Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nesekmadieniniai skaitiniai #28

Aš vis laukiu ir vis dar tikiuosi, kad ateis tokia diena, kai mano valstybė nustos mane laikyti kvailiu.

Skelbiama, kad iki Gitano Nausėdos skambučio Aliaksandrui Lukašenkai Lietuva ir Baltarusija vadovų lygmeniu neturėjo kontaktų net dešimt metų. Dešimt metų – lyg būtume vieni kitiems mirę... O tuo metu už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus lyg niekur nieko kilo atominė pabaisa Baltarusijos AE pavadinimu.

Bandau surasti bent kokią logiką to dešimtmečio valstybės vadovės veiksmuose ir tos logikos nerandu. Žinoti, koks potencialus pavojus kyla valstybei, ir nė sykio nepakelti ragelio, nepasikalbėti, nepasiūlyti susitikti – to mano protas tikrai neišneša.

Įžvelgiu vienintelį argumentą: tegul Lietuva verčiau jau virsta radioaktyvia dykyne, bet mes, išdidūs, su diktatoriumi ir V. Putino draugu nekalbėsim!

y-news.lt

Šiomis dienomis nuskambėjusi istorija dėl neva ES direktyvos nurodymu Lietuvoje nuo šviesoforų nuimtų metalinių posūkio rodyklių leidžia manyti, kad daugeliui gyventojų – net užimančių pareigas valstybės įstaigose – nėra iki galo aišku, kas yra tos ES direktyvos, ką jos gali ir ko negali nurodyti.  Skaitant vartotojų komentarus žiniasklaidos portaluose susidaro įspūdis, kad direktyvas dažnas pilietis laiko vieninteliu ES politikos įrankiu, nepaliekančiu narių parlamentams galimybių modifikuoti Briuselio nurodymų.  Toks supratimas būtų daugiau klaidingas negu teisingas.

Lenkijos URM tvirtai ir viešai demaskavo Putino manipuliacijas istorija, įvardindama sovietų agresijos ir teroro mastus (konkrečius skaičius) Lenkijoje, civilių lenkų trėmimus ir belaisvių žudynes (daugiau skaityti ČIA).

delfi.lt

Tėvynės sąjungos sukelta isterija dėl Astravo atominės elektrinės (AAE), peraugusi į oponentų pjudymą, gali būti aiškinama įvairiai: ir kaip reklamavimasis artėjant Seimo rinkimams, ir kaip revanšas už pralaimėtus prezidento rinkimus (pjudo užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, taikydamiesi į prezidentą Gitaną Nausėdą).

Į kandidatus kandidatuojantis ambasadorius nutarė išdėstyti savo užsienio politikos sampratą, kurioje atskyrė JAV nuo NATO ir priešpastato Europą su NATO.

Kongenialu!

Tuo metu – prieš ketvirtį amžiaus – buvau Lietuvos užsienio reikalų ministras. Oponentų liūdesiui tebesu gyvas. Gyvas tų įvykių dalyvis ir liudininkas. Turiu faktais paremtą savo nuomonę apie tuos laikus. Bet NĖ VIENAS laisvos žiniasklaidos atstovas, nė vienas žurnalistas, rašantis ar kalbantis rusų kariuomenės išvedimo klausimu, svarbios datos proga nepaskambino, nepaklausė MŪSŲ nuomonės. Todėl pasirodo rašiniai, kuriuose formuojama nuomonė, kad konservatoriai – V.Landsbergis, Č.Stankevičius ir kiti – yra šios istorijos herojai.

LRT.lt

Yra toks savaitinis šveicarų žurnalas „Weltwoche“. Jo leidėjas ir vyriausiasis redaktorius yra politikas Rogeris Koppelis, neseniai paskelbęs vedamąjį straipsnį, išgiriantį Donaldą Trumpą kaip „puikų užsienio politiką“.

Kadangi spaudoje apie Amerikos prezidentą vyrauja neigiami pasisakymai, pats laikas duoti vietos ir teigiamiems, ypač jeigu jie parašyti akivaizdžiai nekvailai.

Po skambaus JAV ir Rusijos prezidentų liepos 16 d. susitikimo Helsinkyje, kuris nedavė jokių konkrečių rezultatų, lietuviškos diplomatijos stajeris Vygaudas Ušackas DELFI portalo „Nuomonių ringe“ paskelbė savo komentarą ir tezes apie „6 žingsnius, kurių turi imtis Lietuva“.

Atkreipkime dėmesį į statistikos naudojimą didžiojoje politikoje.