Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Iš tolimųjų Turkmėnijos smėlynų gavę žinią, kad gimė anūkėlė, seneliai pasodino liepą. Gyveno jie tada Aukštagojaus kaime, įsikūrusiame Lepšynės pamiškėj – geras kelio gabalas nuo prie plento stūksančios Talkonių gyvenvietės.

Labai mylėjau savo liepą. Parvežta Lietuvon dažnai apie ją sukdavausi, prie jos glaudžiausi. Vėliau seneliai sodybą pardavė ir išsikėlė į Pumpėnus, kad man būtų arčiau eiti į mokyklą, bet naujuosius šeimininkus perspėjo liepos neliesti, tegul auga…

Žinojimas, kad turiu savo medį, mane guodė ir stiprino jau suaugus, gyvenant Vilniuje, ir ypač kelionėse, būnant toli nuo Lietuvos.

Šiandien Aukštagojus beveik nunykęs, belikusios tik kelios dar gyvos sodybos, o keliukas palei mišką praktiškai užžėlęs šabakštynais. Nebėra ir mano liepos. Nupjovė. Nors ji niekam netrukdė.
Tuščia…

„Pinigų yra, tačiau ne visiems, o tik saviems“, – teigia Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“.

Ir klausia, ar žinome, kad kasmet Lietuva sumoka 20 000 000 eurų vien nario mokesčio už narystę įvairiose tarptautinėse organizacijose? Na, o visokių asociacijų, grupių ir komisijų, kurioms priklausome, yra net ...150.

– Reikia vėliavą iškelt. Bo dar ims kas iš kaimynų paskųs, ir nubauduos. Nors koks kieno reikalas, noriu, keliu, noriu, nekeliu, – girdžiu šiandien burbant.

Išties, meilė valstybei ne prievarta turėtų būti išgaunama. Ir ne dirbtinai, nenuoširdžiai demonstruojama. Ne veltui apie pusę rinkėjų neina balsuot – jiems ta valstybė dzin, pyksta ant jos, niekina, arba taip tiesiog protestuoja. Kaip ir kojom. Paskui, jau iš užsienių, internetuose širsta ir niekina „tą jūsų Lietuvą“ ir „tuos lietuvius“, nesuprasdami, kad taip ne tik prakeikia patys save ir savo vaikus, bet ir įsilieja į jų gimtinę išmoningai menkinančių ir šmeižiančių priešiškų jėgų chorą, tapdami jų naudingais idiotais.

Atrodo, elementaru – istoriniai veikėjai turi būti vertinami savo epochos kontekste. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Propagandistai visuomet pasižymi tuo, kad „negirdi“ kitos pusės pozicijos ir argumentų. Tiesiog užsispyrę kartoja ir kartoja tą patį per tą patį, prieidami iki to, kas šiaip jau vadinama „argumentum ad nauseum“.

Štai ir apie Kazio Škirpos, Jono Noreikos-Generolo Vėtros, Ambrazevičiaus-Brazaičio bei kitų vardų įamžinimo jokiais formatais netinkamumą mums yra kartojama ir kartojama tais pačiais žodžiais, be jokių bandymų nuginčyti oponentų pozicijos pagrįstumą ar argumentaciją.

Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas apsisprendė – nedidele balsų persvara Seimo nariai nesuteikė vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“. Iš 139 Seimo narių šįkart balsavo 86: įstatymo projektui pritarė 40, prieš buvo 31, dar 15 Seimo narių susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai – ČIA). Dar kartą šį klausimą svarstyti Seimas galės ne anksčiau nei po 10 metų.

Primename, kad birželio 25 d., antradienį, dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-2016(2) balsavo 83 Seimo nariai iš 139: 46 buvo už, 19 balsavo prieš, o 18 susilaikė (individualūs balsavimo rezultatai ČIA). Iki valstybinio pripažinimo liko vienas žingsnis.

„Laiškai lietuviams“

Šv. Tėvo Pijaus XII kalba, pasakyta viso pasaulio katalikams per radiją 1952 m. kovo 23 d.

Tėvai turi auklėti vaikų sąžinę

Šeima yra naujos gyvybės gimimo ir vystymosi lopšys, kuri, kad nežūtų, turi būti rūpinama ir auklėjama; ši teisė ir pagrindinė pareiga yra suteikta ir betarpiai Dievo uždėta tėvams. Natūralinėje tvarkoje auklėjimo turinys ir tikslas yra vaiko vystymasis, kad jis taptų pilnas žmogus; krikščioniškojo auklėjimo turinys ir tikslas yra formavimas naujos žmogiškos būtybės, atgimusios per krikštą, į tobulą krikščionį. Tokia pareiga, kuri visada buvo krikščioniškų šeimų tradicija ir garbė, yra iškilmingai užtikrinta Kanonų Teisės Kodekso 1113 kanone, kuris taip skamba: „Gimdytojus saisto didžiausia pareiga rūpintis pagal išgales vaikų taip religiniu ir doriniu, taip fiziniu ir civiliniu auklėjimu ir taip pat pasirūpinti jų laikinuoju gėriu“.

Žurnalas „Miškai“

Lietuvos laukia liūdnos perspektyvos: pensijų išmokų augimas atsiliks nuo darbo užmokesčio augimo. Tikėtina, kad pensijų naudos rodiklis [...] stabiliai mažės nuo jau ir taip vieno iš mažiausių dydžių Europos Sąjungoje. [...] Nepaisant nuolatinio ekonomikos augimo, daugelis Lietuvos visuomenės narių [...] patiria ypač didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką. [...] bendras Lietuvos mokesčių ir socialinių išmokų sistemos poveikis pajamų nelygybės mažinimui ir socialinės apsaugos išlaidos [...] tebėra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. [...] Galiausiai tai, kad sveikatos priežiūros išlaidos yra nedidelės, o neoficialiai mokama palyginti daug ir daug mokama savo lėšomis, neigiamai veikia vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas [...]. regioniniai skirtumai Lietuvoje yra didesni nei ES vidurkis ir pastaruosius du dešimtmečius didėja. [...] Kaimiškuosiuose regionuose, kurie užima daugiausia šalies teritorijos ir kuriuose gyvena beveik 55 % gyventojų, gyventojų skaičius sparčiai mažėja, prie to prisideda ir mažėjančios galimybės naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis…

1941 m. birželio 23 d. sukilimas, nuplovęs 1939-ųjų kapituliacijos gėdą, buvo paminėtas ir Vilniuje.

– Dėmesio! Dėmesio! Kalba Kaunas. Lietuvos nepriklausomybės deklaravimas…

Ši kvapą gniaužianti žinia nuskambėjo 1941 m. birželio 23-iąją 10 val. 35 min. iš Kauno – Nepriklausomybės atkūrimo deklaraciją, perskaitytą Lietuvių Aktyvistų Fronto įgaliotinio Leono Prapuolenio, užbaigė Lietuvos himnas. Nors mieste dar vyko sukilėlių kovos su pasitraukti nespėjusios Raudonosios armijos daliniais, pro atvertą langą į eterį įsiveržė ir Karo muziejuje ėmęs skambėti Laisvės varpas…

Jūsų dėmesiui – subjektyvus, kaip ir dera laidai pavadinimu „Iš savo varpinės“, reportažas iš vakar Kaune vykusio Birželio 23 d. sukilimo metinių minėjimo.