Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir Konstitucijos kūrėjo Bronislovo Genzelio spaudos konferencijos „Dėl Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimo kai kurių teiginių galimo prieštaravimo Konstitucijai“ vaizdo įrašą.

Sąjunga „Vardan šeimos“ pareiškia: esamos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos neužtikrina Lietuvos šeimų lūkesčių ir nepakeičia vaiko teisių apsaugos sistemos iš esmės Įstatymo pataisose nėra numatytas kertinis Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijų atskyrimas, t.y. šiuo metu tarnyba vykdo du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus – ta pati institucija atiminėja iš šeimų vaikus ir ta pati tarnyba perduoda vaikus įvaikinimui Lietuvos bei užsienio šalių įvaikintojams. Tai esminis Hagos konvencijos pažeidimas. Nei vienoje ES šalyje nėra tokios institucinės sistemos, kuri vienu metu turėtų ginti šeimos interesus ir tuo pat metu užsiima įvaikinimo veikla.

Vasario 12 d., antradienį, 10.30 val. Seimo spaudos konferencijų salėje (II rūmai) vyks Kovo 11-osios Akto signataro Bronislovo Genzelio spaudos konferencija, skirta atkreipti Seimo narių ir visuomenės dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimo dėl leidimo gyventi užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu kai kurie teiginiai galimai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui kontraversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidžiau pažvelgti į svarbias ir reikšmingas meninės kūrybos ir Tėvynės meilės arba patriotizmo sąsajas.

Šiandien Seime svarstomos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Ar kas pasikeis? Ar Lietuvos žmonės bus išgirsti?

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas neužtikrina Lietuvos šeimų lūkesčių ir nepakeičia vaiko teisių apsaugos sistemos iš esmės. Įstatyme nenumatytas kertinis Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijų atskyrimas, t.y. šiuo metu tarnyba vykdo du vienas kitam prieštaraujančius veiksmus: atiminėja iš šeimų vaikus ir perduoda vaikus įvaikinimui Lietuvos bei užsienio šalių įvaikintojams. Nė vienoje ES šalyje nėra organizacijos, kuri vienu metu būtų įpareigota ir ginti šeimą, ir padėti įvaikintojams.

Buvusi ministrė siūlo paimti iš šeimos vaikus ir tais atvejais, „kai, pavyzdžiui, vienas iš turimų tėvų suserga ir gydymosi laikotarpiu negali rūpintis vaiku“. Tai – tolesnis ieškojimas, kaip sako dabartinis ministras, „geriausių vaiko apsaugos ir pagalbos šeimai sprendimų“. Juk iš tiesų, jei motina susirgo sloga ar, neduokdie, gripu, tai gali būti rimtas pavojus net šešiolikmečio gyvybei. Seime tebesitęsia ginčai, kaip apibrėžtina sąvoka „smurtas prieš vaiką“. Dabartinis ministras pažymi, kad „smurto sąvokos yra nekeičiamos, ir fizinis, ir psichologinis smurtas, į tai įeina ir fizinės bausmės, yra draudžiamas“ (citatos iš „delfi.lt“). Ar nebūtų paprasčiau tiesiog priimti įstatymą dėl privalomos tėvų meilės savo vaikams ir nusiplauti rankas?

Švenčiame valstybės šimtmetį. Vilniaus miesto apylinkės teisėjas Valdas Bugelevičius savo 2018 m. liepos 12 d. nutartyje dėl kolaborantų, persekiojusių „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjus (S. Tamkevičių, N. Sadūnaitę ir daugybę kitų), teisumo užrašė: „[...] tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad asmenys, dirbę KGB, TSRS prokuratūroje, teismuose bei vykdę darbines pareigas minėtose valstybinėse struktūrose bei atlikę procesinius veiksmus tuo metu iškeltose baudžiamosiose bylose asmenų dėl pasipriešinimo okupacijai atžvilgiu, vykdydami okupacinės valdžios ir jos pagrindinės represinės struktūros organų nurodymus, būtų tyčia persekioję nukentėjusiuosius dėl politinių – religinių pažiūrų ar viršiję jiems pavestus įgaliojimus, nebuvo gauta.“ (psl. 3).

delfi.lt

Vilniuje gyvenantis Didžiosios Britanijos pilietis Mark Adam Harold, su Lietuvos liberalų sąrašu išrinktas į Vilniaus miesto savivaldybę ir kontroversiškų iniciatyvų dėka vis atkreipiantis į save visuomenės dėmesį, 2019 m. sausio 1-ąją – Vėliavos dieną – savo tinklapyje paskelbė dar vieną savo pasvarstymą apie Kazį Škirpą. Autorius mano, kad šia tema žino „viską“, tad savo rašinį taip ir pavadino: „Viskas apie Kazio Škirpos alėją“.

Šiuo metu Suomija svarsto, kaip paskatinti šalyje esančių imigrantų repatriacijos procesą. Tikimasi, kad pavyks to pasiekti dvigubai padidinus ekonominę išmoką visiems savanoriškai grįžtantiems į savo šalį, pranešama žiniasklaidos.

Vygantas Malinauskas. Kuo didesni įgaliojimai valstybės tarnyboms kištis į šeimą ir kuo didesni resursai tai daryti – tik ką tokia konservatorių pozicija turi bendro su konservatyvumu?

Vakar [ketvirtadienį, vasario 7 d.] Seimo socialinių reikalų komiteto posėdyje jaunosios konservatorės Monika Navickienė ir Gintarė Skaistė balsavo prieš visus pasiūlymus į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą įdėti saugiklius, kurie neleistų valstybės institucijų perteklinės intervencijos į šeimą ir vaikų atiminėjimo be tikros būtinybės.