Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Finansų krizė, ekologinė katastrofa, net Donaldo Trumpo iškilimas – nė vienas šių įvykių neapsiėjo be neoliberalizmo indėlio. Kodėl politinei kairei nepavyko sugalvoti jokios kitos alternatyvos?

Įsivaizduokite, jei žmonės Sovietų Sąjungoje niekada nebūtų girdėję apie komunizmą. Šiandien daugelis negali įvardyti mūsų gyvenimuose dominuojančios ideologijos. Paminėkite ją pokalbio metu ir sulauksite tik gūžčiojimo pečiais, ir net jei jūsų pašnekovai bus girdėję šį terminą anksčiau, jiems bus sunku jį apibrėžti.

Neoliberalizmas: ar žinote, kas tai?

„Kultūros barai“ | 2016 m. Nr. 12

Šis straipsnis buvo pasiūlytas interneto portalams lrytas.lt (red. L. Dapkus), 15min.lt (dir. T. Balžekas), diena.lt (dir. T. Širvinskas), kurie buvo paskelbę K. Sabaliauskaitės interviu „Negalime leisti „buduliams“ nubalsuoti už nacionalizmą“, bei interneto portalams delfi.lt (red. M. Galbačiauskaitė-Budrienė) ir lzinios.lt (red. R. Terleckas). Nė vienas iš šių portalų neatsiliepė. Ši tyla puikiai atskleidžia Lietuvoje veikiančios cenzūros mastą, prilygstantį sovietmečio cenzūrai. Tam tikra prasme šitokia cenzūra pranoksta net sovietinę, nes skelbti straipsnį atsisakyta ne todėl, kad taip elgtis reikalautų laisvą mintį ir žodį slopinanti despotiška valdžia. Šių dienų Lietuvoje valdžios vykdomą cenzūrą pakeitė  neregėto masto savicenzūra, nes minėti asmenys atsisakė skelbti tekstą savo noru, tai yra niekieno neverčiami. Toks jų apsisprendimas praktiškai patvirtina pagrindinę straipsnio mintį, kad susovietintai ir trokštančiai kuo greičiau „europeizuotis“ lietuvių inteligentijai yra visiškai svetimos tautos ir valstybės idėjos. Lietuvoje šios idėjos vis dar cenzūruojamos ir stumiamos iš viešosios intelektualinės bei politinės erdvės net iš esmės keičiantis pamatinei Vakarų pasaulio raidos tendencijai ir visose jo šalyse sparčiai kylant nesustabdomai tautinio ir valstybinio atgimimo sąjūdžių bangai. Deja, Lietuvoje desperatiškai siekiama neleisti pakilti šiai bangai visomis įmanomomis priemonėmis – net slepiant nuo visuomenės tautinį ir politinį sąmoningumą žadinančius tekstus. Eurosovietmetis su jo cenzūros praktika privalo kuo greičiau baigtis. Kreipiamės į skaitytojus ir prašome drauge kovoti su šių dienų cenzūrą Sąjūdžio stiliumi – kuo plačiau pasidalijant straipsnio nuoroda.

Pro Patria

Bent jau tokią išvadą galima daryti dėl principingo Europos Sąjungos (ES) sprendimo atmesti Rytų–Vidurio Europos šalių siekį komunistų ir nacių nusikaltimus traktuoti vienodai.

Abiejų totalitarinių režimų: nacių ir sovietų okupacijas patyrusi Lietuva kartu su analogiškus okupacinius siaubus patyrusiomis šalimis dar 2008 pasirašė vadinamą „Prahos deklaraciją“, kuria siekiama ES lygiu įtvirtinti dvigubo genocido sampratą. Tokie įstatymai leistų analogiškai nubausti komunistinio režimo nusikaltėlius, kaip Niurnberge buvo nuteisti naciai, bei skirti baudas tiems, kurie neigia sovietų padarytus nusikaltimus. Deja, europinėms institucijoms atrodo, jog Lietuvos aukos nėra lygiavertės.

Bernardinai.lt

Vieno jų senelis buvo nacis, kito – sovietinio lagerio prižiūrėtojas. Po septyniasdešimties metų jų anūkai, abu rašytojai, vokietis Peras Leo ir rusas Sergejus Lebedevas kalba apie jausmus, sužinojus senelių praeitį, skirtingą prieigą prie istorijos ir literatūrinę raišką.

Rimvydas Stankevičius | „Respublika“

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos.

Yra tradicija šios premijos laureatui pasodinti ąžuoliuką Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus tėviškėje. Ilgainiui išsikerosianti vien iškilių ir garbingų Lietuvos asmenybių pasodintų ąžuolų giria jau savaime yra vertybė, bet jums, kaip etnologui, šis simbolis turbūt byloja ir dar šį tą apie nacionalinės kultūros tęstinumą?

prigimtine.lt

Vigmantas Butkus, FB reaguodamas į prieššventinę žiniasklaidą, rašė: „susidaro įspūdis, kad gyvenu valstybėje, kurios pagrindinė religija yra Etnografija, o pagrindiniai kulto tarnai – šieno po staltiese istorijos [...] žinovai?“.

Iš tiesų ne tik žiniasklaidos pranešimuose, bet, matyt, ir dažnuose šventes švenčiančiuose namuose nemažai butaforinių etnografinių detalių. Ir jos net nėra savaimingai išlikusios ritualų nuotrupos. Bet išmoktos iš „Lietuvių etnografijos bruožų“, „Lietuvių šeimos ir papročių“ ir panašių veikalų. Ir tų detalių, juokingiausia, vis dar mokosi ne tik vaikai, bet ir šių dienų močiutės vis tikėdamosi išmokti švęsti.

Stanislovas Buchaveckas | „Lietuvos žinios“

Praėjusį penktadienį „Istorijos“ puslapiuose buvo kritiškai pažvelgta į neseniai knygynuose pasirodžiusios profesoriaus istoriko veterano Henriko Šadžiaus monografijos „Tautos drama (1939–1953)“ dalį, skirtą Algimantui Zaskevičiui. Jis, 1947-aisiais pamynęs partizanų priesaiką, nudreifavo iki okupantų bolševikų agento smogiko kasdienybės (skaityti ČIA). Šįkart – pasakojimas apie garbingą jo tėvo Stasio Zaskevičiaus gyvenimą.

Aleksandras Procenka | „Lietuvos rytas“

Rusijoje to dar nebuvo. Tarpukariu sušaudyto liaudies priešo proanūkis Denisas Karagodinas nusprendė išsiaiškinti, kas pražudė jo prosenelį, ir siekia nuteisti kaltuosius.

34 metų Lietuvos pilietybę turintis rusas surado visus, kurie prisidėjo prie Stepano Karagodino mirties Tomske 1938-aisiais, – pradedant Josifu Stalinu ir kitais didžiojo teroro lyderiais, baigiant paprastais vykdytojais – tardytojais, budeliais, sunkvežimių vairuotojais ir mašininkėmis, perspausdinusiomis NKVD dokumentus.

Elvyra Mickevič, Lukas Kisielius | Bernardinai.lt

Pastaruoju metu pasaulyje vyksta daug dalykų, kurie atrodo netikėti ir gluminantys, pavyzdžiui, „Brexit“ ar Donaldo Trumpo pergalė. Visi šitie įvykiai parodo, kad pasaulyje vyksta permainos, kurios nežinia kur nuves. Apie pokyčius, vykstančius šiandieniame pasaulyje, kalbėjomės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoju, docentu Nagliu Kardeliu.

Pasikartojančių kėslų naikinti iškilių valstybininkų atminimo ženklus akivaizdoje, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) garbės pirmininkas Jonas Burokas 2016 m. gruodžio 8 dieną kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką ir Premjerą raštu.

Lietuvoje nuožmia medžiokle jau išėjusių iš gyvenimo tariamų žydšaudžių (neliečiant tikrųjų žydšaudžių), o iš tikrųjų – iškilių Lietuvos laisvės kovotojų siekiama naikinti jų atminimo ženklus ir performuoti valstybinę atminties politiką.