Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Neseniai mus pasiekė intriguojanti žinia. Kanados Vyriausybė paskelbė, kad šios šalies piliečiai, kuriems nesvarbi jų biologinė lytis, netrukus savo pasuose ir kituose asmens dokumentuose ženklu „X“ galės žymėti neutralią lytį. Taip, pasak Kanados imigracijos, pabėgėlių ir pilietybės reikalų ministro Ahmedo Husseno, žengtas svarbus žingsnis „link visų kanadiečių lygybės didinimo, nepriklausomai nuo lyties tapatybės ar raiškos“. (Daugiau skaitykite ČIA.)

Tokia yra mūsų modernaus pasaulio progreso kryptis: nebeskirti vyro nuo moters, leisti kiekvienam pačiam spręsti apie savo lyties tapatybę.

Rugsėjo 22 d., Baltų vienybės dieną, 11–14 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia į renginį-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“.

Turbūt ne vienam skaitytojui jau atsibodo beveik kasmet pasikartojančios diskusijos apie Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Pirmininko teisinį konstitucinį statusą. Tačiau dažniausiai šiose diskusijose vyrauja ne argumentai, o emocijos, dėl to labai sunku susikalbėti. Tam tikruose visuomenės sluoksniuose vis iškyla iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą prilyginti Lietuvos valstybės vadovo statusui (su visomis iš to išplaukiančiomis privilegijomis), tuo tarpu iš kitos pusės atsiranda ir tokių asmenų, kurie tam prieštarauja. Reikia pripažinti, kad dėl šio klausimo visiškai atsiriboti nuo emocijų trukdo tai, jog jį sunku atsieti nuo mūsų požiūrio į sovietinę okupaciją ir po to sekusių Nepriklausomybės atkūrimo įvykių, kuriuos nuo pat 1990-ųjų lydėjo dalinis mūsų visuomenės susiskaldymas į vadinamuosius landsbergininkus ir brazauskininkus. Vis dėlto pamėginkime apie minėtą statusą pamąstyti kiek įmanoma racionaliau, atsiribojant nuo visų politinių preferencijų.

Dėl profesoriaus Vytauto Radžvilo persekiojimo už politines pažiūras ir įsitikinimus Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorių ragindama „VU TSPMI direktorių pripažinti padarytą klaidą ir skubiai atitaisyti neteisybę atmetant politizuotą studentų prašymą, o jei nesiryžtama apginti teisingumo – svarstyti galimybę atsistatydinti iš užimamų pareigų, iš kurių kyla ne kiekvieno asmeniui pakeliami reikalavimai“.

Vadinamosios Stambulo konvencijos dėl kovos su smurtu prieš moteris ratifikavimo procesas Slovakijoje sustabdytas teisingumo ministrei Luciai Žitňanskái pasiūlius klausimo svarstymą atidėti ir pratęsti didelio dėmesio sulaukusius viešus debatus – taip buvo nutarta rugpjūčio 16 dienos vyriausybės posėdyje.

Lenkijoje į valdžią atėjusi Jaroslavo Kačinskio „Teisės ir teisingumo“ partija stengiasi įtvirtinti ne tik naują Lenkijos vaidmenį ES, prisišliejant prie dviejų didžiųjų valstybių – Vokietijos ir Prancūzijos,—bet ir laiduoti savų nacionalinių interesų paisymą europinės politikos lygmenyje. Partija savo veiklą grindžia krikščioniškomis vertybėmis, atvirai pasisako už suverenių galių stiprinimą plėtojant ES integracijos projektą, ėmėsi glaudinti politinius ryšius su Vengrija, kurios lyderis jau senokai trikdo europinio politinio elito vizijas. Pastaruoju metu Lenkija ima kelti Vokietijos užmokesčio už jos 1939 metų agresijos padarinius klausimą. Pavyzdys užkrečiamas – pasigirdo ir Graikijos balsas. Tad pastebimai ėmė kaisti Lenkijos vadovų ir europinių aukščiausio rango pareigūnų santykiai. Naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi peržiūrėti ankstesnės liberalkairuoliškos Donaldo Tusko politikos ir ją grindusios ideologijos palikimą, kuris kai kuriose srityse labai aiškiai kertasi su pamatinėmis krikščionybės vertybėmis. Jau krikščioniškų vertybių iškėlimas ir religijos kultūrinės bei politinės svarbos pripažinimas ES politiniam elitui yra nelyg raudona skraistė buliui. Tačiau dėl to atvirai reikšti nepasitenkinimą nėra kaip – atvirai rodyti savo kovingą ateistinį genderizmą būtų politiškai pražūtinga. Krikščionybė iš europinės kultūros trinama minkštuoju būdu: juridiniais būdais keičiamas pamatinių sąvokų – šeimos, lytiškumo, gyvybės ir kitų – turinys ir žmonės verčiami laikytis naujų teisinių „išaiškinimų“, kurie įdiegiami nacionalinėn jurisdikcijon įvairiais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, direktyvomis bei tarptautinėmis konvencijomis. ES jau susiklostė tam tikras aukščiausio teisininkų sluoksnio sutarimas dėl būtinumo įtvirtinti naujesnius „pažangesnius“ tų sąvokų aiškinimus, keičiančius įvairiose religijose prigimtiniu laikomą požiūrį į žmogų, jo lytį, o sykiu – į visuomenės tvarką bei teisingumą.

Pro Patria

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, jog Šilalės rajone jauna mama nusižudė po to, kai iš jos buvo atimta mažametė dukra. Atimta, visų kalbintų aplinkinių teigimu, nepagrįstai – vien tikrovės neatitinkančių anytos gandų pagrindu. Tragiška žinia ne mažiau skandalinga ir baisi nei metų pradžioje per šalies žiniasklaidą nuvilnijusi motinos ir patėvio mirtinai sumušto Mato istorija. Tačiau šįkart skandalo nebuvo. Viena kita naujiena portaluose, jokio žinių srauto, specialistų komentarų, pokalbių laidų ar kasdienių reportažų žiniose.

Babelio bokštas − bokštas, kurio statymas aprašomas Senojo Testamento Pradžios knygoje. Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina religiniu požiūriu skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje.

Pasak šio padavimo, po pasaulinio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, kad nieko jiems nebūtų negalimo, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas.

Biblijoje Babelis (religinis Babilono pavadinimas) lieka nuodėmės miestu, nuodėmės simboliu. Taip Naujojo Testamento Apreiškime Jonui aprašyta didžioji paleistuvė: „Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.

Laisvos visuomenės institutas

Europos ombudsmenė Emily O’Reilly kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindama persvarstyti Europos piliečių iniciatyvų reglamento taikymą ir interpretavimą. Laiške Jean-Claude’ui Junckeriui rašoma apie vykstančias viešąsias konsultacijas dėl Europos piliečių iniciatyvų ir pateikiama eilė rekomendacijų, kaip patobulinti patį procesą.

Sprendžiant iš to, kuo šiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijasi Kauno gyventojai, susižavėjimą naujojo mero pradėtais Kauno gatvių tvarkymo planais keičia nusivylimas – barbarybė, kuri pasimatė darbininkams pradėjus kirsti tvarkomose gatvėse sveikus medžius, sukrečianti. Tai regint širdys plyšta ir vilniečiams, vis dar negalintiems susitaikyti su sudarkytais Vilniaus žaliaisiais plotais, kai iškirtus sveikus visaverčius medžius „geriausiu atveju“ buvo sodinami „pudeliniai medžiai“ – pernelyg dekoratyvūs, neteikiantys pavėsio, užuot saugoję nuo taršos patys nuo jos po kelių metų nunykstantys.

Solidarizuodamiesi su kauniečiais skelbiame laišką, skirtą miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Šį kreipimąsi rugpjūčio 9-ąją parašęs advokatas Saulius Dambrauskas, ketvirtos kartos kaunietis, Tiesos.lt skaitytojams pažįstamas nuo vadinamosios „kreidučių bylos“ – tada jis gynė Kauno miesto valdžios persekiojamus vaikus, Nemuno krantinėje kreidute rašiusius „Tie-SOS!“. O dabar, kaip skelbia ir portalas „Kas vyksta Kaune“, savo teisinį išmanymą advokatas panaudos stabdydamas barbarišką medžių kirtimą. Paskutinėmis žiniomis, rugpjūčio 14 d. advokatas S. Dambrauskas atsiuntė prašymą-pretenziją Kauno miesto savivaldybei ir kirtimus vykdančiai UAB „Kauno gatvių apšvietimas“