Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Laukėme laukėme ir likus vos kelioms dienoms pagaliau sulaukėme, – pristatydamas naujausią savo tinklalaidės „Iš savo varpinės“ laidą rašo Vitalijus Balkus. – Vilniaus m. savivaldybė pagaliau pagimdė tvarką kaip mokiniai mokysis nuo rugsėjo 1-osios. Kitos savivaldybės daro tą patį, o kiek anksčiau visus taškus sudėliojo ir ŠMM“.

Dvi vizijos. Dviejų Lietuvos milžinų – Vytauto Landsbergio ir Sigito Tamkevičiaus.

Šią publikaciją [Jurga Bakaitė: „LRT FAKTAI. Nauja programa, skirta lytiniam ugdymui: ko iš tikrųjų Lietuvos mokyklose bus mokomi mokiniai?“] apie Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą galima vertinti dvejopai: arba už jos parengimą atsakingi asmenys nesigaudo sąvokose, arba interviu sąmoningai sukarpytas taip, kad eitų žinutė, jog lytinis ugdymas ir yra lytinis švietimas. Beje, tai atitiktų formuojamą LRT portalo pasaulėžiūrinę liniją, tad pateiktas interviu montažas gali atspindėti labiau redakcinį lūkestį negu tikrovę. Programos juk dar nėra.

Lietuvos valdantieji pabrėžė, jog švietimas bus šios kadencijos prioritetas. Vis dėlto tokius pažadus Lietuvos mokytojai girdi jau ne vienerius metus.

Apie mūsų švietimo modelių paieškas svečiose šalyse, švietimo problemas ir naujausius pokyčius šioje srityje kalbamės su Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininku, Užupio gimnazijos mokytoju Robertu Ramanausku.

Dalijamės – ir sveikinimais, ir nuoširdžia užuojauta!

Tai, kad įsigalint autoritarizmui mokslininkai verčiami tapti režimo patarnautojais – aksioma. Tačiau ar visuotinės meilės, laimės, demokratijos bei švento politkorektiškumo laikas mokslininkai turi pagrindą nerimauti?

Pirmoji lietuviška mokykla – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija – veik prieš šimtą metų buvo išsikėlusi tokį tikslą: „išauklėti inteligentiškus, kilnius, savo teises ir pareigas žinančius, veiklius ir sveikus žmones“. Ar galime dėl mokyklos paskirties susitarti šiandien – supriešintoje, suskaidytoje „naciukų“ ir „iškrypėlių“ Lietuvoje?

Greta žvaigždėto dangaus, moralės dėsnio (sapienti sat) ir pan. yra ir dar vienas ne mažiau stebinantis dalykas: begalinio naivumo tikėjimas transformuojančia „švietimo“, mokyklos galia.

Jūsų dėmesiui – naujausias Dovydo Norkūno filmas, parodantis, kam iš tiesų reikia Stambulo konvencijos.

laikmetis.lt

Gėjų teisių judėjimai ir organizacijos, atsiradusios Amerikos seksualinės revoliucijos laikotarpiu septintajame dešimtmetyje, mažai kuo panašios į šiandien veikiančias didžiules LGBT nevyriausybinių organizacijų institucijas. Tai, kas prasidėjo kaip pagrindinė parama teisiniam ir socialiniam pripažinimui tos pačios lyties asmenų santykių, virto pastangomis visapusiškai socialiai transformuoti, papildant LGBT žmonių teisių vaivorykštės vėliavą suaugusių vyrų fetišu, vadinamu transseksualizmu. Transseksualizmą pakeitęs translytiškumu, šis judėjimas taip pat sėkmingai kolonizavo ir panaudojo seksualinio vystymosi sutrikimus, kitaip vadinamus interseksualinėmis sąlygomis, kad įvykdytų savo planą.