Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

respublika.lt

Lietuva save įvardina kaip demokratinę ir teisinę valstybę. Tačiau beveik visos visuomenės apklausos rodo: pasitikėjimas mūsų šalies teismais, o ir visa teisine sistema menkas. Siekiant teismų sprendimus padaryti skaidresnius, vis grįžtama prie idėjos atgaivinti šiose įstaigose tarėjų instituciją. Tačiau tarėjų institutas vis dar lieka politikų planuose. Ar ką nors iš esmės keistų jų atsiradimas? O gal teismų sistemą reiktų „gydyti“ kitaip?

Ar iš tiesų tarėjai išgelbėtų teismų sistemos prestižą?

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas Alfonsas VAIŠVILA, Žmogaus teisių asociacijos vadovas Vytautas BUDNIKAS, teisininkas, profesorius Saulius ARLAUSKAS ir profesorius Vytautas DAUJOTIS. Pokalbį vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Lietuva dėl mažo gimstamumo ir ypač dėl emigracijos darosi demografiškai problematiška valstybe. Etninių gyventojų skaičiaus mažėjimas mūsų šalyje privedė prie to, kad esame po puertorikiečių ir latvių labiausiai nykstanti tauta pasaulyje. Emigracijos priežastimi laikomos ne tik ekonominės priežastys, bet ir teisingumo trūkumas mūsų šalyje. Kas, jūsų nuomone, sąlygoja žmonių nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema?

Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vadinamoje MG Baltic byloje, neva dėl to, kad byloje nepakako surinktų įrodymų. Paskelbus teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Tokiu būdu Seimo pirmininkė viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai.

Gegužės 2 dieną Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė Seimo pirmininkės viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaudamas Generalinę prokuratūrą apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

propatria.lt

2020 m. vasario mėn. ETTC (Europos Teisės ir Teisingumo Centras) paskelbė labai plačiai paplitusią ataskaitą apie NVO ir EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismo) teisėjus, kuri atskleidė, kad mažiausiai 22 iš šimto pastarųjų EŽTT teisėjų yra dirbę septyniuose fonduose ir NVO ir darė sprendimus daugelyje bylų, gindami jų pačių organizacijas, tokiu būdu atsidurdami akivaizdaus interesų konflikto situacijoje.

Tarp šių privačių organizacijų George`o Soroso Atviros Visuomenės fondas išsiskiria tuo, kad dvylika jo darbuotojų tapo teisėjais Strasbūre, jis taip pat finansuoja kitas šešias paminėtas NVO ir kartais labai gausiai. Skaitlingas to paties tinklo teisėjų dalyvavimas liudija apie didelių fondų ir privačių NVO kišimąsi į Europos žmogaus teisių apsaugos sistemą ir verčia suabejoti jos nešališkumu. Pranešime iškelta nemažai klausimų apie teismo procedūrą ir etiką, į kuriuos atkreipiamas Europos Tarybos organų dėmesys.

EŽTT, nors ir „pyksta“ (anot Le Monde), nusprendė viešai nereaguoti, priešingai daugeliui politikų ir keliems ministrams, – ypač Bulgarijos – viešai išreiškusiems susirūpinimą dėl susidariusios padėties. Netgi Ministrų Taryba, aukščiausias 47 ambasadorių Europos Tarybos organas, nuo kurio priklauso Europos Teismas, buvo priversta viešai pripažinti, kad ataskaita buvo teisinga ir pažadėjo, kad naujai įvertins „iki 2024 m. pabaigos, atsižvelgdama į tolimesnę patirtį, esamos Teismo teisėjų atrankos ir jų rinkimų sistemos veiksmingumą“ (2021 m. balandžio 8 d.). Netrukus po to, 2021 m. balandžio 20 d., Atviros Visuomenės fondui pirmą kartą nepavyko pasiekti, kad vėl vienas jo darbuotojas būtų išrinktas teisėju Strasbūre. ETTC ataskaitos pastatyta užtvara pasirodė pakankamai stipri.

Velykos tikrai prisikėlimo metas – daug įvairesnėm prasmėm nei galėjot pagalvoti. Liberalų sąjūdis, Eligijus Masiulis, Kurlianskis, visi įtariamieji išteisinti dėl kaltinimų korupcija, Masiuliui net grąžinti pinigai, kartais viršiję jo deklaruotą turtą.

Absoliučiai daugumai žmonių tai pagrįstai bus galutinis patvirtinimas, jog Lietuvoje neegzistuoja teisingumas ir lygybė prieš įstatymą, kur tavo laisvė nusikalsti priklauso nuo to, kokiai stovyklai/grupei/klanui priklausai.

Paradoksaliai tai bus didžiulė pergalė ir reabilitacija visoms korumpuotoms ir tokiomis pripažintoms jėgoms – jos galės kartoti, kartos ir sulauks daugumos žmonių pritarimo ar bent abejonės, kai sakys, kad buvo politinio susidorojimo aukos, o ne nubaustos visiems vienodo teisingumo.

Danas Nagelė | respublika.lt

Žinomi visuomenės veikėjai, besipriešinantys absurdui, kai dabartiniai prokurorai ir teisėjai „išplauna” sovietų smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, mundurus ir juos išteisina, nenuleidžia rankų. Viską išbandę - kreipęsi net į šalies vadovus, kad šie įvertintų, ar tokie prokurorai ir teisėjai, vadovaudamiesi okupacine teise, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos - jie galų gale pabandė prisibelsti į Seimo narių, turinčių vykdyti parlamentinę kontrolę, sąžinę.

Į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pavyko prisibelsti į pasipriešinimo okupacijai darbo grupę susibūrusių asmenų atstovams - disidentei Nijolei Sadūnaitei ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui. Tiesa, komitetas jų kreipimąsi kažkodėl svarstė už uždarų durų, nors besikreipusieji kaip tik norėjo viešumo.

TEISMAI PRIVALO VYKDYTI TEISINGUMĄ. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta Konstitucijoje. Deja, ten rašoma: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ (LR Konstitucija,109 str.).

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Iš savo varpinės“ interviu su Evelina Geležiūniene, šiomis dienomis sulaukusia Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo verdikto „nekalta“.

Konstitucinis Teismas (KT) kovo 19 d. paskelbė išnagrinėjęs fizinio asmens skundą ir nustatęs, kad nei ankstesnėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK), nei dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus prieštarauja Konstitucijai.

Išskirtiniame Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV) – apie korupciją teismuose ir kitas viešas teismų užkulisių paslaptis, kurių nutylėti, 2019 m. vasarį STT ir Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, atrodytų, nebeįmanoma.

Tas juokingai rūstus teisingumas, kai sunkiais nusikaltimais kaltinamieji gyvena laisvai, o juokingai mažais – varžomi apykojėmis, užstatais ir reikalavimais būti namuose nakties metu.

Vasario 14 d. kreipiausi į Panevėžio apygardos teismą prašydama panaikinti visas man taikomas kardomąsias priemones.

Šiandien Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas – yra tinkamos, nėra diskriminacinės, tačiau sušvelnino kardomąsias priemones suteikdamas galimybę  laisvai ir be apribojimų judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant didesnę kontrolę nakties metu.