Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.

Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.

Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

Bernardinai.lt

Žodžio laisvė gali priversti nepatogiai jaustis tą, kuris klauso, tačiau šis principas privalo būti ginamas net ir tuomet, kai žodis įžeidžia, savo paskaitoje per BBC 4 radijo programą „Požiūrio taškas“ teigė filosofas Rogeris Scrutonas.

Tokiems žmonėms kaip aš, išsilavinimą gavusiems pokario Britanijoje, laisvas žodis buvo tvirtas britiško gyvenimo stiliaus pamatas. Kaip kad rašė Johnas Stuartas Millis: „Esminis nuomonės išraiškos užgniaužimo blogis yra tas, kad taip apiplėšiama žmonių giminė – būsimosios kartos ir esantieji dabar, o tie, kurie nepritaria nuomonei, apiplėšiami net labiau nei tie, kurie tokios nuomonės laikosi. Jei nuomonė yra teisinga, tai jie netenka galimybės pakeisti klaidą tiesa; jei nuomonė klaidinga, tai jie praranda tai, kas yra bene didžiausia nauda – aiškesnį suvokimą ir gyvesnę tiesos įžvalgą, kuri gimsta jos kolizijoje su klaida.“

Seimo narys Povilas Urbšys lapkričio 5 d., ketvirtadienį, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pateiktų informaciją, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei, kurios kandidatūrą Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė į generalinius prokurorus, buvo siūlyta „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą.

Taip pat Seimo narys šiame kreipimesi pažymi, kad jei ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, tai prašo šį tyrimą pradėti, kad asmenys, siūlę Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei už kyšį „išsipirkti“ generalinio prokuroro postą, būtų išsiaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Pratęsiant mistinių „atsitiktinumų“ sąrašą, atrenkant teisėjus Garliavos byloms (apie juos rašiau straipsnyje „Nesibaigianti Garliava“), reikėtų papildyti dar keliomis teisėjų pavardėmis – Bronius Varsackis, Aurelijus Rauckis ir Stasys Lemežis.

Teisėjas Bronius Varsackis gerai žinomas trijose bylose:

- šiuo metu teisia 17 asmenų, kurie rašė užgaulius komentarus Marijos Milinienės ir jos šeimos narių atžvilgiu;
- priėmė neskundžiamą sprendimą Deimantę Kedytę skubos tvarka grąžinti jos motinai;
- nuteisė administracinėse bylose Klonio gatvės šturmo liudininkus – esą šie „nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“.

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Pratęsiant mistinių „atsitiktinumų“ sąrašą, atrenkant teisėjus Garliavos byloms (apie juos rašiau straipsnyje „Nesibaigianti Garliava“), reikėtų papildyti dar keliomis teisėjų pavardėmis – Bronius Varsackis, Aurelijus Rauckis ir Stasys Lemežis.

Teisėjas Bronius Varsackis gerai žinomas trijose bylose:

- šiuo metu teisia 17 asmenų, kurie rašė užgaulius komentarus Marijos Milinienės ir jos šeimos narių atžvilgiu;
- priėmė neskundžiamą sprendimą Deimantę Kedytę skubos tvarka grąžinti jos motinai;
- nuteisė administracinėse bylose Klonio gatvės šturmo liudininkus – esą šie „nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų“.

Lapkričio 4 dienos popietę visuomenininkai, piliečių akcijos „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė 69 244 Lietuvos piliečių, parėmusių įstatymo projektą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose, parašus.

Šia parašų rinkimo akcija visuomenininkai siekė įpareigoti Seimą svarstyti projektą, kuris pakeistų dabar galiojančią Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalį taip: „Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje vartojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje“.

Kadangi šią iniciatyvą savo parašais parėmė ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių, Seimas jį svarstys privaloma tvarka.

Pagal įstatymą, VRK turi padaryti išvadą, ar yra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų per 15 dienų, t.y. iki lapkričio 19 d.

Šiandien, lapkričio 4 d., 16 val., piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteiks per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus. Visuomeninės iniciatyvos rengėjai jau šiandien gali patvirtinti, jog surinkta daugiau nei 50 000 parašų. Jais Seimas bus įpareigotas svarstyti projektą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių pasų pagrindiniame puslapyje, kaip ir dabar, asmenvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba, o kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje pageidaujančiam piliečiui bus leidžiama įsirašyti vardą ir pavardę taip pat ir kita jo pageidaujama kalba.

Bernardinai.lt

Sekmadienio pavakare popiežius Pranciškus nuvyko į istorines „Campo Verano“ kapines, kurios siekia Romos imperijos laikus. Viena iš „Campo Verano“ komplekso dalių – šv. Lauryno už Mūrų bazilika, skirta III amžiaus vidurio kankiniui ir šventajam.

Šventumas buvo pagrindinė popiežiaus Pranciškaus laikytų šv. Mišių per Visų Šventųjų iškilmes pasakytos homilijos tema, kurioje buvo pasiremta „Kalno pamokslu“ – Evangelijos skaitiniu apie palaiminimus, kuriuos Jėzus išdėstė savo mokiniams. Jei šventumas yra kelias į Dangų, tai Pranciškus itin pabrėžė, kad tai yra ir laimės, laimingumo kelias: kas laikosi palaiminimų, tas yra, anksčiau ar vėliau taps laimingu.

Alfa.lt

Ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai visada siekia gauti kuo daugiau informacijos. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, – užverbuoti kitus asmenis, kad šie vykdytų jų nurodymus. Pakalbėkime plačiau apie tai, kuo skiriasi neteisėti ir teisėti verbavimo metodai.

„Tris valandas labai profesionalus pareigūnas įvairiausiais būdais bandė mane lyg ir užverbuoti, kad vykdyčiau jiems palankią veiklą“, – neseniai viešai pasiskundė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjas Arvydas Juška.

„Visas pokalbis vyko naudojant įvairias užuominas, alegorijas ir panašius triukus, kurių esmė tokia – arba tu priduodi, arba tave pakišam“, – teigė NŽT darbuotojas.

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė:

„Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.

Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.

Palaiminti taikdariai: jei bus vadinami Dievo vaikais.

Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mt 5, 1–12a).

Šiandien, švęsdami Visų šventųjų iškilmę ir Vėlinių išvakarėse lankydami artimųjų kapus, kaip niekada esame kupini ryžto gyventi Jo palaiminimais – rinktis kelią, kiekvieną parvesiantį į Tėvo namus.

Pasitikėdami šiuo pažadu melskimės už Lietuvą Jo tiesoje ir prašykime Jėzų atverti mus Jo malonei, kad liktume ištikimi tam, ko trokštame labiausiai, užuot rinkęsi, ko norime tuokart.