Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kiekvienas žmogus nuomonių panacėjos laikais gali turėti ir turi savo nuomonę visais klausimais ir nevaržomas gali ją reikšti net „kiečiausio lietuviško“ karantino metu.

Amerikoje pilnu tempu įsisiūbavo politinė (ne partinė) kova tarp laisvės ir karantino. Laisvei atstovauja smulkusis verslas – Amerikos senosios demokratijos stuburas.

Viešojoje erdvėje matau daug klausimų ir priekaištų rašytojams ir Rašytojų sąjungai, kodėl ši autoritetinga organizacija nepareiškia savo nuomonės apie karantinuotoje visuomenėje vykstančius procesus bei galimas išeitis, kurias andai, Sąjūdžio eroje, labiau nei kiti deklaravo rašytojai?

Specialiai europarlamentarei Rasai Juknevičienei, Seimo konservatoriams & Co:

Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą, kad jis nedalyvavo centralizuotame Europos Komisijos organizuotame apsaugos nuo corona viruso priemonių pirkime, kuris vyko vasario pabaigoje?

Čia visada šilta, jauku, kvepia artimų kūnų prakaitu. Linguoja kokie nors medžiai pasauly už lango, iki horizontų laukai. Pavasariais išgirstam paukščius ir nebegirdim savo bliovimo. Nes laimingi susilieja su gamta.

Popandeminiu metu gali rastis suvaržymų keliauti po pasaulį, tačiau būtent tokia situacija galėtų tapti ir papildoma paskata vykdyti ir toli siekiančias reformas.

Kaip tokios reformos galėtų atrodyti konkrečiai?

Lietuvos Poilsio Partija informuoja, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis pagaliau suprato poilsio filosofijos prasmę bei naudą ir urmu tapo mūsų partijos rėmėjais beigi tikraisiais nariais.

Kauno forumas

Nemainstreaminėje, politiškai nekorektiškoje Vokietijos ir kitų šalių žiniasklaidoje vis garsiau kalbama apie tai, kam pandemija ir su ja susijusi, jau prasidedanti visuotinė ekonominė krizė yra naudinga. Nors kai kurios prielaidos ir diskutuotinos, bet išvados apie politinę ir ekonominę ateitį verčia pagalvoti.

Trys veiksniai. ŠOKAS! Vargu ar galėtume surasti tinkamesnį žodį įvertinti tai situacijai, kuri šiandien yra susidariusi globaliame pasaulyje ir būseną, kurią patiria visa žmonija.  Jis sujungia tris tą situaciją  formuojančius veiksnius. Pirma, globalią fizinę galią (jėgą), pranokstančią dabartinį moderniosios civilizacijos pajėgumą jai pasipriešinti. Antra, tos galios susidūrimą su dabartiniu žmonių pasauliu. Ir, trečia, slegiančią būseną, kurią patiria šios jėgos užklupta žmonija. Visus šiuos tris veiksnius apima pagrindinės prancūziško žodžio shoc reikšmės: smūgis, susidūrimas ir sukrėtimas. Fiziologinę didelio ir staigaus sukrėtimo būseną yra aprašęs dar Hipokratas. O šoku 1737 m. ją yra įvardinęs prancūzų armijos chirurgas A.F. Ledranas (H. F. Le Dran). Medicinoje tuo vardu liko įtvirtinta patologinė reakcija, kuria organizmas atsiliepia į staigų organizmo perdirginimą ir yra lydima gyvybiškai svarbių funkcijų (kvėpavimo, kraujo apykaitos, nervų sistemos, medžiagų apykaitos ir pan.) sutrikimo. Vėliau šis terminas plito visur, kur tik reikėjo nusakyti ypatingai įtemptas, stresines, kritines žmonių gyvenimo situacijas. Bet visi tie šokai buvo daliniai, patiriami tik atskirose gyvenimo sferose. Šįsyk gamta trenkia itin negailestingą ir pasaulinį smūgį. Pirmą kartą žmonijos istorijoje visi esame realūs pasaulinės epidemijos liudininkai ir stebėtojai. Masinės komunikacijos priemonių talkinami regėjome ir girdėjome, kaip ji užsimezgė didžiausioje pasaulio šalyje.

Vilniaus gatvės ir aikštės per 2020-ųjų balandžio karantiną.