Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

paukštė.lt

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Balandžio 2 d. pranešta, jog Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis (Raimondas Vējonis) pasirašė Latvijos Respublikos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pataisas, kurias kovo 22 d. priėmė Latvijos Saeima (Seimas) ir pagal kurias nuo 2021/2022 mokslo metų bendrasis vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas tik valstybine latvių kalba.

Pro Patria

Skelbiame Lenkijos ministro pirmininko tekstą, publikuotą portale foreignpolicy.com ir aiškinantį šalies poziciją dėl naujai priimtų istorinės atminties įstatymo pataisų. Tikime, kad principiniai teiginiai, išsakyti lenkų tautos vardu, tinka ir Lietuvos bei lietuvių tautos santykiui su Holokaustu.

Mušami vaikai: Lietuvoje įsisiautėja nepilnamečiai smurtautojai. Policija skėsčioja rankomis, o vaikų teisių gynėjai abejingai šypsosi pro ūsą – „Ne mūsų biznis“.

Daugelis jau skaitė apie išpuolį Kaune, kur gauja keturiolikmečių-penkiolikmečių pacukų ir kiaunikių viešoje vietoje surengė egzekuciją dvylikametei mergaitei. Apspitę spardė ir žalojo vaiką viduryje baltos dienos (Žr. nuorodas apačioje).

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio inicijuotai peticijai 76 parašus iš skirtingų frakcijų narių surinko Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir Užsienio reikalų komiteto narys dr. Mindaugas Puidokas, skelbiama lrs.lt portale.

Neseniai Marius Jokūbaitis sukėlė didelį sąmyšį, paplatinęs Jono Satkūno teiginius, kad hidraulinis ardymas gali būti naudojamas bet kokiame sklype, nes „tikrai niekas to nedraudžia daryti“.

Aplinkos ministerija tąkart ministro vardu patikino, kad leidimai išduodami tik tradiciniams angliavandeniliams ir kad „tirti ir naudoti skalūnų dujas Lietuvoje nėra išduodami ir nebus“.

Kadangi tą patį trečiadienį, kai buvo paskelbta žinia apie hidraulinio ardymo naudojimą, Vyriausybė pritarė ir Žemės gelmių įstatymo projektui, tad ėmėme ir pasižiūrėjome, o kas gi keičiama tame įstatyme.

Supažindiname ir su Vidmanto Valiušaičio replika išklausius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio kalbą minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Konstitucija reglamentuoja pamatinius valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Tai yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybės politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Darnų valstybės vystymąsi lemia politinių ir ekonominių sistemų formavimas laikantis pagrindinių pripažintų teisės nuostatų:

Pirma – teisingumas yra valstybės pamatas. Posakis dar iš Romos laikų ir priklauso Aurelijui Augustinui. Antra – įstatymai. Prasti įstatymai yra žiauriausia tironijos forma (Edmundas Berkas, anglų-airių politikas, rašytojas, oratorius, filosofas). Trečia – dura lex, sed lex – žiaurus įstatymas, bet vis dėlto įstatymas.

Be to, teisinės valstybės valdžios sąrangoje paprastai yra nepriklausoma institucija, turinti įgaliojimus vykdyti visų valdžios grandžių veiklos priežiūrą.

Kovo 12 d. lrs.lt svetainėje paskelbta, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai inicijavo bendrą, visoms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių deklaraciją dėl moterų apsaugos nuo smurto. Seimo nariai ragina Lietuvos Respublikos vyriausybę nebetęsti prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos ratifikavimo procedūros, o daugiau dėmesio skirti Lietuvos teisės aktų tobulinimui, gerinant moterų apsaugos nuo smurto sistemą ir užtikrinant pagalbą visoms smurtą patyrusioms moterims.

2018 m. vasario 15 d.

Švenčiame jubiliejinius Atkurtosios Lietuvos Šimtmečio metus. Tačiau, gal ir šventvagiškai pasakysiu, deja, ne mūsų Laisvės Šimtmečio. Abi nepriklausomas valstybes – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuvas – krūvon sudėjus gautume tik maždaug penkiasdešimt metų. Tai ir švęskime Nepriklausomybės penkiasdešimtmetį, juk tai irgi apvali, garbinga data… Bet juk taip norisi solidaus jubiliejaus, ir kad ant torto žibėtų tie sukaktuvinių žvakučių nušviesti nuliukai su vienetuku priekyje… Juk išties, buvo žmonių, kurie, nepaisant sovietų išplėštos nepriklausomybės, savimi nešė tą Laisvės atmintį, patys išlikdami viduje laisvi ir įveikdami visas dvasios gniuždymo ir gyvasties gesinimo pastangas, kurių klastingai griebėsi svetimoji valdžia. Ir jie nugalėjo, o su jais kartu ir mes. Ir dabar, nuskynę šitos didžios pergalės vaisius, įkopę į savojo laiko varpinę ar į kurmiarausį, čia jau kaip kam lemta, gavome progą atsigręžti atgal ir pasvarstyti, kokią valstybę ir visuomenę per šį laiką pavyko sukurti?