Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pratęsiant diskusiją apie ateities Lietuvą, švietimą ir ateities universitetą.

Iš studentų atsiliepimo apie dėstomą dalyką.

„Siūlau atsižvelgti į dėstytojo reiškimąsi viešojoje erdvėje. Mano nuomone jo elgesys yra neetiškas, turint omenyje, kad kaip dėstytojas yra autoritetas daliai studentų. Jo FB profilyje galima aptikti net ir propogandinių pareiškimų (dalinimasis video, kuriame skatinama pandemijos metu nusispjauti į kaukių dėvėjimą ir panašiai). Suprantu, tai yra jo asmeninė erdvėm tačiau jį seka ir stebi nemaža dalis studentų. ... Žodžiu manau toks dėstytojas gadina universiteto vardą“ (kalba originalo, netaisyta).

Nors „socialinės rizikos šeimų“ ir nebeliko, tačiau ir toliau turėsime diskriminacinį šeimų rūšiavimą į „geras“ ir „blogas“, šį kart – Švietimo įstatymo pagrindu.

laisvavisuomene.lt

Plačiai visuomenėje nuskambėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Švietimo įstatymo pataisų (toliau – ŠĮP) pasiūlymas dėl privalomo ikimokyklinio ugdymo įvedimo bei pradinio ugdymo ankstinimo. Kritikos pateiktam projektui negailėjo nevyriausybinės organizacijos, tėvų bei šeimų bendruomenės bei Lietuvos piliečiai. Buvo rašyti raštai, kreipimasis, vyko diskusijos, ikimokyklinio ugdymo srityje buvo pasiektas visuomenę tenkinantis kompromisas. Tačiau Seimo Švietimo ir Mokslo komitetas (toliau – ŠMK) skubos tvarka, be platesnių diskusijų su visuomene ir be nevyriausybinių organizacijų, tėvų bei šeimų bendruomenių išklausymo, įregistravo naują Švietimo įstatymo pataisų versija, kuri naikina pasiektus susitarimus ir netenkina tėvų bendruomenės.

Kai LR Prezidentas užregistravo Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo numatoma ankstinti pradinį ugdymą ir nustatyti privalomą ikimokyklinį ugdymą, sunerimo šeimų ir tėvų bendruomenė. Pirmiausia dėl to, kad tai darant nebuvo konsultuojamasi su visuomene, šeimomis ir tėvais, kurių teises ir pareigas palies siūlomi pakeitimai.

Šįryt Švietimo ir mokslo komitetas Seime spręs dėl mūsų ankstyvojo ugdymo modelio. Ir dėl to šį kartą noriu parašyti ne savo poziciją, o ką rodo tyrimai ir teigia mokslininkai. Nes būtent to šioje diskusijoje labiausiai ir pasigendu.

Visą vasarą dirbome ugdymo programų atnaujinimo dorinio ugdymo programos grupėje, konkrečiai – etikos. Derinomės, ieškojome integracinių sąsajų su menų, su informatikos, ypač produktyviai – su biologijos programų kūrėjais. Su lietuvių  kalbos ir literatūros programos kūrėjais kažkodėl taip ir nesusitikome.

lithuanian-economy.net

2020 m. spalio 21 d. įvykusiame LRS Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje ministras A.Monkevičius pristatė 2021 m. švietimo sričiai numatytą biudžetą. Ką galiu pasakyti? „MAGIJA“. Magiškai Lietuvoje švietimo finansavimas didės iki 6++ proc. BVP.

Tačiau pažvelgus už šydo matosi špyga. Net 75 proc. augančio finansavimo – DNR plano Lietuvai lėšos. Šių lėšų skyrimas stringa ir „įsisavinimas“ toli gražu nėra garantuotas. Pagirios po DNR plano bus rimtos. Krisime atgal į 2019–2020m. lygį.

Jei būtų užkliudyta tik Diana Nausėdienė ar aš pats, nereaguočiau. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Tačiau kalbama apie kur kas platesnius dalykus, todėl nutylėti neturiu teisės.

Rinkimų agitacija įsibėgėjo visu greitumu. Kas vakarą rinkėjai gali stebėti partijų ir kandidatų vienmandatininkų debatus. Nors sunku juos taip vadinti, tai greičiau trumpi pasisakymai, kurie kartas nuo karto sulaukia debatų moderatoriaus ar oponentų replikų…

Viena dažniausių temų yra švietimas. Po fiasko patyrusio Lietuvos abiturientų matematikos valstybinio brandos egzamino Lietuvos švietimo aktualijos tapo viena ryškiausių temų. Žinoma, ji svarbi ir artima beveik kiekvienam, mokiniui, mokytojui, ugdymo įstaigos vadovui, žmogui, auginančiam vaikus ar susilaukusiam jau anūkų, o ir politikams tai galimybė „pasireikšti“.

Tačiau tenka konstatuoti faktą, kad daugumoje pasisakymų išlieka melo apie Lietuvos švietimo padėtį burbulas. Paklausite kodėl? Atsakau: yra dvi esminės švietimo situacijos vertinimo tendencijos. Valdančiųjų koalicijos atstovai daugiau kalba apie tariamus laimėjimus, opozicija – apie problemas.

O pasigirdo tuomet, kai buvo paskelbti valstybinio matematikos egzamino rezultatai.

Net trečdalis abiturientų egzamino neišlaikė.

Pagalvojau, kokie čia erodai užduotis ruošė, kad tik daugiau išeinančių į tolimesnį gyvenimą nuskandintų. Pamačiau užduotis – gana elegantiškos, nereikalaujančios imtis buko skaičiavimo, o kviečiančios pirma pamąstyti, kad rastum trumpiausią kelią atsakymo suradimui. Ir ekspertai sako, kad uždaviniai buvo vidutinio sunkumo. Gal ekspertai turėjo galvoje ne Lietą (Lietuvą) o Daniją?