Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kodėl klausimas, kur slypi Stalino ir jo valstybinės santvarkos nusikaltimai, toks nepaprastai svarbus? Viena vertus, atsakymas į šį klausimą akivaizdus. Tai ir teroras prieš valstiečius kolektyvizacijos metais,  ir 1932–1933 metų Holodomoras, tai ir Gulagas – darbo lagerių sistema, kur nuteistieji buvo metodiškai naikinami nepakeliamomis vergiško darbo sąlygomis, tai Didysis teroras, 1936–1938 m. pradėtas prieš pačias įvairiausias TSRS gyventojų grupes, tai ir atsakomybė už  Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, tai Didžiojo Tėvynės karo nusikaltimai, kai prieš tarybinius piliečius buvo kariaujama pačiais barbariškiausiais būdais, tai nusikaltimai prieš  kitų šalių,  okupuotų stalininio politinio režimo, piliečius. Šį nusikaltimų sąrašą būtų galima tęsti ilgai.

Šiandien VDU vyko konferencija apie gerovės valstybę, kurią atidarė ir skaitė pranešimą ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Valstybėje šeimininkauja galingieji. Jokio kontrakto, jokios derybos tarp turčių ir vargšų nevyksta, nes silpnesnioji pusė yra pastumta į šalį. Ekonominė, mokestinė, socialinė sistema su ilgamete politinių partijų „pagalba“ įtvirtino atskirtį, stabdo valstybės vystymąsi, mažina socialinį teisingumą, politinį pasitikėjimą. Ekonomika auga, atskirtis didėja. Atėjo metas padaryti tam galą.“

Abejonių nelieka – Prezidentas mato aiškiai ir konkrečiai.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Vytauto Radžvilo, vieno iš Nacionalinio susivienijimo iniciatorių, kalbą, pasakytą susitikime su steigėjais Panevėžyje.

1944 m. vasario 27 d. – 2020 m. sausio 12 d.

Eidamas 76-uosius metus mirė seras Rogeris Scrutonas – vienas žymiausių Didžiosios Britanijos filosofų ir publicistų, daugiau nei 50 knygų autorius (žymiausios jų – „The Meaning of Conservatism“ [1980; liet. Konservatizmo reikšmė], „Sexual Desire“ [1986; liet. Seksualinis potraukis], „The The Aesthetics of Music“ [1997; liet. Muzikos estetika], „Our Church“ [2012; liet. Mūsų bažnyčia; „How to Be a Conservative“ [2014; liet. Kaip būti konservatoriumi]), bičiulio Davido Matthews pamokytas muzikos komponavimo pradmenų sukūrė dvi operas – ir libretus, ir muziką.

Įvadinės pastabos. Šiuo tekstu niekaip nenoriu įžeisti ar pasmerkti žmonių, kurie segasi neužmirštuoles, nuoširdžiai ir be jokių šalutinių tikslų pagerbdami Sausio 13-osios nakties didvyrius.
Antra, nesutinku su tais, kurie mano, kad „neužmirštuolininkų“ ir „antineužmirštuolininkų“ kivirčas jau neva yra išsisėmęs, pavėlavęs ir beprasmis, tik be reikalo drumsčiantis šventą Sausio 13-osios aukų atminimą. Toliau bandysiu paaiškinti, kodėl.

Taigi. Sausio 13-oji yra ne šventė, o minėjimas, kaip ir nusako pats žodis, skirtas atminti svarbius praeities įvykius, neleisti jų pamiršti. Šalia Kovo 11-osios tai yra pamatinis naujausios Lietuvos valstybės istorijos įvykis. Nors minėjimų Lietuvos atminimo kultūroje ir atmintinų datų sąraše yra ne vienas, pradedant krikščioniškomis Kalėdomis (Išganytojo gimimo fakto atminimas) ar Velykomis (Jo kančios, mirties ir Prisikėlimo fakto atminimas), tačiau kažkodėl tik šiam minėjimui prireikė specialaus atminimo ženklo, kurių kiti istorinių įvykių minėjimai neturi. Taip gauname tam tikrą tautologiją, vedančią prie klausimo, kam ir kodėl atrodė būtina šį atminimo priminimo ženklą įterpti į jau susiformavusią Sausio 13-osios pagerbimo tradiciją, dargi padaryti jį centriniu? Ar jis tikrai buvo neišvengiamas, o jei taip, kokias funkcijas turėjo atlikti ir tebeatlieka?

Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčios hierarchai ir taip pat visi, kurie atsilankė iš kitų šalių. I would like to say some words and thank you to those, who came to their embassies in Lithuania from different countries. Congratulations to you. Your contribution to Lithuania is very important, thank you.

Vis dėlto šiuosyk pabuvau babce gintariniais dantim… Sausakimšoje madingoje kavinėje sostinės centre pagaliau pavyko įsitaisyti prie vieno iš šalia sugrūstų staliukų. Kaimynystėje sėdėjo du jaunuoliai, tad nenorom girdėjau jų pokalbį. Netrukau pastebėti, kad vienas pašnekovų po anglišką žodį įsigudrina įterpti net trumpuosiuose sakiniuose, o ilgesniuose jie eina pramaišiui su lietuviškais kone santykiu vienas prie vieno. Kito kalba buvo žymiai švaresnė. „Gal emigrantų vaikai?“ – šmėkštelėjo mintis. Bet ne, „pas mus, Vilniuje“, nugirdau. Besiruošdama išeiti išdrįsau pasakyti pastabą. Anglinėtojas staiga paraudo. „Taip kalbama mūsų chebroje“, – atšovė.

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš LRT.lt tiesiogiai transliuotų kandidatų į Vilniaus universiteto rektorius pirmųjų debatų.

Simbolis nurodo į tam tikrą tradiciją, kuri yra mūsų tapatybės pagrindas. Todėl, kai visuomenei ir tautai reikia daryti lemiamus pasirinkimus,lll simboliai tampa itin svarbūs. Simbolis nurodo su kokia tradicija save siejame. Savo ruožtu tapatinimasis su tradicija ir siekis išsaugoti tapatybę yra galingas motyvas, lemiantis tautos pasirinkimus kritiniais momentais. Todėl tiek 1918 metų savanoriams, tiek pokario partizanams, tiek Sausio 13-osios gynėjams buvo labai svarbūs Gedimino stulpų, vyties, vyčio kryžiaus, trispalvės simboliai. Ir todėl jie juos pabrėžtinai naudojo. Tikra (ne tik žodžiais) pagarba ir padėka jiems – tradicijos ir tapatybės, dėl kurios jie rizikavo savo gyvybe, prisiminimas bei tęsimas.

Pareigūnų elgesys su trispalve mosavusia lietuvių kalbos mokytoja – jos sulaikymas ir išgabenimas į policijos komisariatą, sužalojimai, dėl kurių ji kreipėsi į gydymo įstaigą – sulaukė ne tik pasmerkimo, bet ir iškėlė daug klausimų.  kokiu pagrindu pareigūnai sulaikė moterį, jei mosavimas vėliava nėra nusikaltimas? kodėl būtent iš moters pareikalauta prisistatyti? kodėl ji išgabenta į policijos komisariatą?
TV3.lt paprašytas pakomentuoti įvykio aplinkybes, Vilniaus universiteto baudžiamosios teisės dėstytojas, advokatas dr. Remigijus Merkevičius pareiškė neįžvelgiąs jokio moters nusikaltimo ir buvo įsitikinęs, kad jos sulaikymui pagrindo nebuvo.