Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Lietuvos žinios“

Dažnai matau buvusį Lietuvos laisvės kovų dalyvį, už dalyvavimą pokario partizanų kovose apdovanotą aukščiausiais valstybės medaliais, Albiną Kentrą, einantį Totorių gatve. Netekęs trijų brolių partizanų ir kantriai nešęs rezistencijos sunkumų naštą, A. Kentra jau nepriklausomybės laikais kovoja kitą karą – su biurokratais ir visuotine rezignacija, abejingumu ir piktavališkumu, kurie dar labiau nei metai sulenkė jo pečius, nors giedros mėlynos akys byloja apie nepalaužiamą tikėjimą gera valia ir teisingumu. Dabartinis jo rūpestis – išsaugoti istorinį pastatą, iš kurio XX a. išėjo pirmieji savanoriai ginti Tėvynės.

Rimvydas Stankevičius | „Respublikos“ žurnalistas

Su žinomu lietuvių poetu, šalies kultūrologu Vytautu Rubavičiumi kalbamės apie vienintelę Lietuvos žmonių laisvę – išvykti į užsienį darbo ieškoti, apie „grietinėlės“ sluoksnį, kuris išties Lietuvoje – sotus bei laimingas, ir apie tai, kaip sunyko tas darinys, ligi šiolei vadintas lietuvių tauta.

Dalijamės Vytauto Didžiojo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VD PMDF) dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje išsakyta įžvalga apie aukštajame moksle susiklosčiusią situaciją, kuri apsinuogino grupelei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto (VU TSPMI) magistrantų išreiškus pretenzijas dėl prof. Vytauto Radžvilo dėstomo kurso ir jo „reakcingų pažiūrų“ (daugiau skaityti ČIA).

LRT laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūtė Vytauto Didžiojo universiteto docento Rimvydo Valatkos kvietimu perskaitė paskaitą, kurioje ji su studentais, būsimais žurnalistais, dalijosi įvairiopa savo patirtimi ir išmintimi. R. Miliūtė pasipasakojo, ir kaip ji tapo žurnaliste, ir kaip ji suprantanti, kas yra tikroji žurnalistika, ir kokių būta įdomių epizodų jos žurnalistinėje karjeroje.

Galim pradėt nebesuprasti, kas vyksta ES.

Ir tai ne populistų, o kairiųjų progresyvistų „demokratiniai“ proveržiai. Didieji ES priešai – „populistai“ plojo Trumpo istorinei kalbai Varšuvoje. Ir nedegino automobilių nei Varšuvoje, nei Hamburge. Juos degino ir Hamburgo parduotuvių vitrinas „politkorektiškai“ daužė, tvarkos vykdytojus apmėtė Molotovo kokteiliais vadinamieji politkorektiški.

„Tikiu Lietuvos istorinį amžinumą, nors miršta ir tautos… Tikiu lietuviškosios dvasios kūrybinį nemirtingumą, nors miršta ir kultūros,“ – taip filosofas Juozas Girnius prieš 65 metus ne tik paliudijo savo tikėjimą lietuvių tautos ir Lietuvos gyvybingumu, bet ir pakvietė visus sąmoningus tautiečius įsipareigoti padaryti viską, kad lietuvių tauta, nepaisant visų istorinių pervartų, išliktų gyva ir kultūriškai brandi.

Tada Liepos 6-toji, žinoma, dar nebuvo švenčiama. Bet Lietuvai, aišku, ne šventės tuomet buvo galvoje…

Nuo Sovietų Sąjungos ultimatumo Lietuvai ir Raudonosios armijos įsiveržimo tebuvo praėjusios trys savaitės. Jeigu bandytume suprasti, kas vyko tuo metu Lietuvoje, iš bolševikų užvaldytos spaudos – nieko nesuprastume. Karo cenzūra, okupacinio režimo savivalė ir propaganda, politinių priešininkų koneveikimas bei persekiojimas naudojant slaptąją policiją buvo to meto kasdienybė.

Bet kad tai suprastume, turime skaityti ir laisvos šalies spaudą, nevaržomą cenzūros, naudojusią neužsiangažavusių šalių informacijos šaltinius.

Primename Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Amato homiliją, pasakytą Garbingojo Dievo tarno Teofiliaus Matulionio beatifikacijos šv. Mišiose birželio 25-ąją Vilniaus katedros aikštėje.

Alkas.lt

Tarptautinė konferencija „Stambulo konvencijos ratifikavimas – kas pasikeistų?“ vyko Seime 2017-06-16 d., gana keistoje aplinkoje. Konstitucijos salė buvo užpildyta beveik išimtinai dailiosios lyties, neįprastai jaunų tokio tipo renginiams, atstovių. Tiesa, sveikinimo žodžius, be Vilijos Blinkevičiūtės, tarė ir du vyrai Linai – Linkevičius ir Kukuraitis. Po šių kalbų buvo galima suprasti, kad konferencijos tikslas yra deklaruoti, jog konvencijos ratifikavimas Lietuvoje yra visapusiškai naudingas, būtinas ir neatidėliotinas.  Tik kai kas to nenori suvokti, nes skaito blogai išverstą dokumento tekstą (oficialų!) ir nežino, ką iš tiesų norėjo pasakyti konvencijos kūrėjai.

Siūlome žurnalisto Valdo Vasiliausko pranešimą „Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji – liko“, perskaitytą Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“, vykusioje birželio 16–17 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.