Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Sausio 13-osios paminėjimo proga prof. Vytautas Landsbergis paklausė: „Ar mes įvykdėme desovietizaciją... savo pačių protuose, politikoje ir laikysenoje?..“

Tai, bene, svarbiausias mūsų tautai visus 26 metus keliamas klausimas – ir ne tik tarp Lietuvos lietuvių, bet ir tarp išvykusių iš Tėvynės emigrantų. Ar galima teigti, kad esame laisvi, kai gyvenime dar suveikia komjaunuoliška moralė ir komunistinių idealų siekiai paniekinti išeivių-protėvių dorai įteisintas tautiškąsias-patriotiškąsias vertybes?

respublika.lt

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo politologas profesorius Algis KRUPAVIČIUS, politologė socialinių mokslų daktarė Ligita ŠARKUTĖ, Seimo narys Tomas TOMILINAS ir socialinių mokslų daktaras Vaidas MORKEVIČIUS. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

Siūlome susipažinti su 2016 m. gruodžio 12 d. konferencijoje „Žmogaus teisės Lietuvoje: gerovė ar jos iliuzija?“ Seime Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai paminėti priimta rezoliucija.

Klausimas savanorių pajėgų vadui: ar jis atsiklausė savanorių ir TV bokšto bei Parlamento gynėjų, ką šie mieliau prie širdies segtųsi sausio 13-ąją –  trispalvę ar neužmirštuolę?

Savanoriams ir Ukrainai mes kur kas daugiau paaukotume nesupriešinti šio brukamo kosmopolitinio naujadaro, įsisegę į atlapą trispalvės ženklą.

Simbolinę valstybės erdvę reikia gerbti ir saugoti kaip akies vyzdį. Tokių išdavysčių istorija gali ir neatleisti.

Siūlome 1991 m. sausio įvykius dar kartą prisiminti per Vidmanto Valiušaičio tekstus, parašytus tomis dienomis ar po dvidešimt metų, dar ir darkart apmąstant tai, ką tą lemtingąjį sausį išgyveno Lietuva.

Pirmasis iš jų parašytas naktį iš sausio 12 į 13-ąją, kai sprendėsi Lietuvos laisvės byla, antrasis – dieną, kai paaiškėjo, kokių aukų ji pareikalavo.

Kaip savo Veidaknygės paskyroje rašo autorius, atsišaukimas buvo paskelbtas per Lietuvos televiziją – nenutildytą ir kiaurą parą veikusią Kaune – ir jau kitą dieną atspausdintas Kauno laikraštyje „Laisvasis Kaunas“, o tą pačią dieną rašytą straipsnį  „Dar kartą „vienų vieni“?“ sausio 19-ąją išspausdino savaitraštis „Šiaurės Atėnai“. Trečiasis tekstas parengtas pagal pranešimą, perskaitytą konferencijoje „Laisvo žodžio galia prieš agresiją“ minint dvidešimtąsias Lietuvos pergalės metines ir 2011 metų sausio 13-ąją paskelbtą „Lietuvos žiniose“.

Matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo:

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, anksčiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštijau vandeniu“.

Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pleveno virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir plevenančią dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ (Jn 1, 29–34).

Paminėję Sausio 13-ąją – dieną, kai buvo paliudyta: Nėra didesnės meilės kaip gyvybę už draugus atiduoti (Jn 15,13), šiandien prisimename Jono Krikštytojo liudijimą: Jėzus yra Dievo Avinėlis – Tas, kuris prisiima ir mano kaltybes ir, užnešęs ant Kryžiaus, jas sunaikina, kad iš nuodėmės vergijos išvaduoti gyventume pasitikėdami Jo pažadu Laimingi pakviesti į Avinėlio puotą!

Dėkodami už šią brangią dovaną melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Tegul Dvasia, nužengusi ant mylimojo Tėvo Sūnaus, apgobia šią bendriją ir tesaugo ją ramybėje. Tegu meilės Dvasia atveria mūsų širdis, kad priimtume Tą, kuris Pirmasis mus pamilo, ir savo gyvenimu liudytume Jo meilę – žymę, jog esame Dievo vaikai, pašaukti amžinajam gyvenimui. Ir tegul Jonas Krikštytojas, vedęs žmones pas Jėzų, tampa mums pavyzdžiu, kaip ie mums tapti kelrodžiu kitiems.

Ruošdamasis švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilnius pagaliau ryžosi pastatyti paminklą dr. Jono Basanavičiui, kurio 167-ąsias gimimo metines taip pat minėsime kitąmet. Tautos patriarcho skulptūra turėtų iškilti sutvarkytoje aikštėje priešais Filharmoniją, kur 1905 metais buvo sušauktas Didysis Vilniaus seimas.

Justina Gafurova | vakarozinios.lt

Nors krizė jau seniai praėjo, Lietuvoje gyvenimas vis negerėja. Žmonių pasiteiravus galima išgirsti, jog net ir blogėja. Statistikos departamento duomenimis, jau daugiau kaip 10 metų lietuviai kone 30 proc. savo pajamų priversti išleisti maistui. Jei uždirbi išganingąjį minimumą, 30 proc. nuo liekančių į rankas 320 eurų nesiekia net 100 eurų. Kaži, ar už tiek galima prasimaitinti visą mėnesį. O kadangi tokį atlyginimą gauna kone trečdalis Lietuvos dirbančiųjų, matyt, maistui jiems tenka skirti gerokai daugiau nei statistinius 30 proc.

Jūsų dėmesiui siūlome edukologo ir sociologo, profesoriaus, habilituotas socialinių mokslų daktaro Gedimino Merkio pranešimą, perskaitytą 2016 m. gruodžio 12 d. konferencijoje Seime Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai paminėti.

Bernardinai.lt

Nauji metai – naujos viltys. Žadamos kiek didesnės pensijos ir didesnis neapmokestinamas minimumas. Nebus viskas gerai, bet bus šiek tiek geriau. Pasaulio ekonomika atsigauna, guodžia mus agentūros ELTA pranešimo kūrėjai, tai būtinai atsilieps ir Lietuvai. Bet priduria, kad vis dėlto Prezidentūrai didelį nerimą kelia situacija darbo rinkoje.