Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. Jūsų dėmesiui siūlome vieną paskutiniųjų B. Burgio interviu, paskelbtą šių metų vasario mėnesį „Respublikoje“.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Kelia grėsmę tūkstančiams valdininkų

Technologijos mokslų daktaras, buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas BURGIS, klausiamas apie klampias švietimo problemas, sako, jog tik visiškas kvailys pjauna vištą, kuri deda aukso kiaušinius. Tačiau neabejoja, kad skaidri pedagogų atestacija, galinti atsijoti tinkamus specialistus, keltų pavojų ne tik jiems, bet ir tūkstančiams valdininkų. Todėl sistema ir murkdosi baloje, žlugdydama geriausius ir pataikaudama tinginiams.

Beveik penkiasdešimt metų tautos sąmonę nuodiję ir ideologiškai naikinę Lietuvą vedliai į šviesų komunizmo rytojų – visi tie „mokslinio komunizmo“, „mokslinio ateizmo“, KPSS istorijos „tiesų“  skelbėjai ilgai įsivaizdavo ir pūtėsi esą didžiausi mokslininkai. Sukvailėję nuo savo pačių skleidžiamo ideologinio melo, tie į „klasikų šaltinius gilinęsi“ (to nepaliaujamo gilinimosi esmę puikia perteikdavo frazė rusų kalba „dolbit istočniki“) ir todėl dažniausiai likdavę akademiniais ir inelektualiniais mažaraščiais propagandininkai naiviai įtikėjo, kad nesama išsilavinusių ir įžvalgių žmonių, kiaurai permačiusių jų skleidžiamą bjaurastį.

Veidaknygė

Pavartau naujausią VU mokslo populiarinimo žurnalą („Spectrum“). Daug temų, daug ekspertų, daug gražių kostiumų, suknelių, minimalistinių interjerų ir fotošopinių šypsenų nuotraukose – ir slogutis nuo to lyg pasivaikščiojus po sodą, kuriame gėlės, krūmai ir medžiai – iš plastiko. Arba lyg ultramoderniu pristatyto kompiuterio viduriuose vietoje kietojo disko aptiktumei pluoštą šieno.

Kodėl? Net nežinia, nuo ko pradėti…

vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Abejoju, ar yra gera idėja reaguoti į kiekvieną VDU ar rektoriaus paminėjimą viešoje erdvėje, ypač jei dar manai, kad tai su viešo pažeminimo kvapu.

Didžiausias kritinio mąstymo priešas – pasaulio anonimiškėjimas ir biurokratėjimas. Žmogaus kaip individo ištirpdymas anoniminių komisijų funkciniuose nurodymuose.

Įvaizdžio, Ekrano, Žvaigždės, socialinių tinklų, Viešos Nuomonės, Valdžios, Funkcijos, Žmogiškųjų Išteklių Komisijos, Rinkos Poreikių dominavimas prieš štai šį konkretų (todėl substancinį) individą.

Nieko naujo nuo Durkheimo „Savižudybės“ (1897) ir Kafkos „Proceso“, „Pilies“ laikų, tik galbūt kvadratu…

2020-ųjų metų vasaris.
Klaipėdos Vydūno gimnazija: rusų kalbos pamoka.
Mokytoja lietuviškai dėsto putiniškąją sovietmečio istorijos versiją visiškai pritardama tam, kaip kuriama Rusijos galia.
Socialiniuose tinkluose paviešinus moksleivių slapta padarytą garso įrašą, pasigirdo aikčiojimai: kaip taip galima 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais?
Kada pasirodys analizė, kas buvo padaryta, kad tai tapo įmanoma ar kad tai nebebūtų įmanoma?

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš LRT.lt tiesiogiai transliuotų kandidatų į Vilniaus universiteto rektorius pirmųjų debatų.

Kaip ir sakiau: docentų-daktarų atlyginimai universitetuose vis dar didesni, nei maximos kasininkių, bet mažesni, nei lidlo pardavėjų...

y-news.lt

Trečiadienį Seimas priėmė sprendimą nuo kitų metų birželio 1 d. leidžiantį tėvams šeimoje lavinti savo vaikus pagal bendrąsias ugdymo programas.  Nors panašios galimybės ugdyti vaikus namie egzistuoja daugelyje valstybių, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugumai tėvų mintis neleisti savo vaikų į mokyklą skamba beprotiškai.  Ir iš tiesų, yra ne viena priežastis, kodėl vaikams gali būti naudinga išgyventi įvairias mokyklos patirtis. Iš kitos pusės, Vakaruose savo vaikus namuose ugdančių tėvų skaičius pastoviai auga. Kokie argumentai juos įtikina imtis netradicinio švietimo modelio?  Jūsų dėmesiui siūlome Veronikos Winkels, Melburne (Australija) gyvenančios mamos ir tinklaraštininkės svarstymus ir abejones šiuo klausimu.

Ankstesnę Vyginto Gončio repliką apie Lietuvos statistikos departamento keistokas, švelniai tariant, pastangas parodyti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) Lietuva finansuoja kur kas geriau, nei iš tikrųjų yra, skaitykite ČIA.