Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

DELFI.lt

„Lidl“ kampanija nutrinti kryžius nuo bažnyčių reklamai naudojamose miestų nuotraukose vertinama svarstant, kiek daug (ar išvis) lietuvių tarpe esama katalikų, o tada – buvo ar nebuvo įžeisti „religiniai jausmai“ (kartais net sukonstruojant argumentą, jog tikras, nevelykinis, katalikas privalėtų liudyti savo tikrumą neįsižeisdamas: ką jo įsitikinimų tvirtybei gali padaryti kažkoks supermarketas ar, tuo labiau, kažkokia nuotrauka?).

Nijolė Sadūnaitė – kovos už laisvę ir žmogaus teises simbolis tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės metais – yra verta „Laisvės“ premijos.

Ši premija reikalinga ne pačiai seseriai Nijolei, kukliai ir giliai altruistiškai vienuolei – ji reikalinga mums visiems – jos gerbėjamas ir negerbėjams. Nes jos meilė žmogui, Dievui ir Tėvynei, jos nuoširdumas, paprastumas, beatodairiškas rūpestis kitais, kasdienis savęs aukojimas, neišsenkamas optimizmas ir neblėstanti šypsena – ir yra tos vertybės, tas pilietiškumas, kurių labiausiai trūksta šiandieninei nykstančiai Lietuvai. „Laisvės“ premija Nijolei Sadūnaitei būtų gera proga paskleisti mūsų jaunimui žinią apie šią nuostabią moterį, kurią šiandien pamiršo didžioji žiniasklaida ir kuri gali būti kelrodžiu daugeliui šių dienų jaunuolių.

„Didžioji Britanija patiria nuolatinį ir beprecedentį teroristų puolimą“, – spalio 17 dieną susitikęs su žurnalistais perspėjo Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros MI5 generalinis direktorius Andrew Parkeris (Endriu Parkeris).

Pirmą kartą po dvejų metų tylos viešumoje pasirodęs Saugumo tarnybos vadovas pripažįsta: 2017-ieji tapo lūžio metais – kito tokio laikotarpio, kai buvo suorganizuota tiek daug sėkmingų ir nesėkmingų mirtinų išpuolių – sprogdinimų, šaudymų ar kitokių išpuolių, per kuriuos žudyta apsiginklavus peiliu ar nukreipus į minią automobilį, dar nėra buvę. „Grėsmė yra didžiausia per 34 mano karjeros žvalgyboje metus“, – patikino žurnalistus A. Parkeris.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Vytauto Radžvilo pranešimą „Neklaidžiojęs tarp lietuviškų tapatybių“, perskaitytą spalio 17 d. vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme-konferencijoje.

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

„Lidl“ įžeidė tris ketvirtadalius Lietuvos žmonių, Kaune atidaromos parduotuvės vaizdu pasirinkę senamiestį, kuriame bažnyčios yra be kryžių, ir į tai turi būti reaguojama politiniu lygiu, LRT.lt sako politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis. Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dekanas profesorius Andrius Vaišnys tvirtina, kad vartotojas laikomas mulkiu, nes jo kultūrinė aplinka tiesiog negerbiama. Tuo metu „Lidl“ kartoja, kad jie tiesiog neapsižiūrėjo.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

Spalio 19 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamenkalnio g. 13, Vilnius) įvyks LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymas-premjera.

Filmo autoriai – žurnalistas dr. Andrius Gudauskas ir režisierius Juozas Sabolius – atgaivino daugybę atsiminimų apie įvairius Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Alfonso Svarinsko gyvenimo etapus. Jis – ir partizanas, ir kalinys, ir pogrindžio darbininkas, ir Seimo narys, ir partizanų bei kariuomenės kapelionas, ir kunigas, kurio bekompromisę kovą už tiesą, tikėjimą įvertino ir Romos popiežius Jonas Paulius II, ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas.

Prakiuro dangus. Nesibaigiantys lietūs. Pro aplytą automobilio langą pakelėse dar matai dideliais lopiniais nenupjautus rugių ir rudai raudonuojančius grikių laukus. Rugpjūtis seniai pasiliko už nugaros. Artinasi Visi Šventi, Vėlinių šlapdribos, o čia Lietuvos plotuose dar klampoja kombainai. Neįvažiuoja, klimpsta molynuose. Rudens gėrybės baigia supūti laukuos. Lietuva, atrodo, bus paskelbta stichinės nelaimės zona.

„Katastrofa“ – prie šio dažnai linksniuojamo žodžio kažkaip priprato ausis, prisijaukino kaip savą, dažninį būvį.  Gamta visai suįžūlėjo. Karibuose vienas po kito nusirito visa griaunantys uraganai, milijonus žmonių palikę be elektros, geriamo vandens, be namų ir civilizacijos patogumų. Griuvėsiuose, kaip po karo.

Veidaknygė

Įdomu, ar lietuviai susipras?

Šveicarijos miestelyje Zoloturne (Solothurn), kuriame 1817 m. spalio 15 d. mirė Tadas Kosciuška, jo mirties 200-ųjų metinių proga atidengiamas paminklas. Lenkai ir gudai procese aktyviai dalyvauja (daugiau skaityti ČIA), apie lietuvius – negirdėti.

Seniai keliu mintį, kad Tadui Kosciuškai reikia paminklo Vilniuje, būtų Vilniaus krašto žmones konsoliduojanti figūra. Pavyzdžiui, toje vietoje, kur pastatytas Petras Cvirka.

Tad Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, jo vietoje – Kosciušką. Juk nesulyginamos reikšmės figūros!