Kitos knygos“) aptarta jau daugsyk. Nevienareikšmiškai interpretuotinas žinomo prancūzų rašytojo kūrinys (gal net primenantis atsargų knebinėjimą Günterio Grasso „Krabo žingsniu“), kuriame nutapoma netolima šalies ateitis įsigalėjus islamiškai partijai, sulaukė nemažai dėmesio, pakurstyto dar ir 2015-ųjų negatyvo – „Charlie Hebdo“ atakos, lapkričio išpuolių Paryžiuje, migrantų krizės Europoje (vienas jos skausmingųjų taškų taip pat iškilęs Prancūzijoje, Kalė uoste). Apžvalgose knyga lyginama – nesunku nuspėti – su Orwello distopija, Huxley utopija, tačiau tai, kad panašios idėjos vėžėmis prieš dešimtmetį jau buvo važiuota, paprastai nenurodoma arba paminima tik prabėgomis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien (IV): Lietuva tarp Tradicijos ir Progreso

20 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 23 d. 15:09

Skelbiame paskutinę, baigiamąją sociologo dr. Andriaus Švarplio studijos, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita, dalį. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją dalį – ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien (III). Ką 2014 m. Žemės referendumas rodo apie lietuvių nacionalinį tapatumą?

10 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 16 d. 19:44

Toliau skelbiame sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė? (II)

17 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 13 d. 23:39

Toliau skelbiame sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Švarplys. Lietuvių nacionalinis naratyvas šiandien: kultūrinė mobilizacija į globalius iššūkius ar provinciali modernybės baimė?

5 Tiesos.lt redakcija   2016 m. liepos 11 d. 9:44

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio studiją, kurioje apžvelgiama nepriklausomos Lietuvos nacionalinio naratyvo kaita. Keliami klausimai: kodėl sėkmingą politinę integraciją į Vakarus lydi vidinio nacionalinio pasitikėjimo krizės? Svarstoma, ar tai rinkos išlaisvinimo sukeltų skaudžių socialinių padarinių pasekmė, ar tėra laikinas epizodas demokratijos brandos procese, kuris galiausiai baigsis konsoliduota brandžia demokratija? Studija paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.“ (leidykla „Versus aureus“, 2015).

Įvadas. Lietuvių nacionalinio naratyvo politinė charakteristika šiuolaikinėje Lietuvoje

Lietuvoje jau pasirodė ne viena studija, bandant suvokti Nepriklausomybės nueitą 25 metų kelią. Jose neišvengiamai paliečiami ekonominiai, politiniai, kultūriniai, tapatybės aspektai. Pažymėtinas Zenono Norkaus, Egidijaus Aleksandravičiaus, Leonido Donskio, Alvydo Jokubaičio, Vytauto Rubavičiaus, Nerijos Putinaitės ir kitų indėlis. Diskusija apie šiuolaikinį lietuvių tapatumą Europos integracijos šviesoje dar tik įsibėgėja.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Melas sau: „Ir tuomet dirbome Lietuvai“

10 Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 16 d. 1:40

Justinas Argustas | „Lietuvos žinios“

Buržuaziniais nacionalistais ir buožėmis pavadinti Lietuvos gyventojai prieš 75 metus pradėti tremti į Sibirą – taip komunistų ideologai „tobulą visuomenę“ pradėjo kurti nuo „apsivalymo“. Nors iš tiesų to laikotarpio simboliai – prievarta, kraujas ir ašaros, mitas apie gerąjį Lietuvos „šeimininką“ ir gynėją nuo Maskvos Antaną Sniečkų tebėra gajus.

„Vieniems jis buvo tautos išdavikas Nr. 1, okupantų vyriausias pakalikas ir paprastas jų valios vykdytojas, kitiems – šeimininkas (artimoje aplinkoje jo niekas kitu vardu ir nevadino), dar kitiems (o jų Lietuvoje dauguma) – ir vienas, ir kitas“, – taip apie A. Sniečkų yra pasakojęs disidentas Aleksandras Štromas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 341 iš 344‹ Pirmas  < 339 340 341 342 343 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Šalies visuomenės veikėjai sutaria – valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją

Ramūnas Aušrotas.  Atėjo laikas vėl kovoti už laisvę

Sausio 13-ąją – Laisvės dieną piliečiai nušvilpė minėjime pasisakančius valdančiuosius, plojo tik Prezidentui

Dominykas Vanhara. Bet žinot, kas šiandien geriausia?

Lietuvių kalbai – gedulo varpai?

Dominykas Vanhara. Vyriausybė nutraukinės sutartį tarp Lietuvos geležinkelių ir Belaruskali

Aleksandras Nemunaitis. „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius miega namie ir sapnuoja 1 mln. eurų pelną, darbuotojai miega prie jo kabineto

JAV mokykloje patvirtintas pradinių klasių moksleivių šėtono klubas po pamokų

Profesorius Ehud Qimrom: „Sveikatos ministerija, laikas pripažinti nesėkmę“

Vytautas Sinica. Prognozė Prezidentui

Vidmantas Valiušaitis. K. Pakšto įžvalga: Lietuva yra kraštas, kuriame labai pavojinga gyventi

Almantas Stankūnas. Tai sakote, bankrutuoja Vilniaus Šilumos Tinklai?

Vytautas Sinica. Kvailių ieškojimas

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.