Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lapkričio 29 d. 9.30 Lietuvos apeliaciniame teisme. Iškilios teisėjos J.Čepukėnienės vadovaujama grupė teisia Garliavos informacijos rinkėjų “organizuotą grupę”, anksčiau vadintą perversmininkais.

Už šių Vilniaus apygardos teismo durų svarstoma ne kokia šnipų byla, o elementarus skundas dėl kardomosios priemonės pakeitimo, bet nei žurnalistai, nei N. Venckienės rėmėjai į posėdžių salę taip ir nebuvo įleisti.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.

Šeštadienio Pasididžiavimo Parade atkreipkite dėmesį į Šiaulių gėjų koloną. Prokurorų dėka joje gali žygiuoti itin įdomus personažas.

Šiandien po Vyriausybės posėdžio premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pasakė:

„Pati visuomenė vertina, kas vyksta mūsų teismuose, tokio žemo pasitikėjimo teismais neturėjome niekada. O tai susiję ne su kokiu politikų vertinimu, jie turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais.“

Ir pažadėjo pokyčius:

„Problema, kalbant apie teismų sistemos skaidrumą, veiklos efektyvumą, atvirumą visuomenei – faktas, ir tie pokyčiai bus reikalingi, bet tikrai nesiečiau su konkrečiomis bylomis.“

Kovo 19 dieną Seimas vieningai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja paskyrė Daivą Pranytę-Zaleckienę.

2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi paskirtoji teisėja kartu su Violeta Ražinskaite ir Valdimaru Bavėjanu paskelbė nutartį partizano A. Kraujelio byloje, kurioje nurodoma:

Pradžioj buvo papkės. Tos papkės buvo pas Jėgą ir papkės buvo Jėga. Jos pradžioje buvo pas Dėdę. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Po atėjimo papkės tapo babkėmis ir gyveno tarp mūsų, ir paskui jį sekė mirusiųjų pasaulis.

2018 lapkričio mėn. 8 d. Seimas po pirmojo balsavimo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama įteisinti individualų konstitucinį skundą.

Po nepriklausomybės atkūrimo pagal Laikinojo Pagrindinio (LP) įstatymo nuostatas, buvo priimti ir įsigaliojo du pagrindiniai teisės aktai: Teismų santvarkos įstatymas, kuriame aiškiai buvo suformuluoti nepriklausomo ir nešališko teismo uždaviniai – 1990 m. kovo 20 d., ir Prokuratūros įstatymas – prokuratūra traktuojama kaip teisėtumo priežiūros institucija, priimtas 1990 m. liepos 27 d. Abu įstatymai galiojo iki 1995 m. sausio 1 d.

Seimo narė Dovilė Šakalienė, manipuliuodama visuomenės nuomone ir jausmais, spekuliuodama mirusio vaiko istorija, pamindama visuomenės teisę susidaryti faktais pagrįstą nuomonę apie problemą, teikdama spekuliatyvius arba melagingus argumentus, organizuodama spaudimą Seimo nariams per žiniasklaidos priemones, pasiekė, kad būtų priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis buvo maksimaliai išplėstos galimybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboms paimti vaiką iš šeimos ir neribotam laikui vaiką nuo šeimos atskirti.

Skaitantiems angliškai siūlome susipažinti su Neringos Venckienės prašymu teisėjui Daniel G. Martinui, kuriame ji išdėsto savo motyvus, kodėl ji turėtų būti paliesta į laisvę. Dokumente ji trumpai pristato ir argumentus, atskleidžiančius Lietuvos generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų melagingumą. „Aš tenorėjau apsaugoti mergaitę, o dabar atsidūriau kalėjime“