Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Aušra Gabalytė | Aikštės TV

Siūlome pasižiūrėti kunigo Edmundo Naujokaičio FSSPX paskaitos, skaitytos spalio 26 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete, vaizdo įrašą. Paskaitą „Dievas mirė? Sekuliarizacija ir kas po jos“. Paskaitą organizavo jaunimo sambūris „Pro Patria“.

Anastasija Kazimirko-Kirilova | infa.lt

Stivas Bennonas (Steve Bannon) tapo naujuoju JAV prezidento Donaldo Trampo (Donaldas Trampas) patarėju. Tai žmogus, atsakingas už ideologinę naujojo prezidento ir jo administracijos veiklos, o taip pat už medijos sritis. 62 metų Bennonas rengė priešrinkiminę Trampo kampaniją, kuri pasirodė labai sėkminga. Bennano komanda dirbo su elektoratu socialiniuose tinkluose aktyviai išnaudodama mem-brigadų ir, pirmiausia, alternatyvios-dešiniosios krypties potencialą.

Ne, tai ne joks be savybių, kaip tie visi vienu kirpimu nukirpti bataliono kareiviai, nors jų tarpe yra daug paprastų žmonių, kaip ir ne žmonių, kaip ir visur kitur. Tuoj bet kuris puls ir užginčys mane, – ką tu kalbi nesąmones, kiekvienas žmogus yra ypatingas unikumas, ir aš su tokiu požiūriu visiškai sutinku, ir būtent apie tokius unikumus kalbu, kurie kiekvienas būdamas unikumu, yra paprastas žmogus.

Šiųmetė Amerikos prezidento rinkimų kampanija buvo išskirtinė. Ne vien dėl to, kad vienas iš kandidatų savo charakterio, pavadinkim, „šakotumu“ nepaliaujamai traukė Amerikos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Ji buvo išskirtinė dar ir tuo, kad padidintas dėmesys Rusijai buvo kaip niekad svarbi rinkimų kampanijos dalis.

Anksčiau to nebūdavo. Arba bent jau ne tuo laipsniu. Kai kurie stebėtojai tvirtina, kad Rusija tiesiogiai kišosi į Amerikos prezidento rinkimų kampanijos eigą, gal net organizavo didžiulę kibernetinę ataką. Ir jos vaidmuo prezidentinėje kampanijoje buvo kur kas didesnis, nei manytum spręsdamas iš Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino apsikeitimo komplimentais.

Žurnalas „Miškai“

Kad ir kokią ateitį iš pradžių būtų numatę futurologai, bet praėjus 20 metų po skaitmeninės revoliucijos popieriniai leidiniai gyvuoja toliau ir neketina išnykti. Ypač tai pasakytina apie knygas ir žurnalus. Šiame spaudos segmente žmonės iki šiol teikia pirmumą spausdintiems leidiniams.

Ilgą laiką naujų medijų pionieriai skelbė, kad skaitmeninė era galų gale nugalės, ir laikraščiams, žurnalams bei knygoms neliks nieko kito, kaip persikelti į internetinę erdvę. Tačiau tai nepasitvirtino. Esminių pokyčių patyrė tiktai laikraščiai, kurie galutinai pralaimėjo varžybas dėl žinios paskelbimo pirmumo. Tačiau turintys ne vienadienę išliekamąją vertę leidiniai – žurnalai ir knygos – toliau sėkmingai gyvuoja bei tobulėja. Ir popierinių knygų, ir spausdintų žurnalų pasaulyje daugėja, o ne mažėja. Panagrinėkime šią globalią tendenciją JAV analitikų akimis.

Agnė Kairiūnaitė | LRT RADIJO laida „Čia ir dabar“, LRT.lt

Pasaulio sveikatos organizacijoje svarstoma pedofiliją pripažinti dar viena lytine orientacija, o jos priežastys gali slypėti vaikystėje patirtose fiziologinėse traumose. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis. Psichologė dr. Aistė Pranckevičienė teigia, kad netinkamas seksualinis elgesys – tarsi negeras ciklas, kuris prasideda ankstyvoje vaikystėje, pačiam patyrus seksualinę prievartą, neturint empatijos ar socialinių įgūdžių.

Lina Mrazauskaitė | „Lietuvos žinios“

Korupcija – tai organizuotas tinklas, todėl pavieniai demaskuoti korupcijos atvejai nėra laimėjimas, nors tokie skandalai yra gera proga praskaidrinti gyvenimą. Korupcijos apraiškos glaudžiai siejasi su vertybinėmis nuostatomis ir patirtimi – 79 proc. lietuvių mano, kad be kyšių reikalų nesutvarkysi. Tad jokios antikorupcijos priemonės nepadės, jeigu jos bus pavienės, o valdžia nekels visuomenei pasitikėjimo. Taip apie korupcijos kilmę, jos mastą Lietuvoje ir priemones korupcijai pažaboti interviu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. prof. kriminologas Aleksandras Dobryninas.

Simas Čelutka | IQ.lt

Po „Brexit“ pasipylę neapykantos nusikaltimai atvėrė ilgai besikaupusį antiimigrantiškų nuotaikų pūlinį.

Jungtinės Karalystės (JK) referendumo dėl ateities ES rezultatas smarkiai padidino vadinamųjų neapykantos nusikaltimų skaičių. Pasitraukimo iš ES kampanijos veidai, JK nepriklausomybės partijos vadovas Nigelas Farage’as ir naujasis užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas, daugiausia dėmesio skyrė imigrantų klausimui. Išpūsdami esamų ir būsimų atvykėlių grėsmę, šie oportunistai supriešino JK gyventojus. Neapykantą ypač pakurstė melagingi šūkiai apie Turkijos narystę ES ir nusikalstamai dedamas lygybės ženklas tarp imigrantų, karo pabėgėlių ir teroristų.

„Liaudies kultūra“, Nr. 4.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą XI prigimtinės kultūros seminare „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ 2016 m. liepos 3 d. Rumšiškėse. 

KAM LAISVĖS PASAKOJIMAS ĮPAREIGOJA?

Kalbėdami apie laisvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) galėtume kelti klausimą, ar tikrai moderni tautinė Lietuva yra išsaugojusi jungtį su senąja Lietuva? O gal toji jungtis yra tik mūsų pačių dirbtinai konstruojama? Šiandien dalis Lietuvos politologų teigia, kad tautinė Lietuva, kilusi iš XIX amžiaus idėjų, iš modernaus nacionalizmo, toji Motiejaus Valančiaus ir Vasario 16-osios Lietuva yra visai kitas projektas, kad ieškoti sąsajų tarp šių dviejų Lietuvų yra bergždžias reikalas. Net pasvarstoma, kad per dažnas kalbėjimas apie LDK gali kenkti mūsų tautiškumui ir mūsų dabartinei tapatybei.

lrt.lt

Kruvinas musulmono išpuolis Orlando naktiniame gėjų klube – bene daugiausia gyvybių nusinešęs susišaudymas JAV istorijoje – turėtų pagaliau pažadinti progresyvistus, iki šiol nenorinčius pripažinti radikaliojo islamo pažiūrų ribotumo. Išpuolio taikinys nebuvo atsitiktinis. Tai nebuvo ir neurotiškos homofobijos apraiška, įsitikinęs Stanfordo universiteto Huverio instituto tyrėjas, karo istorijos ekspertas Bruce`as Thorntonas.

Homoseksualumo netoleravimas – neatsiejama tradicinės islamiškosios šariato teisės dalis, kaip ir nusidėjėlių baudimas mirtimi. Dar ir šiais laikais tokiose musulmoniškose šalyse, kaip Iranas, Sirija ir Saudo Arabija, homoseksualams vis dar gresia mirties bausmė. Tačiau į šį iškreiptą įvairovės netoleravimą kairieji žiūri taip pat atlaidžiai, kaip ir, pavyzdžiui, į islamiškąją mizoginiją, mėgindami rasti racionalių paaiškinimų tokiam savo abejingumui pagrįsti.