Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kalba, pasakyta mitinge 2019 m. rugsėjo 5 d. Simono Daukanto aikštėje.

Mieli lietuviai ir Lietuvos draugai,

Kaip pavadinti žmogų, kuris neturi atminties? Veikiausiai amnezijos kamuojamu ligoniu. Kaip pavadinti tą, kurio atmintis buvo sąmoningai ištrinta ir perrašyta? Mankurtu? O gal zombiu? O kaip pavadinti tautą, kuri pati lengvabūdiškai atsisako savo istorijos, jos rašymą ir aiškinimą perleisdama kitoms tautoms?

Mes šiandien gyvename naujojo atminties perrašymo eksperimento sąlygomis. Tik vietoj į mankurtą paverčiančios kupranugario odos šiandien naudojamos daug rafinuotesnės ir gudresnės atminties perdirbimo formos – masinės informavimo priemonės, pasitelkiančios melą, patyčias, iškraipymus, cenzūrą. Noriai kviečiančios į savo laidas vanagaites ir ivaškevičius, bet nerandančias laiko nei noro pasikviesti jų oponentų ar kritikų. Bet ir to negana. Tenka sliūkinti nakties tamsoje, vykdant nežinia kieno, liekančio šešėlyje, valią, o pačiuptam už pakarpos lementi, kad, girdi, ne savom rankom naikinai tau nepriimtinos atminties ženklus, kad uolūs vykdytojai neva tik netinkamu laiku tai padarė...

Grupės byloje dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose vėl pateiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat pateiktos pastabos nacionalinei Orhuso konvencijos ataskaitai nurodant, kad Lietuva nesilaiko pamatinių šios konvencijos užtikrinamų teisių.

Džiaugsmas, apėmęs lietuvius dėl Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ paskyrimo kardinolu, užgožė tą žinią, kurią neša naujų kardinolų paskyrimas. S. Tamkevičiaus, kaip ir dar dviejų vyskupų emeritų paskyrimas kardinolu, yra mandagumo gestas: dėl savo amžiaus jie negalės dalyvauti naujojo popiežiaus rinkimuose. Visai kas kita yra su ta dešimtimi kardinolų, kurie popiežių rinkti galės. Mūsų (katalikiška) spauda apie jų paskyrimą plačiau nerašo. Aptakia ir politiškai korektiška kalba, kaip dera Vatikano oficiozui, juos pristatė Vatikano radijo lietuviškoji sekcija, pristatymo gale, tarsi paraštėje, įvardijusi, kad „tarp trylikos būsimų kardinolų yra ir dviem Europos vyskupijoms vadovaujantys ganytojai: Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, dialogiškas ir labai atidus egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms ganytojas, nuo seno susijęs su Romos Šv. Egidijaus bendruomene, ir Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, pasisakantis prieš nacionalizmą ir populizmą, už tolerantišką ir laisvą tautų Europą.

Norisi pasveikinti kaimynus baltarusius, rugsėjo 1-ąją dieną Slonimo mieste atidengusius įspūdingą paminklą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Leonui Sapiegai (1557–1633). Bronzos skulptūros aukštis drauge su postamentu – 4 metrai. Autoriai – Ivanas Misko, Vladimiras Pipinas ir Sergejus Logvinas.

Vis dažniau ir vis iš aukštesnių tribūnų girdime apie artėjančią krizę ir bebaigiame patikėti, kad krizės tokios pat neišvengiamos kaip metų laikų kaita. Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą.

Gerbiami Lietuvos piliečiai! Brangūs tėvynainiai!

Atėjo diena, kai esame pasiruošę tęsėti savo pažadą Lietuvos didvyriams!

Kviečiame Jus į mūsų Tėvynės sostinę Vilnių apginti Tautos ir jos Laisvės kovų istorinę atmintį bei Lietuvos valstybės orumą. Š. m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienį, rinkimės į Simono Daukanto aikštę, kur 18 val. vyks pilietinis mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“

Kviesime J. E. Lietuvos Respublikos prezidentą atvykti į mitingą ir išsakyti savo nuomonę aktualiausiais Lietuvos valstybės istorijos politikos, tautos istorinės bei laisvės kovų atminties ir šalies nacionalinio saugumo klausimais.

„Prieš 10 metų vaikai užduodavo klausimus. Anksčiau jie klausdavo, ką reiškia vienas ar kitas žodis, jiems būdavo įdomu. Dabar pati sakau: vaikai, ar aiškus šitas žodis? Jie man sako – ne. Kodėl jie neklausia? Taip išeina, kad mūsų gimtoji kalba jiems kaip užsienio kalba. Manau, čia tėvų ir mokytojų darbas: mes turim pakovot dėl tų savo vaikų, nes jie pražūva. Žodynas skurdus, jie gamtos nepažįsta. Prieš 2 metus daviau vaikams parašyti rašinį apie metų laikus, tai, o, vargeli. Visiškai gamtos nepažįsta tie mūsų vaikai. Jų kalba skurdi. Yra ir skaitančių vaikų, bet jų – mažuma“, – stebisi lietuvių kalbos mokytoja.

Rodos, prieš savaitę buvo paskelbtas gana komiškas jaunojo konservatoriaus Vykinto Vaitkevičiaus tekstas (DELFI.lt. Vykintas Vaitkevičius. Kas bendro tarp Rozovos, Jovaišos ir Sinicos?), kuriame jis desperatiškai ieškojo sąsajų tarp Pro Patria, manęs, mano darbdavio ir bandė tuo aiškinti, kodėl neparašau kritikos Irinai Rozovai po jos ryšių su Rusija skandalo.

Pro Patria

Rugpjūčio 27 dieną UAB „JCDecaux Lietuva“ atsisakė viešinti nepriklausomo kandidato Žirmūnų rinkimų apygardoje plakatus, kuriuose vaizduojamas laisvės kovotojas Jonas Noreika ir minimi jo gyvenimo faktai. Plakatą skelbti įmonės stenduose atsisakyta po sutarties pasirašymo ir apmokėjimo.

Kai prieš trejus su puse metų, lrytas.lt redakcijos paprašytas, ėmiausi rašyti R. Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ recenziją, tiek autorę, tiek jos kūrinį traktavau per rimtai (ČIA), turėdamas iliuzijų, kad su tokio plauko „istorijos tyrinėtojais“ galima kalbėtis argumentų kalba: jie pajėgs įsigilinti į istorinę epochą, vertinti ne iš konteksto išluptus tikrus ar tariamus istorijos faktus, bet šaltiniais patikrintų faktų visumą, žvelgti į istorinį laikmetį iš to meto žmonių žinojimo perspektyvos, bet ne iš šiandienos „visažinio moralinio teisėjo“ aukštumos.