Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2018 lapkričio mėn. 8 d. Seimas po pirmojo balsavimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti individualų konstitucinį skundą.

Po nepriklausomybės atkūrimo pagal Laikinojo Pagrindinio (LP) įstatymo nuostatas, buvo priimti ir įsigaliojo du pagrindiniai teisės aktai: Teismų santvarkos įstatymas, kuriame aiškiai buvo suformuluoti nepriklausomo ir nešališko teismo uždaviniai – 1990 m. kovo 20 d., ir Prokuratūros įstatymas – prokuratūra traktuojama kaip teisėtumo priežiūros institucija, priimtas 1990 m. liepos 27 d. Abu įstatymai galiojo iki 1995 m. sausio 1 d.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, manipuliuodama visuomenės nuomone ir jausmais, spekuliuodama mirusio vaiko istorija, pamindama visuomenės teisę susidaryti faktais pagrįstą nuomonę apie problemą, teikdama spekuliatyvius arba melagingus argumentus, organizuodama spaudimą Seimo nariams per žiniasklaidos priemones, pasiekė, kad būtų priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis buvo maksimaliai išplėstos galimybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboms paimti vaiką iš šeimos ir neribotam laikui vaiką nuo šeimos atskirti.

Skaitantiems angliškai siūlome susipažinti su Neringos Venckienės prašymu teisėjui Daniel G. Martinui, kuriame ji išdėsto savo motyvus, kodėl ji turėtų būti paliesta į laisvę. Dokumente ji trumpai pristato ir argumentus, atskleidžiančius Lietuvos generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų melagingumą. „Aš tenorėjau apsaugoti mergaitę, o dabar atsidūriau kalėjime“

Šiaulių Apygardos teisme netrukus baigsis kaltinamųjų apklausos, bet jau dabar aiškėja, kad teisiamieji organizuota grupe tapo, manau, ne be pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pastangų juos sugrupuoti. Tikiu, kad neilgai trukus viešumą pasieks ir pavardės tų, kurie „sudarė sąlygas“ jėgos struktūroms formuoti mistines „gaujas“, grupuotes ir pan., kad pedofilijos byla tebevadinamame procese bei išvestiniuose nagrinėjimuose sustiprėtų vaizdelis, kiek daug reikėjo pastangų nubausti… nedorėlius, pasikėsinusius net į valstybės pamatus, nors iš tiesų milžiniškos teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų pajėgos, kaip tąkart praregėjusi mūsų Prezidentė sakė, „neadekvačios“, mestos taikiam pilietiniam protestui užgniaužti.

Trečiadienį, gruodžio 6 d., Garliavos šturmo byloje paskutinius taškus sudėliojo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas. Teismo kolegijos priimtas nuosprendis skamba taip:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo (teisėjas Gintautas Kaulakis) 2016 m. spalio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį.

Šiandien, spalio 19 d. 15 val. Kauno apylinkės teismas (Laisvės al. 103) paskelbs nuosprendį byloje, kurioje menininkai Auksė Petrulienė ir Vytenis Jakas kaltinami teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymu – nepasitraukimu iš STOP policija juosta paženklintos teritorijos ir pakartotinu šios Stop juostos kirtimu rugpjūčio 21 d. A. Smetonos al. (daugiau apie tai siūlome skaityti kitoje Tiesos.t publikacijoje „Kauno kaštonų gynėjai: Medžiai tik padėjo pamatyti tiesą“).

Veidaknygė

Vijūnėlę griaus – Prezidentūroje ir pas delfinus šiąnakt šokiai.

Jei tai būtų ne Druskininkuose ir nesusiję su R.Malinausku, kiek yra tikinčių, kad būtų taip atsitikę?

Na, tai tikėkit – Žemė yra plokščia ir lietuviai kilę iš Palemono.

Tęsinys. Ankstesni Irenos Vasinauskaitės pasakojimai apie Šiauliuose nagrinėjamą bylą:

„Jei ne šluba Lietuvos teisėsauga ir kvaili žurnalistai, šitos bylos nebūtų...“
Teisėsauga įstrigo Klonio akligatvyje
Šiauliuose „įsūdyta“ Garliavos byla
Pasipriešinimo stovykla? Organizuota gauja ar bendrininkų grupė? O gal Lietuvos piliečiai, bandę apginti vaikystę?
Ar tik Garliavos bylose teismus valdo sekretorės?

2013 metų lapkričio 12–15 dienomis Lietuvos Respublikos Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija tarp kitų klausimų aptarė ir teisėtvarkos padėtį Lietuvoje.

Siūlome Konstitucinių teisių specialistės, lietuvių kilmės advokatės dr. Patricios A. Streeter pranešimą „Teisingas bylos nagrinėjimas Lietuvoje“, kuriame nagrinėjamas Lietuvos teisėsaugai aktualus klausimas: ar dabartinė Lietuvos teisinė sistema užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme.auka

Kaip jau skelbėme, šį penktadienį Teisėjų taryba turėjo nuspręsti, ar pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės valiai valstybės vardu pasirūpinti įstrigusia Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus karjera.