Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kviečiame savo parašu paremti Pilietinės savivaldos sąjungos iniciatyvą – peticiją, raginančią Tautos atstovybę Seimą sudaryti sąlygas suverenui ir tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme.

Kai LR Prezidentas užregistravo Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo numatoma ankstinti pradinį ugdymą ir nustatyti privalomą ikimokyklinį ugdymą, sunerimo šeimų ir tėvų bendruomenė. Pirmiausia dėl to, kad tai darant nebuvo konsultuojamasi su visuomene, šeimomis ir tėvais, kurių teises ir pareigas palies siūlomi pakeitimai.

Šių metų spalio mėnuo turėjo dvi svarbias mūsų istorinių asmenybių jubiliejines datas. Tai mūsų laikų valstybės įžymaus veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus 135-erių metų gimimo sukaktis ir viduramžių Lietuvos valstybės stiprintojo Vytauto Didžiojo 590 metų mirties sukaktis. Gaila, kad šios datos nebuvo išryškintos. Iš įsimintinų spalio mėnesio datų galėtume pažymėti 1362 m. LD Kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų ežerų, 1793 m. gimusį Simoną Daukantą – pirmąjį lietuvių kalba parašiusį Lietuvos istoriją, 1920 m. su Lenkija pasirašytą Suvalkų sutartį ir po poros dienų klastingai L. Želigovskio rankomis ją sulaužytą, užgrobiant mūsų sostinę Vilnių, 1922 m. nacionalinės valiutos – lito – įvedimą, 1922 m. Pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimą, 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvės iškėlimą. Tačiau šiame rašinyje plačiau apsistosime taip pat prie įsimintinos istorinės datos – prieš 28-erius metus priimtos mūsų  Konstitucijos, prie jos istorijos tarpsnių.

Teisėkūros pagrindų įstatyme yra numatyta įstatymo leidėjo pareiga konsultuotis su visuomene. Kodėl ji yra reikalinga?

Šįryt Švietimo ir mokslo komitetas Seime spręs dėl mūsų ankstyvojo ugdymo modelio. Ir dėl to šį kartą noriu parašyti ne savo poziciją, o ką rodo tyrimai ir teigia mokslininkai. Nes būtent to šioje diskusijoje labiausiai ir pasigendu.

Pirma, atskiriam, kas ciesoriaus, – ciesoriui, kas Dievo Dievui.

Vienų laisvės neribotai (nepagrįstai) plečiamos, o štai kitų laisvės – siaurinamos.

Šiandien Žmogaus teisių komitete bus priimami sprendimai dėl naujos Lygių galimybių įstatymo (LGĮ) redakcijos. Vienas iš jų – iki minimumo susiaurinti galimybę naudojantis konstitucine įsitikinimų, sąžinės ir religijos laisve, kurti terpę, kur būtų puoselėjamos asmenų ar grupių išpažįstamos vertybės, kurios nebūtinai atitinka mainstryminį požiūrį.
Viena iš tokių terpių – yra mokyklos aplinka.

Kaip jau skelbėme, Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė vadinamąjį Lukiškių aikštės su Vyčiu įstatymą. Ir pakvietė bendruomenes mokytis, kaip vieningai ištarti: „Gana yra gana“ .

Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos tekstą, kuriuose jis atskleidžia, koks motyvas tapo svarbiausias apsisprendžiant pasirašyti vadinamąjį Lukiškių aikštės su Vyčiu įstatymą.

Ko būtų reikėję normaliam partnerystės įstatymui priimti prieš 10 ar net prieš 30 metų?