Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Žurnalistas Jurijus Bezmenovas, Šaltojo karo metais dirbęs KGB spaudos ir propagandos agentas, 1970 m. nusprendė pabėgti į Vakarus ir atskleisti tiesą apie gyvenimą už Geležinės uždangos. Šiame 1984 m. duotame interviu jis paaiškina KGB vykdomos ardomosios veiklos sampratą ir šių „aktyviųjų priemonių“ taikymo Jungtinėse Amerikos Valstijose padarinius. Jo teigimu, Vakarų visuomenės nė nenutuokia, kaip giliai infiltruotos marksizmo-leninizmo ideologų jos iš tiesų yra.

Bezmenovas nurodo keturis tokio slėpiningo šalies pavergimo etapus: ilgą visuomeninės demoralizacijos laikotarpį seka kelis metus trunkanti politinė ir ekonominė destabilizacija, galiausiai pasibaigianti krize ir situaciją normalizuoti pasirengusių „gelbėtojų“ iškilimu.

Jis pastebi, kad nors Jungtinių Valstijų gyventojai vis dar turi galimybes tam priešintis, patriotinio ugdymo stoka leidžia sovietų ideologams palengva keisti amerikiečių tikrovės suvokimą, verčiant juos nuolankiais, moralinių standartų neturinčiais individais, nepajėgiais apsaugoti nei savęs, nei savo valstybės. Žurnalistas pateikia eilę pavyzdžių, kai KGB vykdoma ardomoji veikla buvo sėkminga ir leido sovietams užsienio šalyse įtvirtinti ideologiškai palankius režimus, tuo pat metu negailestingai atsikratant naudingais idiotais, prisidėjusiais prie šių perversmų.

Net praėjus trisdešimčiai metų nuo Šaltojo karo pabaigos, Jurijaus Bezmenovo perspėjimai ateities kartoms išlieka aktualūs ir teisingi. Ideologiniai Vakarų civilizacijos priešai nesunkiai išgyveno politinių režimų kaitą; pritaikę senus metodus naujiems laikams, jie ir toliau vykdo agresyvią ardomąją veiklą Vakarų pasaulio šalyse, tarp kurių ne išimtis yra ir Lietuva.

„Žinių radijas“

Policijai ruošiantis palaikyti tvarką vasario 16–ąją Vilniuje, naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė tikrąjį palaikymo mastą protestuotojams. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį pristatė naujausių apklausų apie palaikymą protestams Lietuvoje duomenis.

Ji Žinių radijo laidoje pasakojo, jog buvo darytos dvi apklausos pagal skirtingas metodologijas. Pirmoji – internetinė, parodė, jog apie 30 procentų apklaustųjų pritaria protestams. Kita – tiesioginiais ir telefoninių interviu būdu atlikta apklausa parodė, jog apie 40 procentų respondentų akcijas palaiko.

Klausimas buvo formuluojamas taip: nuo gegužės mėnesio Vilniuje vyko ne viena „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ organizuojama protesto akciją, ar jūs iš esmės palaikote šias akcijas, ar nepalaikote.

„Vilmorus“ apklausa parodė, jog šias akcijas visiškai palaiko 17 procentų apklaustųjų, greičiau palaiko 21,8 procento, „nei taip, nei ne“ rinkosi 21,3 procento respondentų, greičiau nepalaikančių buvo 11,5 procento, visiškai nepalaiko 20,1 procento. Apie tokias akcijas nieko negirdėjo 1,6 procento apklaustųjų, nežinojo, arba į klausimą neatsakė 6,7 procento apklaustųjų.

A. Dulkys: žiurkių lenktynes skelbiu atidarytomis, o laimėtojams skirsiu apda…apda… apdovanojimą – piniginio dydžio premijas!

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Neredaguota“ pokalbį su politologu, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko pavaduotoju Vytautu Sinica ir teisininku Dominyku Vanhara.

Stebime procesus, kuriuose turėtume surasti savo vietą ir bent jau etinę poziciją, kuriems reikėtų pasiruošti ir kuriuose teks išgyventi.

Išmintis nesensta. Prieš šimtmečius gyvenę autoriai dažnusyk aktualesni ir apie dabartį pasako daugiau, negu iš ekranų neišlipantys ir visų formų žiniasklaidoje neršiantys vadinamieji „žinomi asmenys“.

Laikmetis.lt

Arkivyskupas Carlo Maria Viganò (Karlas Marija Viganas) iš anksto įrašytu vaizdo pranešimu kreipėsi į Turino aikštėje susirinkusius protestuotojus prieš skiepų pasus. Jame pasmerkė šio pasaulio galingųjų naudojimąsi pandemija, siekiant įgyvendinti „Didžiąją perkrovą“ (Great Reset).

Na, ką, pasiilgom eilinės feisbuko dozės? Kaip rūkoriai, kai namie nebelieka, kurie duodasi po stalčius ir kišenes – o gal dar kažkur liko? Spaudėm ir spaudėm mygtukus – o gal atsiras?

laikmetis.lt

Vaikystėje galvojau, kad mokslininkas – ne tik specifinę sritį tyrinėjantis ir todėl apie ją daugiau nei kiti žinantis žmogus, bet ir išskirtinai protingas: įžvalgus, pastabus, turįs puikią atmintį, mąstantis nuosekliai, preciziškai tiksliai, taip išskirtinai kokybiškai, jog vidutiniam piliečiui nepasiekiama; o humanitaras dar ir rašymo talentą, bent nedidelį, privalo turėti.

Kitaip tariant, galvojau, kad mokslininku gali tapti ne bet kas, o tik išskirtiniai, labai gabūs, pažinimo aistra degantys individai, kuriuos labiau už viską motyvuoja troškimas išsiaiškinti ir suprasti – jei reikės, pamirš valgyti ir gerti (kaip Mikelandželas, tapęs, nenulipdamas nuo pastolių, tol, kol, pasak legendos, prie padų priaugo puskojinės).

Toks keistas kolegos prof. M. Stankūno įrašas apie mano pasisakymą Seime.