Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kovo 28 d., ketvirtadienį, 10.30 val. pretendento į kandidatus Respublikos Prezidento rinkimuose, sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis Arvydas Juozaitis ir jo rinkimų štabo atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteiks parašų rinkimo lapus.

2018 m. metais pasirodė Arvydo Juozaičio veikalas „Tėvynės tuštėjimo metas. 2000–2017 metai“. Tai ypatingo aktualumo protestas prieš susitaikymą su demografine krize ir „Tautos išdavyste“. Su susipriešinimu ir susvetimėjimu. Su neatsakingumu ir cinizmu. Su godumu ir demoralizacija. Su hedonizmu ir masine antikultūra. Su daiktų kultu ir politiniu religingumu. Su žmonių pavertimu prekėmis ir naujomis priklausomybėmis. Su konformistine politinio korektiškumo psichologija ir kitais panašiais reiškiniais, darančiais Lietuvą vis mažiau tinkamą žmonių gyvenimui.

2013 m. Rokas Masiulis Vyriausybės kanceliarijoje pristatė SGD terminalo projektą.

Kai jo paprašiau parodyti finansinę projekto dalį, jis pasakė, kad jos geriau nežiūrėti. Kaip buvęs finansininkas, Audito rūmų viceprezidentas ir dirbęs tarptautinėse audito įmonėse jis puikiai suprato, kad šis projektas valstybei ir jos žmonėms finansiškai tikrai bus nuostolingas.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. dr. Alvydo Jokubaičio paskaitą „Kuo ydinga dabar viešpataujanti žmogaus samprata?“

Dvejus metus demokratai tąsė D. Trumpą siekdami impeachmento. Didžiausios viltys buvo siejamos su Rusijos korta.

Praeitą penktadienį pateiktos, o sekmadienį (vakar) paviešintos oficialios tyrimo išvados sako: nėra sąsajų su Rusija.

Revoliucijos skiriasi, bet kartu yra nuostabiai panašios. Tautinių jėgų pergalė Olandijos provincijų rinkimuose pribloškė globalistinį šalies elitą (skaityti, pvz., ČIA). Valdantieji prarado aukštuosius parlamento rūmus. Žinia sukrėtė ir globalistinius ES sluoksnius. Jie pagrįstai tautininkų pergalę Olandijoje laiko bėdą pranašaujančiu ženklu prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus. Visų šalių žiniasklaida tiesiog springsta nuo tos žinios ir gyvai ją aptarinėja. Juk visi ne tik jaučia, bet aiškiai supranta ir pripažįsta, kad vyksta ir vis stipresniais smūgiais kartojasi geopolitinis žemės drebėjimas, galintis po savo griuvėsiais palaidoti ES ir ypač – silpniausias ir labiausiai pažeidžiamas jos šalis.

„Brexitas“ kelia vis didesnę sumaištį europinio politinio elito galvose. Daugelis suvokia – kad ir kaip jis baigtųsi, Europos Sąjunga privalo keistis. Būtinumą keistis skelbia vis daugiau aukščiausio lygio politikų. Šiuo atžvilgiu euroskeptikais ar populistais vadinami vieningi su eurofederalistais. Suprantama, skiriasi jų įsivaizduojamos Europos, jos politinės „architektūros“, santykių su didžiosiomis pasaulio galiomis vaizdiniai. Svarstymus apie ateitį ypač skatina ir artėjantys Europos Sąjungos Parlamento rinkimai, kurių rezultatai neišvengiamai paveiks ES ir jos narių raidą. Tikimasi, jog bus pristabdytas eurofederalistinio projekto įgyvendinimas, skatinantis „tautų maišymą(si)“, ir atsigręžta į Europos tautų ir nacionalinių valstybių interesus. Tikimasi ir kito dalyko – kad bus pažabota finansinio kapitalo savivalė, įsukusi pasaulį į finansinių krizių spiralę. Politikų pamąstymuose vienaip ar kitaip liečiama ir demokratijos ateities problema – juk legitimiu pripažįstamam europiniam valdymui reikalingas europinės liaudies ar tautos, o ne surogatinių europinių partijų atstovų pritarimas, tačiau kol kas niekas neįsivaizduoja, kaip toji liaudis ar tauta galėtų atsirasti ar būti išrasta. Jau dabar ryškėja, kad europinės liaudies kūrimas, skatinant masinę įvairialypę imigraciją, pernelyg ilgalaikis vyksmas, kuris kelia savų nenumatytų pavojų pačiam sumanymui. Visi kuo puikiausiai mato, kaip pastaraisiais metais įvairiose šalyse išplito prieš besaikį ir neatsakingą imigracijos skatinimą nukreipti pilietiniai judėjimai, paskatinę žmones atsigręžti į savas tautines ir nacionalines europietiškas šaknis, taip pat gaivinę nacionalinės valstybės svarbos nuovoką. Vidinių šalies problemų, kurias pagarsino „geltonųjų liemenių“ judėjimas, kankinamas Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė kreipimąsi į ES piliečius „Dėl Europos Atgimimo“.  Visi žinome, kad Europinės raidos pagrindas yra Vokietijos ir Prancūzijos ašis, o šių šalių vadovai yra pagrindiniai europinės vidaus ir išorė politikos formuotojai, todėl Macrono mintys susilaukė didelio politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Tiesa, Lietuvoje jo kreipimasis galėtų būti labiau svarstomas.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Kviestinis pranešimas, perskaitytas Turkijos ambasados ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Turkų kalbos dėstytojų ir studentų 2019 m. kovo 19 d. surengtame minėjime „Turkijos himno autorius Mehmetas Akifas Ersojus. XX amžiaus istorija himno eilėse. Lietuva ir Turkija“.

Kaip jau ne kartą skelbėme, Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis 2018 m. vasarą parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija.
Kaip jau ne kartą skelbėme, Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis 2018 m. vasarą parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija.