Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lietuvos jaunimas, mokytojai ir universitetų profesoriai vis dar tiki, kad švietimas yra visų politinių partijų, mūsų švietimo sektoriaus vadovų prioritetas. Svarbiausias jų darbo, jų egzistencijos reikalas. Juk švietimas – būtina investicija į mūsų valstybės ateitį, mūsų jaunuomenės protingos gyvybės garantija. Gyvenimo namuose, Tėvynėje garantija. Vaikai ir jaunimas yra šalies didžiausias turtas. Lietuvos ateities, vadinasi, ir istorinė prasmė.

Skambinkite Šakalienei ir Žiobienei: tegul važiuoja gelbėti sužaloto vaiko! Kodėl Vaikų teisių įstatymas niekaip neapsaugo nuo bendraamžių smurto!?

Buvusi ministrė siūlo paimti iš šeimos vaikus ir tais atvejais, „kai, pavyzdžiui, vienas iš turimų tėvų suserga ir gydymosi laikotarpiu negali rūpintis vaiku“. Tai – tolesnis ieškojimas, kaip sako dabartinis ministras, „geriausių vaiko apsaugos ir pagalbos šeimai sprendimų“. Juk iš tiesų, jei motina susirgo sloga ar, neduokdie, gripu, tai gali būti rimtas pavojus net šešiolikmečio gyvybei. Seime tebesitęsia ginčai, kaip apibrėžtina sąvoka „smurtas prieš vaiką“. Dabartinis ministras pažymi, kad „smurto sąvokos yra nekeičiamos, ir fizinis, ir psichologinis smurtas, į tai įeina ir fizinės bausmės, yra draudžiamas“ (citatos iš „delfi.lt“). Ar nebūtų paprasčiau tiesiog priimti įstatymą dėl privalomos tėvų meilės savo vaikams ir nusiplauti rankas?

Jūsų dėmesiui siūlome pranešimą, autorės perskaitytą sausio 31 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Romualdas Ozolas – valstybės kūrėjas“.

Kaip žinia, esama daugybės žodžio „kultūra“ apibrėžčių. Kultūra gali būti suvokiama tiek normatyvine prasme, kaip lengvai atpažįstamų ir visiems privalomų taisyklių ir normų rinkinys. Tiek ir sociologiškai – kaip tam tikras gyvenimo būdas ar stilius, dėl to net kalbama apie „smurto kultūrą“, „skurdo kultūrą“ ir t.t. Tačiau, sprendžiant iš gausaus Romualdo Ozolo rašytinio palikimo, kultūros sąvoka jam turėjo veikiau klasikinę reikšmę, apibrėžiamą kaip tam tikras unikalus ir ypatingas, iš konkrečios gamtinės tikrovės išaugantis, dvasios pasaulis. Jei civilizacija yra besiveržianti į universalybę, ekspansyvi, tai kultūra visuomet lieka lokali ir linkusi į gyvenimo stabilizavimą, tačiau ne mažiau aistringai ieško pilnatvės ir stengiasi suvokti bei pranokti pati save.

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui Eugenijui Jovaišai
Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui
Lietuvos Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Andriui Navickui
Lietuvos Švietimo profesinės sąjungos pirmininkui Audriui Jurgelevičiui

Tautos Forumo Pareiškimas dėl mokytojų streiko ir švietimo sistemos ateities

Visos mūsų Vyriausybės deklaravo švietimą kaip prioritetinę sritį. Mokytoją, pedagogą vadino pagrindiniu šios sistemos veikėju. Mokinį vadino pagridiniu sistemos tikslu. Visa tai atrodo natūralu, suprantama, kilnu.

Šią savaitę buvo numatomas Seimo Peticijų komisijos posėdis, kuriame turėjo būti svarstoma mano su bendražygiais parengta Peticija dėl būtinybės atšaukti 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką (toliau – Peticija). Tačiau L. Kukuraičio ministerija nesugebėjo laiku atsakyti nei į Peticijos argumentus, nei į pateiktus pasiūlymus. Tad viskas nusikelia į kovą.

Dalijamės Česlavo Okinčico, politiko, diplomato, teisininko ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, atviru laišku Vilniaus universiteto bendruomenei, išplatintu veidaknygėje. 2017 m. balandį išrinktas išoriniu Vilniaus universiteto tarybos nariu, atstovaujančiu teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų plėtros interesų sričiai, Č. Okinčicas laiške išdėsto motyvus, kodėl balsavo prieš rektoriaus pateiktą 2019 m. VU biudžeto projektą.

Šiemet Šv.Kalėdos nusisekė. Tolokai nuo namų gyvenanti atžala nepagailėjo atostogų dalies, paskutinę minutę nusipirko tokiu metu laiku tradiciškai brangų bilietą, paliko mylimą žmogų darbuotis ir atskrido pas mus tam, kad turėtume galimybę sutikti Kūčių vakarą ir atšvęsti Kalėdas šeimoje, be jokių Skype konferencijų ir distancinių palinkėjimų.

Buvo netikėta ir labai smagu. Šurmuliuodami su seneliais prie šventinio stalo įsileidome į pokalbius apie laikus, kai vieni buvo sveiki, kiti jauni, o treti - maži.