Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Rugsėjo 27-ąją, sekmadienį, Šėtoje bus paminėtos Adelės Dirsytės – Dievo tarnaitės kankinės,  ateitininkės ir mokytojos, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ sudarytojos, mirusios 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko krašte (dabartinėje Rusijos Federacijoje), 65-osios mirties metinės.

Laisvos visuomenės institutas

– buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė vėl iškviesta į apklausą policijoje
– tyrimas atliekamas dėl prieš daugiau nei pusantrų metų radijo pokalbių laidoje išsakytų įsitikinimų

Rugpjūčio 25 d. buvusi Suomijos vidaus reikalų ministrė ir dabartinė Suomijos parlamento narė Päivi Räsänen trečią kartą per pastaruosius kelis mėnesius dalyvavo policijos apklausoje. Medicinos mokslų daktarė, turinti penkis vaikus ir šešis anūkus, buvo iškviesta dėl to, kad viešai išsakė savo nuomonę apie šeimą ir santuoką. Dėl to Suomijos generalinis prokuroras reiškia jai įtarimus dėl „etninio kurstymo“ – nusikaltimo, kuriam numatyta iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kuri vyks liepos 4 dieną (šeštadienį) Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas).

Šiandien Bažnyčia mini pal. Teofilių Matulionį, vyskupą ir kankinį, savo vyskupiškuoju šūkiu pasirinkusį „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes!“ ir tapusį drąsos ir tvirtumo, artimo ir priešų meilės, ištvermės ir ištikimybės pavyzdžiu, visu savo gyvenimu paliudijusį Jėzaus žodžius: „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Tomas Čyvas | valstietis.lt

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio premijos laureatu Vitalijumi Karakorskiu.

Los Kaidos slėnis (Valle de Los Caídos ‒ Kritusiųjų slėnis), žuvusiųjų Ispanijos 1936 m. pilietiniame kare atilsio vieta, yra architektūrinis kompleksas, pastatytas Franko valdymo metu netoli Madrido. Šiai nacionalinei šventovei bei religiniam monumentui, pastatytam 1939‒1975 m., priklauso ir mauzoliejus pilietinio karo aukoms, kuriame ilsisi beveik 35 tūkst. kovotojų – tiek nacionalistų, tiek respublikonų; taip pat jame yra benediktinų abatija ir svečių namai.

„Aš kenčiu ir mirštu. Bet gi aš prisikelsiu. Be mirties nėra prisikėlimo. Ir mes visi, ir tauta, kuri kenčia ir apmirusi, kelsis kaip pergalėtoja,“ – taip savo tikėjimą savo ir Tautos prisikėlimu yra išpažinęs Štuthofo lagerių kankinys kun. Alfonsas Lipniūnas.

Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidą „Prisikėlimo liudytojai“, skirtą disidentui ir kunigui Juozui Zdebskiui – vienam ryškiausių XX amžiaus katalikų. Net ir gūdžiaisiais sovietinės okupacijos metais, atrodytų, galingos Melo imperijos persekiojamas ir trinamas, jis sugebėjo išlikti laisvas ir visu savo gyvenimu liudyti Tiesą.

propatria.lt

Krikščionių persekiojimas visame pasaulyje pasiekė beprecedentį lygį: „260 ml. krikščionių patiria didžiulus persekiojimus“ - teigia neseniai paskelbta kasmetinė World Watch List 2020 ataskaita, kurioje pateikiamas 50-ies šalių, kuriose dėl savo tikėjimo krikščionys labiausiai persekiojami, sąrašas.

1986-ųjų vasario 5 dieną, prieš 34 metus, žuvo kun. Juozas Zdebskis – iškilus Katalikų bažnyčios kunigas, pogrindinės spaudos leidėjas, kovotojas už religijos laisvę, uolus misionierius ir mąstytojas, vienas iš pogrindinės kunigų seminarijos steigėjų, kartu su kitais keturiais kunigais 1978 metais sudaręs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis.