Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tai be galo kruvina žiauri, tačiau pamokanti istorija. Vos per 4 metus – nuo 1975 iki 1979 metų – Kambodža neteko, skirtingais duomenimis, nuo ketvirtadalio iki trečdalio savo gyventojų, t.y. per 2 milijonus žmonių. 

Ir šalį krauju užliejo ne užsienio priešai ir ne kokie mažaraščiai banditai, o kone geriausią to meto išsilavinimą turėjusio mokytojo suburti jaunuolių, o tiksliau –  dar berniukų būriai.

Mes, tiksliau, aš atsiprašau visų draugų – ypač tų, kurie myli Ralfą, – už suteiktą skausmą.

Taip, šiandien vežiau jį migdyti… Naktį tariausi su dviem klinikomis, kurios galėtų tai padaryti. Ralfo širdį tikrino ir neįtikėtino gerumo žmonių kardiologas, kuris darė viską, kad palengvintų Ralfo buvimą. Susisiekė net su profesoriais Maskvoje.

Pro Patria

V. Laučiaus straipsnis „Sušimašinta Lietuva“ skatina prabilti apie iki šiol Lietuvoje nutylimą problemą. Kovos dėl tautos ir jos laisvės kovų istorinės atminties sunkios, bet tik šitaip ateina praregėjimas. Vis didesnė Lietuvos visuomenės dalis pastebi ir pripažįsta tai, kas daugeliui dar visai neseniai sukeldavo tik pašaipią šypsenėlę. Pradedama įsisąmoninti ir pripažinti, kad V. Putino 6-oji kolona yra ne perkaitusios vaizduotės vaisius.

Anksčiau į pensiją išeidavo, o mus išneš. Į mitingus sueinam, o neužilgo mus vežimėliuose suveš. Toks piktų senių būrelis su vėliavom, nerimstantis dėl lėtai mirštančios valstybės. Jauni praeina su ausinukais ir žiūri kaip į zoologijos sodo gyvūnus – jie susirenka tik dėl varlyčių ir mytiūčių teisių.

Pabūsiu senis, kas dabar belieka – toks ir esu, po velnių, – pabambėsiu ant jaunų. Tais senais, labai blogais laikais, kai signatarai buvo linksmi, medžiai dideli ir amžinasis gyvenimas dar buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.

Didžiausias pagyrimas jaunam – būti šauniam. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.

15min.lt: „Tomas Venclova: „Škirpa nusipelnė gatvės ne daugiau negu Paleckis“

Senas tekstas, bet išraiškingas.

Poetas mano, kad „Kazys Škirpa, pataikavęs Hitleriui ir bendradarbiavęs su gestapu, nusipelnė gatvės ne daugiau negu Justas Paleckis, pataikavęs Stalinui ir bendradarbiavęs su NKVD“.

Fake news fenomeną reikia iš naujo apsvarstyti, kaip sakoma, re-konceptualizuoti. Dabartinė vyraujanti prasmė ne visiškai atitinka tikrovę. Juk dabar manoma, kad Fake news užsiiminėja tik Rusija ir dar D.Trumpas. Fake news yra kažkur ten, kur blogiečiai kažką rezga prieš mus.

Žvelgdami į tą tuščią vietą ant sienos, kur kabojo Lietuvos didvyriui pagerbti skirta atminimo lenta, supraskime, kad jeigu nesitelksime ir tylėsime, tokia pat tuščia vieta liks iš Lietuvos valstybės.

Pro Patria

Kai pernai rudenį protestavome dėl LRT laidų šališkumo parašiau Jakilaičio laidos analizę, bet žadėjau ir nespėjau parašyti Ritos Miliūtės. Atgailauti niekada ne vėlu.

Į rugpjūčio 10–11 dienomis Kauno miesto savivaldybėje vykusį tradicinį Lietuvių fronto bičiulių politinių studijų savaitgalį susirinkę Lietuvos ir užsienio lietuvių rezistencinio judėjimo dalyviai, kultūrininkai ir visuomenininkai, kaip rodo renginio pavadinimas „Quo vadis, Lietuva? Ar išliks Lietuva ir lietuviai XXI amžiuje?“, svarstė opiausias Lietuvos problemas, tarp jų – ir pastarųjų metų išpuolius prieš Lietuvos laisvės kovotojus bei jų istorinės atminties ženklus.

Dvi studijų savaitgalio dienas – pranešimų ir diskusijų sesijas – vainikavo Lietuvių fronto bičiulių įsteigtos Laisvės premijos įteikimas ir laureatų paskaitos. Kaip jau skelbėme, 2017 metų laureatu tapo vienas iš  jaunimo sambūrio „Pro Patria“ vadovų Vytautas Sinica, 2018 metų premija buvo įteikta rezistentui, pogrindžio spaudos leidėjui Petrui Plumpai, o 2019 metų laureato diplomas ir premija buvo įteiktas kunigui Robertui Grigui.

Nuoširdžiai sveikiname laureatus! Tegul Tiesos ir Laisvės Dievas laimina jų pastangas įkvėpdamas į Lietuvos jaunimo sielas ryžtą stotis šalia ir uoliai talkinti, o susidūrus su sunkumais ir išbandymais ar gundymais – nesitraukti.

Tikimės, kad ir čia publikuojamas 2018 m. Laisvės premijos laureato Petro Plumpos pranešimas „Laisvė ieško gyvenimo tikslo“ ne tik supažindins su antisovietinio pasipriešinimo Lietuvoje etapais ir formomis, bet ir padrąsins savo laisvę įprasminti darbais Lietuvos labui.

Tiesos.lt redakcijos vardu –
Ramutė Bingelienė

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Bendraujant su partizaninio, o vėliau kultūrinio antisovietinio pasipriešinimo dalyviais, retai kada tekdavo diskutuoti apie LAISVĘ, nors visi už laisvę kovojo. Laisvė buvo kaip savaime suprantamas dalykas, kaip oras, kuriuo nuolat kvėpuojame. Tačiau kaip kvėpavimas gali būti sunkus, taip ir galimybė naudotis laisve gali būti sunki – protui ir sąžinei.

Tiesa ar Tėvynė?
Ir vertybinė dilema šiandien užgriuvo mūsų pečius (net Hamletas turbūt pavydėtų).