Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Švietimo sistemą galima apibūdinti vienu žodžiu: kontrastai. Dešimtys moksleivių kasmet pelno tarptautinių olimpiadų medalius, bet 40 proc. abiturientų neišlaiko valstybinio brandos egzamino. Trys keturi kandidatai į vieną vietą prestižinėse mokyklose, bet dešimtys mokyklų, kuriose nėra nei kam mokyti, nei ką mokyti. Potencialūs kandidatai Nobelio premijai gauti, bet vagis ilgai užsibūna universiteto rektoriaus poste. Sąjūdžio laikais žmonės tuo nebūtų patikėję...

Kai buvo tas vajus „įveskim privalomą matematikos egzaminą – matematika stiprina logiką!“, bandžiau aiškinti Feisbuke, kokia tai nesąmonė.

Visų pirma, jokio matematikos egzamino abiturientai nelaikė.
Laikė algebros su aukštosios matematikos elementais egzaminą, t.y. tikrino žinias, kurių 90 % abiturientų niekada jokiomis aplinkybėmis daugiau jų gyvenime neprireiks.

Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi! Ko ir reikėjo tikėtis – ligų užkrato ir fekalinės taršos šaltinis pačioje sostinės širdyje.

Mokslas yra dalykas didis.

Pvz.: „Kvotinio tyrimo duomenų pagrindu buvo testuojama hipotezė H, teigianti, kad Lietu-vos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės (šalyje ar užsienyje). Atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekuliarios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, kuriose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. [...] Buitis, kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šeimos narius telkiantį vaidmenį, kai kalbame apie migraciją“ (Vida Česnuitytė, „Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis“).

PSO Europos biuras kartu su Vokietijos visuomenės sveikatos centru karantino metu nesėdėjo be darbo ir paruošė Europai lytinio švietimo standartus (nors Europa neprašė). Gal norite sužinoti, kokie yra PSO pateikiami holistinio seksualumo ugdymo (holistic sexuality education) – taip verčiu ironizuodamas – principai (daugiau skaityti ČIA)?

Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. Jūsų dėmesiui siūlome vieną paskutiniųjų B. Burgio interviu, paskelbtą šių metų vasario mėnesį „Respublikoje“.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Kelia grėsmę tūkstančiams valdininkų

Technologijos mokslų daktaras, buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas BURGIS, klausiamas apie klampias švietimo problemas, sako, jog tik visiškas kvailys pjauna vištą, kuri deda aukso kiaušinius. Tačiau neabejoja, kad skaidri pedagogų atestacija, galinti atsijoti tinkamus specialistus, keltų pavojų ne tik jiems, bet ir tūkstančiams valdininkų. Todėl sistema ir murkdosi baloje, žlugdydama geriausius ir pataikaudama tinginiams.

Beveik penkiasdešimt metų tautos sąmonę nuodiję ir ideologiškai naikinę Lietuvą vedliai į šviesų komunizmo rytojų – visi tie „mokslinio komunizmo“, „mokslinio ateizmo“, KPSS istorijos „tiesų“  skelbėjai ilgai įsivaizdavo ir pūtėsi esą didžiausi mokslininkai. Sukvailėję nuo savo pačių skleidžiamo ideologinio melo, tie į „klasikų šaltinius gilinęsi“ (to nepaliaujamo gilinimosi esmę puikia perteikdavo frazė rusų kalba „dolbit istočniki“) ir todėl dažniausiai likdavę akademiniais ir inelektualiniais mažaraščiais propagandininkai naiviai įtikėjo, kad nesama išsilavinusių ir įžvalgių žmonių, kiaurai permačiusių jų skleidžiamą bjaurastį.

Veidaknygė

Pavartau naujausią VU mokslo populiarinimo žurnalą („Spectrum“). Daug temų, daug ekspertų, daug gražių kostiumų, suknelių, minimalistinių interjerų ir fotošopinių šypsenų nuotraukose – ir slogutis nuo to lyg pasivaikščiojus po sodą, kuriame gėlės, krūmai ir medžiai – iš plastiko. Arba lyg ultramoderniu pristatyto kompiuterio viduriuose vietoje kietojo disko aptiktumei pluoštą šieno.

Kodėl? Net nežinia, nuo ko pradėti…

vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.