Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Veidaknygė

Andrius Kubilius, septintą kadenciją pradedantis Seimo narys, vakar pareiškė, kad Seimo pirmininku turėtų būti „daugiau politinės patirties turintis asmuo“.

Seimas į jo patarimus neatsižvelgė. V. Pranckiečio kandidatūrą palaikė 93 parlamentarai. Tai gerokai daugiau nei LVŽS ir socdemų koalicija, turinti 78 narius.

Veidaknygė

Pirmąją naujojo Seimo darbo dieną, trukusią ir dalį nakties, įvyko neva seansacingas įvykis – Seimo pirmininko pavaduotoju neišrinktas vis dar socialdemokratų (gal tiksliau – vadinamųjų socialdemokratų) vedliu liekantis Algirdas Butkevičius.

Pro Patria

Keturi kardinolai paviešino istorinį laišką popiežiui Pranciškui, kuriame popiežius prašomas atsakyti į 5 konkrečius klausimus, liečiančius apaštališkojo paraginimo Amoris Laetitia teiginius.

Kol „slaptosios“ pažymos ir „pažymos“ net ir jaunosios kartos politikų laikomos „efektyviausiu“ kadrų politikos ir apskritai politinės kovos instrumentu, nereikia stebėtis, kad jos bus ir nutekinamos.

Šįkart siūlome susipažinti su Eglės Samoškaitės, Delfi.lt portalo žurnalistės, publikacija apie vieną tokių „pažymų“, kurioje šįkart galimai atskleidžiami Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio neva turimi ryšiai su Rusija.

Žurnalistės pašnekintas R. Karbauskis šį neva Ukrainos slaptųjų tarnybų parengtą „dokumentą“ pavadino „absoliučiai nieko bendro su realybe neturinčiu kūriniu.“

Visą tekstą skaitykite portale Delfi.lt ČIA.

Jūsų dėmesiui siūlome sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtą komentarą apie viešojoje erdvėje dominuojančių visuomenės mokslų atstovų objektyvumą ir profesionalumą.

Nors ir nenoriu tapti etatiniu Mažvydo Jastramskio kritiku , vis dėlto turiu atkreipti dėmesį ir į dar vieną jo straipsnį „Trumpas, „Brexit“ ir valstiečiai: kas toliau?“.

Kokia šio straipsnio žinia? Elektoratas yra visiškai pilka masė, nepastovi, nežinanti ko nori, visuomenė neturi jokių artikuliuotų interesų, jos nevienija joks aiškus motyvas ir jokie poreikiai; šitos masės, kurią iš tikro sunku pavadinti elektoratu, chaotišką valią dar apvaldo institucinė rinkimų sistema; dabar ji atsitiktinai suveikė Trumpo ir LVŽS naudai, o Brexitą britų politinis elitas pralaimėjo tiesiog neatsakingai atidavęs „monetą“ masėms; referendumai yra pražūtingi, nes taip atveriamas kelias masių iracionalumui, žaidžiama su valstybės politine raida…

Ar toks vaizdinys jums nieko neprimena? Tai yra jau daug kartų girdėtas neoliberalistinio elito požiūris. Jį galėtume išversti ir į tiesmukiškesnę kalbą, būdingą didžiajai daliai lietuvių politologų ir apskritai akademinės bendruomenės mąstymui: vienoje pusėje yra budulių masės, o kitoj – juos mobilizuojantys politikai, tokie kaip D.Trumpas, N.Farage‘as ar M.Le Penn (ir R.Karbauskis); yra populistai ir yra rimtoji politika; deja, budulių dauguma nusveria racionaliai balsuojančią mažumą. Dabar laimi „trumpai“ (arba „valstiečiai“ Lietuvoje).

Taip autorius savo pamatinėmis prielaidomis atkartoja neoliberalistinį vaizdinį.

Tęsiame dr. Leto Palmaičio straipsnių ciklą apie antisemitizmo ir ateizmo kilmę bei sąsajas. Pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autorius iš anksto dėkoja specialistams už galimą profesionalią šio rašinio kritiką.

Naujasis tikėjimas ir senoji tradicija

Vyresniosios kartos žmonės dar gali prisiminti sovietinį „mokslinį“ ateizmą, teigusį, neva Evangelijos atsirado ir visa krikščionybė susiformavo anksčiausiai II amžiuje. Evangelijos tikrai perėjo kruopščios atrankos ir kanonizavimo procesą, bet šiandien niekas neabejoja, kad pamatiniai krikščioniški tekstai surašyti jau nuo I a. šeštojo dešimtmečio. Kadangi tai tikėjimo šaltinis, visų pirma teigiantis Izaijo išpranašautą Mesijo Auką, šių tekstų nagrinėjimas reikalauja ypatingo atsargumo remtis tik neginčijamais pirmųjų rankraščių parodymais. Užtat paties krikščioniško tikėjimo raida pakankamai skaidriai atspindėta Apaštalų darbuose ir laiškuose, kurių autentiškumu bei ankstyva data niekas nebeabejoja. Apaštalų darbų autorystė priskiriama evangelistui gydytojui Lukui (plg. Kol 4:14; 2 Tim 4, 11; Fil 1:24), pradėjusiam Darbų aprašymą po šv. Pauliaus nuvykimo į Romą Nerono laikais.

Dieve, ateik mums padėti,

Viešpatie, skubėk mus išgelbėti.

Šiandien, pradedant naują Seimo sesiją, prašome Aukščiausiojo palaimos išrinktiesiems šalies atstovams, jų atsakingoje tarnystėje. Mes meldžiamės už juos, o jie patys prašys Dievo pagalbos, prisiekdami ištikimybę Lietuvos Respublikai, visomis jėgomis tarnauti Lietuvai ir Lietuvos žmonių gerovei.

Apaštalas Paulius kreipiasi į krikščionių bendruomenes, prašydamas, cituoju: „atlikinėti maldavimus, maldas, pamaldas ir dėkojimus už visus žmones. Už karalius ir visus valdovus, kad galėtume tyliai, ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse mūsų gelbėtojo Dievo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“.

Jūratė Kiliulienė | „Respublika“

Aštriu liežuviu garsėjanti ekonomistė Aušra Maldeikienė visada pliekė valdžią kritikos rykštėmis. Dabar ji pati – Seime. Gal buvimas valdžioje apmalšins jos ūmų būdą?

„Aš – ne Maldeikis. Mano vyras labai daug matė, bet nepasakydavo. Jis yra taip inteligentiškas, kaip mūsų tauta nori. Kultūringas, šneka tylesniu balsu, sugeba nutylėti. O aš kalbėsiu“, – žada A.Maldeikienė. Ji iki šiol negali atleisti vyrui, kad šis būdamas aktyvioje politikoje daug matė, bet nieko nepasakė.

Jaunius Pocius | vakarozinios.lt

Visuomenę erzina lėtas teisėsaugos darbas. Turbūt visi norėtume, kad žudikas nuosprendį išgirstų po pusmečio, o kyšininkaujančiam valdininkui teismo verdikto netektų laukti dvejus ar trejus metus. Deja, kol kas realybė toli gražu ne tokia. Kodėl dažnai bylos tiriamos ilgiausiai, nors, regis, tam neturėtų būti rimtų priežasčių? Tai „Respublika“ pabandė aiškintis su advokatu, o dabar jau Seimo nariu Rimu ANDRIKIU.

Visuomenės nuomonė aiški: baudžiamųjų bylų tyrimas pas mus vyksta nepateisinamai ilgai. Dažniausias pasiteisinimas – tyrėjai ir teismai užsivertę bylomis, gremėzdiškas baudžiamasis procesas. O ką sako jūsų, Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir advokato, patirtis?

Baudžiamąjį kodeksą aš kaltinsiu tik iš dalies. Jeigu mes imsime kiekvieną bylą atskirai, tai, ko gero, retoje byloje pamatysime, kad kažkas kažko tyčia nedarė, tyčia vilkino, kenkė tyrimui arba teismui. Bet bylų gausa yra tokia didelė, kad tos pajėgos, su kuriomis dabar bando išsisukti tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek prokurorai, tiek teismai, yra aiškiai nepakankamos.

Kaip vertintinas socialdemokratų partijos sprendimas siūlyti į teisingumo ministrus buvusį Seimo narį Darių Petrošių turint omeny galimus socialdemokratų Petrošių šeimos ryšius su mafija, konkrečiai – su Arūnu Pukeliu, žinomu pravarde „Švinius“? Ar slaptosios tarnybos atskleis savo turimą informaciją, o gal naudosis pažeidžiamu žmogumi, kaip jau yra ne kartą buvę, ir tokios informacijos neteiks, tuo mesdamos šešėlį ir būsimajai vyriausybei, jos skaidrumui? Ką reiškia „Šviniaus“ pasivaikščiojimai po Seimo rūmus per pažymėjimų naujai išrinktiems parlamentarams įteikimo ceremoniją?