Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome pasiklausyti disputo „Patriotizmas-medijos-propaganda“, kurį kovo 25 dieną Vilniaus universitete organizavo „Fiesta Personae“, įrašo.

Disputo, kėlusio patriotizmo, medijų ir propagandos santykio problemą, proponentas dr. Andrius Navickas, oponentas – prof. Vytautas Radžvilas.

DELFI.lt

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus.

„Draugas“

Baigiame skelbti žurnalisto ir istoriko Vidmanto Valiušaičio atliktą Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ trūkumų analizę. Įvadinę dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA, ketvirtąją – ČIA, penktąją – ČIA.

„Swedbank“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis, perskaitęs Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitą“, kurioje Lietuvai skirta 60 vieta iš 157 vertintų šalių, pajuto kūrybinį įkvėpimą ir savo banko tinklalapyje išdėstė, kas reikalinga, kad Lietuva atsidurtų tarp 20 laimingiausių pasaulio valstybių ir taptų, anot analitiko, „laimės inkubatoriumi“.

Situacija pieno rinkoje vėl verčia mus, ūkininkus, imtis radikalių kolektyvinio veikimo priemonių. Vieningai nusprendėme kovo 30-ąją surengti masinę protesto akciją Vilniuje. Kaip prieš kelias savaites tai padarė mokytojai, mes norime pademonstruoti, kad antrus metus vis gilėjanti pieno sektoriaus krizė jau kelia grėsmę valstybės savarankiškumui. Jei tik maistą laikome strategiškai svarbia preke.

Bernardinai.lt

Jei lyderystė yra sprendimas, tai kas yra problema? Čia Tora kalba labai aiškiai. Tai yra nesugebėjimas prisiimti atsakomybę.

Pirmieji Pradžios knygos skyriai dėmesį sutelkia į dvi istorijas: pirmoji yra Adomo ir Ievos, antroji – Kaino ir Abelio. Abi jos yra apie savotišką nesugebėjimą prisiimti atsakomybę.

Rimvydas Stankevičius | respublika.lt

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, - paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“...

Daugeliui žmonių Velykų šventė yra paslaptinga ne tik savo esme, bet ir formaliąja puse. Juk retas tikintysis iškart galėtų pasakyti, kada bus Velykos kitais metais, nors Kalėdų ar Vėlinių datas beveik visi žino.

Krikščionių Velykas simbolizuoja Senojo Testamento Pascha – išėjimas iš Egipto vergijos į naują gyvenimą. Naujojo Testamento Velykos irgi yra išlaisvinimas iš vergijos – iš nuodėmės vergijos – ir kartu naujosios Dievo tautos gimimas. Dėl tokio ryšio su Senojo Testamento Velykomis, krikščionių Velykų data kasmet nustatoma ne pagal įprastą Saulės kalendorių, bet pagal Saulės ir Mėnulio kalendorius. Todėl, atsižvelgiant į Mėnulio fazių kaitą, Velykos kasmet būna skirtingu laiku: tarp kovo 22 d. ir balandžio 26 d.

Skleiskime šią žinią savo gyvenimu – būkime, šv. Augustino žodžiais tariant, „Prisikėlimo žmonės“: savo apsisprendimais liudykime Jo viltį ir meilę, dalykimės Jo džiaugsmu.

Su Šventom Velykom, brangūs Tiesos.lt bičiuliai!

Nuoširdžiai,

Tiesos.lt redakcija

Pirmąją savaitės dieną, rytui brėkštant, moterys atėjo prie kapo, nešdamosi paruoštus tepalus. Jos rado akmenį nuritintą nuo kapo, o įėjusios vidun, neberado Viešpaties Jėzaus kūno.

Jos sutriko ir nežinojo, ką daryti, bet štai prisiartino du vyrai spindinčiais drabužiais. Moterys išsigando ir nuleido žemyn akis, o tie vyrai prabilo: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė! Atsiminkite, ką jis yra jums sakęs, būdamas Galilėjoje: ‘Žmogaus Sūnus turi būti atiduotas į nusidėjėlių rankas ir nukryžiuotas, o trečią dieną prisikelti!’“ Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius.

Moterys sugrįžo nuo kapo ir viską pranešė Vienuolikai ir visiems kitiems. Tai buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija; jos ir jų draugės papasakojo tai apaštalams. Tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo.

Vis dėlto Petras pašokęs nubėgo prie kapo. Žvilgtelėjo pasilenkęs ir mato tiktai drobules. Jis grįžo atgal, be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę. (Lk 24, 1–12)

Švęsdami Didžiojo Šeštadienio, Jėzaus Prisikėlimo, iškilmę, mes švenčiame ir tikrąjį išlaisvinimą. Juk šiandien Laiške romiečiams apie nukryžiuotąjį Jėzų skaitome: „Jis ištrynė mus kaltinantį skolos raštą ir panaikino jį prismeigdamas prie kryžiaus“. Nors visi esame puolę ir stokojame Dievo šlovės, nors tiek daug esame įsiskolinę Jam ir savo artimui, Jėzaus mirtimi ant Kryžiaus buvome atpirkti ir tapome laisvi. Kaip apaštalas Paulius skelbia, mūsų senasis „aš“ jau nukryžiuotas kartu su Juo ir nuodėmės kūnas sunaikintas – esame laisvi nebevargauti nuodėmei, tad nuo nuodėmių išvaduoti ir atsitiesę, Dievo vaikų orumą atgavę melskimės už Lietuvą Tiesoje prašydami drąsos Jį liudyti savo apsisprendimais.