Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

lithuanian-economy.net

2020 m. spalio 21 d. įvykusiame LRS Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras A.Monkevičius pristatė 2021 m. švietimo sričiai numatytą biudžetą. Ką galiu pasakyti? „MAGIJA“. Magiškai Lietuvoje švietimo finansavimas didės iki 6++ proc. BVP.

Tačiau pažvelgus už šydo matosi špyga. Net 75 proc. augančio finansavimo – DNR plano Lietuvai lėšos. Šių lėšų skyrimas stringa ir „įsisavinimas“ toli gražu nėra garantuotas. Pagirios po DNR plano bus rimtos. Krisime atgal į 2019–2020m. lygį.

Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tačiau kalbama apie kur kas platesnius dalykus, todėl nutylėti neturiu teisės.

Rinkimų agitacija įsibėgėjo visu greitumu. Kas vakarą rinkėjai gali stebėti partijų ir kandidatų vienmandatininkų debatus. Nors sunku juos taip vadinti, tai greičiau trumpi pasisakymai, kurie kartas nuo karto sulaukia debatų moderatoriaus ar oponentų replikų…

Viena dažniausių temų yra švietimas. Po fiasko patyrusio Lietuvos abiturientų matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvos švietimo aktualijos tapo viena ryškiausių temų. Žinoma, ji svarbi ir artima beveik kiekvienam, mokiniui, mokytojui, ugdymo įstaigos vadovui, žmogui, auginančiam vaikus ar susilaukusiam jau anūkų, o ir politikams tai galimybė „pasireikšti“.

Tačiau tenka konstatuoti faktą, kad daugumoje pasisakymų išlieka melo apie Lietuvos švietimo padėtį burbulas. Paklausite kodėl? Atsakau: yra dvi esminės švietimo situacijos vertinimo tendencijos. Valdančiųjų koalicijos atstovai daugiau kalba apie tariamus laimėjimus, opozicija – apie problemas.

O pasigirdo tuomet, kai buvo paskelbti valstybinio matematikos egzamino rezultatai.

Net trečdalis abiturientų egzamino neišlaikė.

Pagalvojau, kokie čia erodai užduotis ruošė, kad tik daugiau išeinančių į tolimesnį gyvenimą nuskandintų. Pamačiau užduotis – gana elegantiškos, nereikalaujančios imtis buko skaičiavimo, o kviečiančios pirma pamąstyti, kad rastum trumpiausią kelią atsakymo suradimui. Ir ekspertai sako, kad uždaviniai buvo vidutinio sunkumo. Gal ekspertai turėjo galvoje ne Lietą (Lietuvą) o Daniją?

Šiandien, deleguotas Laisvos visuomenės instituto (LVI), dalyvavau Prezidentūroje organizuotoje diskusijoje aptariant LR Prezidento siūlomas Švietimo įstatymo pataisas, kalbančias apie ikimokyklinio ugdymo privalomumą ir pradinio ugdymo ankstinimą. Keli įspūdžiai.

Penktadalis Lietuvos vaikų, kurie gyvena rajone, darželio gauti negali, nes artimiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra už 60 km.

Niekas neabejoja Prezidento kilniu tikslu padėti Lietuvos jaunoms šeimoms, kurios pagal Eurostat tyrimus yra skurdžiausiai gyvenanti visuomenės dalis. Įvertinus, kad Lietuvoje žemiau skurdo gyvena kas penktas žmogus, tai skurde gyvenančių žmonių kiekis prilygsta Vilniaus miesto dydžiui.

Prezidentas pasiūlė įstatymo pataisas pagal kurias siekiama suteikti lygiaverčio starto galimybes kiekvienam vaikui, užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bei visiems vaikams ankstinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribą vieneriais metais.

laisvavisuomene.lt

Pastarasis JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas Bostock v. Clayton byloje, kurioje nutarta, jog pagal VII antraštės draudimą, diskriminacija dėl lyties, įdarbinant apima ir seksualinės orientacijos bei transeksualus, greičiausiai turės didesnės reikšmės, nei tai supranta daugelis žmonių.

Švietimo sistemą galima apibūdinti vienu žodžiu: kontrastai. Dešimtys moksleivių kasmet pelno tarptautinių olimpiadų medalius, bet 40 proc. abiturientų neišlaiko valstybinio brandos egzamino. Trys keturi kandidatai į vieną vietą prestižinėse mokyklose, bet dešimtys mokyklų, kuriose nėra nei kam mokyti, nei ką mokyti. Potencialūs kandidatai Nobelio premijai gauti, bet vagis ilgai užsibūna universiteto rektoriaus poste. Sąjūdžio laikais žmonės tuo nebūtų patikėję...

Kai buvo tas vajus „įveskim privalomą matematikos egzaminą – matematika stiprina logiką!“, bandžiau aiškinti Feisbuke, kokia tai nesąmonė.

Visų pirma, jokio matematikos egzamino abiturientai nelaikė.
Laikė algebros su aukštosios matematikos elementais egzaminą, t.y. tikrino žinias, kurių 90 % abiturientų niekada jokiomis aplinkybėmis daugiau jų gyvenime neprireiks.