Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos apeliacinio teismo vadovo pareigas siūlo buvusį generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

BNS praneša, kad šalies vadovė šiandien pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl šios kandidatūros. Apeliacinio teismo pirmininko skyrimui prezidentei taip pat reikės gauti Seimo pritarimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos rezistento Antano Terlecko kasacinį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, išteisinusią Vilių Ksaverą Slavinską, kitaip – Pikasą, ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendį, kuriuo V.K. Slavinskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo Kodekso 154 straipsnio 2 dalį.

Siūlome susipažinti su vis Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, kurią sudarė Armanas Abramavičius (pirmininkas), Artūras Pažarskis ir Aldona Rakauskienė (pranešėja), nutartimi.

Daugiau apie šį teismą skaitykite Algimanto Zolubo straipsnyje „Nelengva ginti savo garbę ir orumą“.

Algirdo Endriukaičio pranešimas

„Lietuvos žinios“

Aukos ant laisvės aukuro. Medininkuose nužudytųjų akys žvelgia į mus laukdamos teisingumo. Bet mums tai pernelyg sunku arba per mažai rūpi. Reikštųsi pagarba kritusiems tėvynės gynėjams, kurios mes neturime. Pagarbos. O tėvynė pati sau ar turi?

Buvau liudininkė omonininkų byloje. Teismo posėdžio metu nustėrau pamačiusi teisėją Stasį Lemežį. Nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė kilęs klausimas: nejaugi tokioje svarbioje byloje nerasta kitų teisėjų, turinčių nepriekaištingą reputaciją?

Šis teisėjas buvo sučiuptas vairuojant automobilį neblaivus. Įvykis buvo paviešintas per Lietuvos nacionalinę televiziją. Eteryje pasisakė ir tuometinis prezidentas Valdas Adamkus. Jis pažadėjo Lietuvos žmonėms, kad už tokį elgesį Lemežis tikrai bus pašalintas iš pareigų. Tąkart šventai patikėjau prezidento žodžiais, deja, teisėjas taip ir liko teisėjauti. Skambinau į Vilniaus apygardos teismą, norėdama pasitikslinti, ar tikrai teisėjas tebedirba. Atsakinga darbuotoja, mano nuostabai, atviravo: „ Ką jūs, dirba ir dirbs“.

Norėjau kreiptis į prezidentą ir paklausti, kodėl prezidentas netesi savo pažado. Kaip įrodymą bandžiau surasti laidų archyve to interviu įrašą, deja, jo rasti nepavyko, nors kiti visi buvo.

Šis faktas, mano nuomone, patvirtina 2015 m. gegužes 8 dieną R.Miliūtės vedamoje laidoje dalyvavusio advokato pasakymą, kad dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio kalti yra trys subjektai: teisėjai, prokurorai, politikai.

Kai susikompromitavę teisėjai veda tokias svarbias bylas, neblaivūs sprendimai neturėtų stebinti.
Rita Vipartienė

Bernardinai.lt

Duomenis, kurie nesutampa su visuotinai skelbiamomis tiesomis, mokslininkai vadina anomalijomis (gr. anōmalia — nelygumas). Pradžioje tokios anomalijos būna niekinamai atmetamos, į jas nekreipiama dėmesio. Tačiau vėliau paaiškėja, kad didžiausius atradimus ir lemia anomalijos, jau ne kartą privertusios mokslą iš esmės pakeisti savo strateginę kryptį.

Teisėje, tiksliau – nusikaltimų tyrime, taip pat būna anomalijų, pradžioje atrodančių kaip nereikšmingos smulkmenos, tačiau vėliau sugriaunančios pagrindinę versiją ar priverčiančios išleisti į laisvę net nuteistuosius iki gyvos galvos, kaip neseniai nutiko JAV.

Siūlome politologo Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtus pastebėjimus apie Vilniaus apygardos teismo kolegijos, vadovaujamos dviprasmiškais sprendimais pagarsėjusio teisėjo Audriaus Cinino sprendimą išteisinti OMON smogikus Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą.

„Lietuvos rytas“

Dėl omonininkų bylos visi akmenys – teismui. Iš emocijos. Nes juk tie niekšus išteisino. Išjunkim emocijų programėlę. Ir pamatysim, kad iš esamos kaltinimo medžiagos joks teisėjas pasaulyje negalėtų kitokio sprendimo priimti. Už karo nusikaltimus galima nuteisti tik jei buvo karinė padėtis, ginkluotas konfliktas ar okupacija. Visais kitais atvejais tiksi kriminalinių nusikaltimų senaties laikrodukas.