Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Problema – ne amžius“. „Problema – ne pardavimo laikas“. „Problema – ne pardavimo vieta“. „Problema – ne alkoholis“.

Paskutiniu metu visa viešoji erdvė tiesiog įsiaudrinusi nuo aptarimo, kaip esą vis dėlto gerai… gerti. Ir kaip blogai, kad Veryga tai draudžia.

Ilgą laiką sąmoningai nekomentavau šios beprotybės. Tylėjau ir laukiau, kuo viskas baigsis.

Tačiau pabaigos nematyti.

Stebint pastarųjų savaičių peripetijas dėl alkoholio peršasi viena išvada: antroji Lietuvos Respublika yra pastatyta ant alkoholio. Šios valstybės pamatas yra alkoholis.

Išskyrus Sąjūdžio laikus, nė dėl vienos kitos ekonominės, socialinės, politinės, demokratijos problemos nebuvo taip viešai susivienyta kaip dabar dėl alkoholio. (Na, dar R.Paksas ir pedofilijos istorija, kai iškilo grėsmė nusistovėjusiam valdžios režimui).

Sąjūdžio laisvė transformavosi į laisvę gerti. Tik alkoholis išjudino viešai kalbėti apie laisvę branginantį lietuvį.

Veidaknygė

Perspėju: vaizdai žiaurūs. Kas bijote matyti tikrovę, šį postą praleiskite.

Tai yra kita dabartinių masinių renginių medalio pusė. Tai, ko neparodo festivalių organizatoriai. Vieša paslaptis, kad tokiuose renginiuose žmonės ir miršta.

Pro Patria

Primename 2016 metais rašytą, tačiau itin aktualų šiuo metu, kai svarstoma alkoholio prieinamumo ribojimo politika.

Jei reikėtų rinkti populiariausią, bet kvailiausią mūsų dienų teiginį, juo tapti tikrai pretenduotų tas žymusis „draudimais nieko nepasieksi“. Kai kalbama apie alkoholio reklamos draudimus, nuolat išgirstame: „Drausk, kiek nori, – kas gėrė, tas ir toliau gers“. Kai diskutuojama apie kanapių legalizavimą, kas nors būtinai pareiškia: „Juk vis tiek jas rūko, tai kam drausti?“. Kai siūloma vykdyti valstybinę istorinę politiką, tuoj pat pasigirsta balsų, apkaltinančių „noru grąžinti diktatūrą“ ir „laisvės varžymu“. Ką visi šie pareiškimai turi bendro? Visi jie atspindi liberalų požiūrį į žmogaus prigimtį ir valstybės įstatymų paskirtį. Nors retai pastebima, tačiau paradoksaliai būtent manymas, kad draudimai nereikalingi, paneigia žmogaus prigimtinę laisvę.

Viešojoje erdvėje jungtinės pajėgos šviečia tautą ir politikus tvirtindamos, kad lietuvis laisvas ne miške, kaip rodėsi klasikams, bet tik tada, kai gali netrukdomas išgerti. Norėtųsi įvairesnių tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie alkoholio kontrolės politiką, bet ir šįkart alkoholio pramonei palankių žiniasklaidos atstovų ir politikų choras renkasi patogų emocijas žadinantį komentaro žanrą. Čia nebūtinas objektyvumas ar profesionalumas – pakanka asmeninės nuomonės. Lengva šaipytis, išreikšti asmeninę neapykantą. Nereikia šaltinių, nereikia deklaruoti interesų. Kas perka, kiek sumoka, dėžutėse ar paskolomis. Ir kvalifikacijos nereikia.

Pro Patria

Dažnai sakoma, kad alkoholis leidžia užsimiršti. Traktuojamas kaip būdas savanoriškai inicijuoti socialinės ir politinės tikrovės užmarštį, alkoholis esąs tik priemonė, leidžianti individui atsiriboti nuo absurdo jo gyvenime, bet ne problemų šaltinis, todėl alkoholizmas, kaip teigia ribojimų priešininkai, neturėtų būti svarstomas kaip įvairiausių su alkoholio vartojimu susijusių pasekmių priežastis, nes esą kur kas svarbiau spręsti paties alkoholizmo socialines ir politines priežastis. Šiame straipsnyje pamėginsiu parodyti tokio samprotavimo nepilnumą ir sieksiu paaiškinti, kodėl siūlymas riboti alkoholį nėra žmogaus pasirinkimo laisvės suvaržymas. Tai parodydamas norėčiau iš svarstymų lauko eliminuoti apeliavimą į žmogaus laisvės suvaržymą, kurį neva paskatina alkoholio prieinamumo ribojimai, kad po to būtų galima svarstyti šią problemą atsižvelgiant į esmingiausius argumentus, susijusius su pačia problemos esme.

Rytų išmintis teigia, kad klaidos daromos tik dėl išsiblaškymo ir dėl susirūpinimo. Jaunas dažniau išsiblaškęs, senas – susirūpinęs. Paprastai abi priežastys eina šalia. Nuolat skubame, todėl vėluojame, darome klaidas ir nepasimokome.

Mano darbas – nuolatinis žmogiškų klaidų taisymas. Padedu žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo. Ko jie dėl nežinojimo (išsiblaškymą vis keičia susirūpinimas) tinkamai nepataiso antrą dieną, kviečia į pagalbą – kas 3-ią, kas 7-ą , o kas 20-ą dieną, kad lengviau, greičiau, su mažesne rizika sugrįžtų iš daugiadienių užgėrimų (maratonų) į normalaus gyvenimo vėžes.

Šiandien Seimas pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausančių Seimo narių Aurelijaus Verygos ir Agnės Širinskienės pasiūlytoms Farmacijos įstatymo pataisoms, skelbiama lrs.lt puslapyje.

Neseniai buvo paskleista klaidinanti informacija apie Vyriausybės nutarimą, kuris leis realiai sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainas. Buvo teigiama, neva kainos realiai nemažės, o tam tikrų būtinų vaistų rinkoje gali visai nelikti. Noriu patikinti, kad taip tikrai nebus, ir paaiškinti, ko iš tiesų yra siekiama.

Lietuvoje vaistų kainos yra neadekvačiai didelės. Priežasčių tokioms didelėms kainoms yra daug – prie jų augimo prisideda verslininkai, šiuo metu galiojanti tvarka, žmonių pirkimo įpročiai.

Dabartinė tvarka yra palanki ne žmonėms, o farmacijos įmonėms. Mūsų šalyje farmacijos pramonė nėra pakankamai reguliuojama ir tai būtina pakeisti. Sveikatos apsaugos ministerija atstovauja žmonių interesams ir siekia, kad žmonės jiems būtinus vaistus galėtų įsigyti kuo mažesnėmis kainomis ir nemokėtų brangiau, nei moka kaimyninių šalių gyventojai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje galima aptikti daug klaidinančios informacijos, teigiančios, kad Sveikatos apsaugos ministerija priima sprendimus, dėl kurių gali sumažėti vaistų pasiūla, o kai kurių būtinų vaistų gali nebelikti. Ministerija atkreipia dėmesį ir patikina, kad tokia informacija yra neteisinga ir klaidinanti žmones, rašoma sam.lrv.lt puslapyje.