Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Knygoje ir filme „Tarnaitės pasakojimas“ yra labai gražiai parodyta, kaip po truputį, pradžioje nekaltai ir netgi priimtinai, valdžia pradeda riboti žmonių teises ir laisves. Ribojimai vyksta dėl pandemijos, dėl terorizmo grėsmę, dėl išorės, kitų valstybių, keliamos grėsmės. Visi šiuos ribojimus priima, su jais sutinka, kol galų gale atsiranda narve ir be teisių, ir be laisvių. Tuomet bando viską atsukti atgal, reikalauti laisvių, bet ... jau vėlu. Belieka tik paklusti arba žūti. Taip kaip Rusijoje, Baltarusijoje ir Šiaurės Korėjoje,  pridūriau šiuos realius pavyzdžius.

Atsiliepdamas į Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų susirūpinimą (kreipimąsi) dėl prigimtinės šeimos apsaugos Nacionalinis susivienijimas šiandien (kovo 10 d.) išplatino pareiškimą „Dėl tikėjimo laisvių suvaržymo Kretingos pranciškonų gimnazijoje ir gimnazijos apeliono Pauliaus Vaineikio persekiojimo“.

DELFI.lt

Kadaise SSSR medijas tvindė antiamerikietiška propaganda, o JAV – antisovietinė: Šaltasis karas, abiejų poreikis motyvuotas, suprantamas. SSSR seniai nebėra, JAV susirūpino kitais reikalais, bet antisovietinė propaganda benamė bedarbė neliko: rado naują tėvynę – nepriklausomą mūsų Lietuvą, kuri kuo ilgiau ir labiau nepriklausoma, tuo garsiau ir daugiau šaukia ir kovoja, kad tik sovietmetis neprisikeltų (išties, kur jam dar prisikelti, jeigu ne čia? – mąsto elfai).

Lietuvos viešojoje erdvėje paviešinta nauja „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo reklaminė kampanija, kurioje nepagarbiai ir pašaipiai pasitelkiama katalikiška Jėzaus Kristaus Švenčiausiosios Širdies ir Dievo Gailestingumo simbolika. Šios provokacijos prieš katalikiškus simbolius paviešinimui pasirinktas advento laikotarpis, kuris yra vilties, susikaupimo ir susitaikymo metas. Apmaudu, kad reklama rodoma būtent Vilniaus mieste, garsėjančiame savo Dievo Gailestingumo paveikslu, parodijuojamu minėtoje kampanijoje.

ww.xxiamzius.lt

Apie būsimosios valdančiosios koalicijos perspektyvas, pasaulėžiūrą ir tai, ko iš jos gali tikėtis krikščionys jiems ypač rūpinčiais moraliniais klausimais, politologą Vytautą Sinicą kalbino katalikiškas leidinys „XXI amžius“. Interviu atiduotas spaudai dar prieš paviešinant būsimosios vyriausybės programos projektą.

Rugsėjo 27-ąją, sekmadienį, Šėtoje bus paminėtos Adelės Dirsytės – Dievo tarnaitės kankinės,  ateitininkės ir mokytojos, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ sudarytojos, mirusios 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko krašte (dabartinėje Rusijos Federacijoje), 65-osios mirties metinės.

Laisvos visuomenės institutas

– buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė vėl iškviesta į apklausą policijoje
– tyrimas atliekamas dėl prieš daugiau nei pusantrų metų radijo pokalbių laidoje išsakytų įsitikinimų

Rugpjūčio 25 d. buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė ir dabartinė Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen trečią kartą per pastaruosius kelis mėnesius dalyvavo policijos apklausoje. Medicinos mokslų daktarė, turinti penkis vaikus ir šešis anūkus, buvo iškviesta dėl to, kad viešai išsakė savo nuomonę apie šeimą ir santuoką. Dėl to Suomijos generalinis prokuroras reiškia jai įtarimus dėl „etninio kurstymo“ – nusikaltimo, kuriam numatyta iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kuri vyks liepos 4 dieną (šeštadienį) Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas).

Šiandien Bažnyčia mini pal. Teofilių Matulionį, vyskupą ir kankinį, savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinkusį „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!“ ir tapusį drąsos ir tvirtumo, artimo ir priešų meilės, ištvermės ir ištikimybės pavyzdžiu, visu savo gyvenimu paliudijusį Jėzaus žodžius: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Tomas Čyvas | valstietis.lt

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio premijos laureatu Vitalijumi Karakorskiu.