Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Aš kenčiu ir mirštu. Bet gi aš prisikelsiu. Be mirties nėra prisikėlimo. Ir mes visi, ir tauta, kuri kenčia ir apmirusi, kelsis kaip pergalėtoja,“ – taip savo tikėjimą savo ir Tautos prisikėlimu yra išpažinęs Štuthofo lagerių kankinys kun. Alfonsas Lipniūnas.

Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidą „Prisikėlimo liudytojai“, skirtą disidentui ir kunigui Juozui Zdebskiui – vienam ryškiausių XX amžiaus katalikų. Net ir gūdžiaisiais sovietinės okupacijos metais, atrodytų, galingos Melo imperijos persekiojamas ir trinamas, jis sugebėjo išlikti laisvas ir visu savo gyvenimu liudyti Tiesą.

propatria.lt

Krikščionių persekiojimas visame pasaulyje pasiekė beprecedentį lygį: „260 ml. krikščionių patiria didžiulus persekiojimus“ - teigia neseniai paskelbta kasmetinė World Watch List 2020 ataskaita, kurioje pateikiamas 50-ies šalių, kuriose dėl savo tikėjimo krikščionys labiausiai persekiojami, sąrašas.

1986-ųjų vasario 5 dieną, prieš 34 metus, žuvo kun. Juozas Zdebskis – iškilus Katalikų bažnyčios kunigas, pogrindinės spaudos leidėjas, kovotojas už religijos laisvę, uolus misionierius ir mąstytojas, vienas iš pogrindinės kunigų seminarijos steigėjų, kartu su kitais keturiais kunigais 1978 metais sudaręs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis.

Jūsų dėmesiui – LRT Plius laida apie mokytoją Adelę Dirsytę (1909–1955) iš ciklo „Prisikėlimo liudytojai“ (žiūrėti ČIA).

Katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, į 14 užsienio kalbų išverstos ir po visą pasaulį pasklidusios Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė.
1999 m. (po mirties) apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu.
Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.
2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas.

Minėdami 65-ąsias Alfonso Svarinsko kunigystės metines, Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš Monsinjoro atsiminimų „Nepataisomasis“ pirmosios dalies (2014, 133–137).

Kunigystės šventimai

Iki Stalino mirties iš lagerio nieko neišleisdavo. Kai kaliniui baigdavosi bausmės laikas, jį nuvesdavo į vachtą, sargybos būstinę, ir perskaitydavo naują terminą. Mat „Osoboje soveščanije“ (Ypatingasis pasitarimas prie NKVD) buvo ne teisminis, o represinis organas. Stalinui mirus pamažu imta iš lagerio kalinius išleisti. Kadangi man buvo likę maždaug metai, vyliausi, kad ir mane išleis.

Sužinojome, kad visus siunčia į Altajų. Na, tai gal kiek geriau nei Šiaurė, bet irgi gana atšiaurus klimatas. Tada svarsčiau: jei nuvažiuosiu ten klieriku, niekuo žmonėms negalėsiu padėti. Tiesa, baltos duonos valgysiu, nes lageryje baigiau elektriko kursus, kažkiek dirbau elektriku – išmokau šį darbą.

Per lagerio „vidinį paštą“ laišku savo ateities reikalą aptariau su vyskupu Pranciškumi Ramanausku ir gavau atsakymą, kad turiu būti įšventintas kunigu.

Minėdami Dievo tarnaitės* Elenos Spirgevičiūtės kankinystės 76-ąsias metines dalijamės Ramūno Aušroto atrinktomis mintimis iš jos dienoraščio, rašyto 1940 m. spalio – 1942 m. birželio mėnesiais.

Šių metų gruodžio 16 dieną piliečių organizacija „CitizensGO“ išplatino kreipimąsi į „Netflix“ prašydama atšaukti Brazilijos menininkų sukurtą filmą pavadinimu „Pirmasis Kristaus gundymas“, kuriame Jėzus Kristus vaizduojamas homoseksualu.

Milda Vitkutė | bernardinai.lt

„Aplink mačiau neteisybę, žmonių supriešinimą (...). Nutariau pats mokytis ir mokyti kitus, kad žmonės tokie nepasidarytų. Aplinka padarė kovotoju“, – pasakoja Panevėžio vyskupas emeritas JONAS KAUNECKAS. Kalbamės apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios pogrindžio veiklą sovietmečiu, evangelizaciją suvaržymo sąlygomis ir drąsą bei įžūlumą veikti grasinimų akivaizdoje.

Juozapas Pričinas | bernardinai.lt

„Būdamas penktoje klasėje pradėjau rašyti antisovietinius eilėraščius. Baigęs septynmetę laisvalaikiu skaičiau grožinę literatūrą, kasdien parašydavau po eilėraštį ir pradėjau rašyti romaną „Kruvina pašvaistė“ – apie partizanų kovas“, – pasakoja disidentas, buvęs VSD vadovas, ateitininkas PETRAS PLUMPA. Antisovietinė kūryba paauglystėje, gyvenimas pogrindyje su netikra pavarde, draudžiamos literatūros spausdinimas ir bendradarbiavimas su Rusijos pogrindininkais – tai tik keli P. Plumpos gyvenimo momentai.