Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Danas Nagelė | respublika.lt

Žinomi visuomenės veikėjai, besipriešinantys absurdui, kai dabartiniai prokurorai ir teisėjai „išplauna” sovietų smogikų, persekiojusių rezistentus bei žudžiusių partizanus, mundurus ir juos išteisina, nenuleidžia rankų. Viską išbandę - kreipęsi net į šalies vadovus, kad šie įvertintų, ar tokie prokurorai ir teisėjai, vadovaudamiesi okupacine teise, nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė priesaikos - jie galų gale pabandė prisibelsti į Seimo narių, turinčių vykdyti parlamentinę kontrolę, sąžinę.

Į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą pavyko prisibelsti į pasipriešinimo okupacijai darbo grupę susibūrusių asmenų atstovams - disidentei Nijolei Sadūnaitei ir Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Algirdui Endriukaičiui. Tiesa, komitetas jų kreipimąsi kažkodėl svarstė už uždarų durų, nors besikreipusieji kaip tik norėjo viešumo.

TEISMAI PRIVALO VYKDYTI TEISINGUMĄ. Tokia nuostata turėtų būti įtvirtinta Konstitucijoje. Deja, ten rašoma: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ (LR Konstitucija,109 str.).

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Iš savo varpinės“ interviu su Evelina Geležiūniene, šiomis dienomis sulaukusia Lietuvos Respublikos Aukščiausio Teismo verdikto „nekalta“.

Konstitucinis Teismas (KT) kovo 19 d. paskelbė išnagrinėjęs fizinio asmens skundą ir nustatęs, kad nei ankstesnėje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK), nei dabartinėje Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) redakcijoje neįtvirtinta galimybė atlyginti išlaidas nutraukus bylą ar žmogų išteisinus prieštarauja Konstitucijai.

Išskirtiniame Neringos Venckienės interviu Vytautui Matulevičiui (OpTV) – apie korupciją teismuose ir kitas viešas teismų užkulisių paslaptis, kurių nutylėti, 2019 m. vasarį STT ir Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, atrodytų, nebeįmanoma.

Tas juokingai rūstus teisingumas, kai sunkiais nusikaltimais kaltinamieji gyvena laisvai, o juokingai mažais – varžomi apykojėmis, užstatais ir reikalavimais būti namuose nakties metu.

Vasario 14 d. kreipiausi į Panevėžio apygardos teismą prašydama panaikinti visas man taikomas kardomąsias priemones.

Šiandien Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad visos N. Venckienei paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 10 tūkst. eurų užstatas bei asmens dokumentų paėmimas – yra tinkamos, nėra diskriminacinės, tačiau sušvelnino kardomąsias priemones suteikdamas galimybę  laisvai ir be apribojimų judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nustatant didesnę kontrolę nakties metu.

Vien tai, kad ši paprasta R.Pakso ir G.Vainausko byla truko ketverius metus, rodo, jog joje būta kažkieno politinių interesų. Ketveri metai banaliai bylai išspręsti! Jau ketverius metus, jei teisingai suskaičiavau, trunka ir kita – Eligijaus Masiulio byla. Kas toje byloje stebuklingai sudėtingo? Ogi nieko. Išskyrus politiką. Politinės aplinkybės šioje byloje tikrai komplikuotos.

Lietuvos Respublikos Prezidentui

2019 m. gruodžio 10 d.
Kaunas

1. Šiuo metu pradėtas nagrinėti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano projektas, galimai turėsiantis įtakos tolimesnei mūsų valstybės raidai nurodytu laikotarpiu.

2. Nacionalinio pažangos plano projekte aštuntu strateginiu tikslu yra numatyta didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, t.y. numatyta kryptingai stiprinti teisingumo sistemos efektyvumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Stanislovo Buškevičiaus skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vyriausybės atstovo 2019-08-23 rašto, kuriuo, atsakant į pareiškėjo prašymą, buvo nuspręsta nesiimti veiksmų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-07-24 sprendimo pervardyti K. Škirpos gatvę Vilniuje Trispalvės vardu, nusprendė skundą patenkinti iš dalies.

Lapkričio 29 d. 9.30 Lietuvos apeliaciniame teisme. Iškilios teisėjos J.Čepukėnienės vadovaujama grupė teisia Garliavos informacijos rinkėjų “organizuotą grupę”, anksčiau vadintą perversmininkais.