Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vatikano radijas

„Jėzus šiandien mus kviečia pamąstyti apie du tarpusavyje nesuderinamus gyvenimo stilius: supasaulėjimą ir gyvenimą pagal Evangeliją“, – sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos proga į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams komentuodamas Mišių Evangelijoje girdėtą Jėzaus palyginimą apie nesąžiningą prievaizdą.

Po darbo dar įsipilu alaus, bet dėl visko užtraukiu užuolaidas. Įsijungiu ekraną ir žiūrim vienas į kitą. Laukiu nesulaukiu – kas vėl bus nebegalima? Kasdien esami ar, neduokdie, būsimi deputatai bei šiaip išprotėję rašeivos, naujieji komjaunuoliai ar belytės senės siūlo dar ką nors uždrausti. Vien vakar pažiūrėjęs porą laidų išgirdau gal penkis pasiūlymus.

Jei ir toliau taip eisis, neužilgo gatvėje ar miegamajame, o balkone tai jau tikrai, bus uždrausta nusipersti. Išdygs kontroliuojanti kontora teršikams bausti. Ir ryžtingi visuomenininkai piktais veidais, gausiai nežinia iš kur pafinansuojami, rengs eitynes už teisę į gryną orą ir sekmadieninius risnojimus už Lietuvą be bezdalų.

Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt

Sumažėjęs atostogų dienų skaičius gali sumažinti ir darbuotojų motyvaciją, be to, tikrai nepadidins darbuotojų ir įmonių produktyvumo, sako verslo psichologė Beartičė Kaziliūnaitė. Ji pastebi, kad kai kurių šalių jau praktikuojama arba svarstoma įvesti keturių dienų darbo savaitė kaip tik galėtų padidinti motyvaciją ir nesumažinti produktyvumo.

Siūlome susipažinti su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo profesoriaus Alvydo Jokubaičio įžvalgomis apie dabartinę Europos Sąjungos situaciją ir jos laukiančius uždavinius.

Deja, susivokti, kas vis dėlto vyksta ir ką būtina keisti ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje, ne taip ir paprasta, nes, pasak filosofo, būtent europiečių savivoka yra „tikroji Europos Sąjungos problema“.

„Valstybe tapti norinti Europos Sąjunga yra oksimoronas. Toks pat oksimoronas, kaip apskritas kvadratas, sveikas ligonis, elitinė prostitutė ar sausas vynas. Vynas niekada nėra sausas, o Europos sąjunga negali tapti panaši į Jungtines Amerikos Valstijas, nors tai ir norima padaryti“, – teigia A. Jokubaitis.

„Jėzus kalbėjo savo mokiniams:

„Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą, eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant? Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’.

O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’.

Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuojau pat rašyk: penkiasdešimt’. Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’. Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save, negu šviesos vaikai.

Taip pat ir aš jums sakau: darykitės bičiulių iš nešvaraus pinigo, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes.

Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose. Jei tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo, tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!

Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie ano bus prisirišęs, o šitą nieku vers.
Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“. (Lk 16, 1–13)

Melsdamiesi už Lietuvą Tiesoje prašykime Visagalį Dievą malonės likti ištikimiems mažuose dalykuose, kad mūsų žmogiškasis silpnumas nesunaikintų to, kas mumyse iš tiesų yra gražaus ir vertingo, kad per tarnystę žodžiu, darbu ar malda dalydamiesi Jo dovanomis, tikruoju savo lobiu, įgytume tą taip trokštamą galią kurti bei puoselėti gėrį ir taptume verti didžiosios Jo dovanos – amžinojo gyvenimo.

Belgijoje pirmą kartą buvo atlikta eutanazija nepilnamečiui jo paties prašymu. Jokios informacijos apie vaiko tapatybę nepateikiama – pranešama tik tiek, kad jis kentėjo nuo nepagydomos ligos baigiamosios stadijos. Kaip skelbia Vatikano radijas, tai padaryta pirmą kartą nuo 2014 metų, kai šalyje buvo priimtas įstatymas, panaikinantis šios procedūros taikymo nepilnamečiams, sergantiems nepagydoma liga ir kenčiantiems nepakeliamus skausmus, apribojimus.

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“ | 2016 Nr. 5–6 (gegužė–birželis)

Toli siekianti dezintegruojanti jėga iš Rytų,
atsirandanti iš komunizmo susinaikinimo,
skleidžia susiskaidymo fermentą Vakaruose.
                            Roberto de Mattei


Šią konservatyvaus italų istoriko citatą išeities teiginiu straipsniui pasirinkau dėl to, kad ji nuostabiai tiksliai atskleidžia pastarojo ketvirčio amžiaus socialinių pokyčių problematiką ir patvirtina esminį Vakarų požiūrį į juos, nors ir stiprėja Europos šalių integracija, o gal kaip tik dėl jos. Kad ir kokios skirtingos jėgos dalyvauja valstybių ir kultūrų dialoge, išoriniai pokyčiai nepajėgia užtušuoti tipiško vakarietiško esencializmo ir eurocentrizmo recidyvo, kuris greitai išryškėjo kilus Sirijos krizei, pabėgėlių antplūdžiui bei Rusijai pradėjus aktyvius karo veiksmus tiek europinėje žemyno dalyje (Ukrainoje), tiek Azijoje (Sirijoje).

„Dezintegruojanti jėga iš Rytų“ – tai ne tik Rusija. Tai ir Rytų bei Vidurio Europos šalys, kurios Vakaruose nebuvo laukiamos išskėstomis rankomis, veikiau jos priimtos nenoriai, palankiai sukritus pažangiems tarptautinės opinijos balsams. Tačiau daugeliui Vakaruose iki šiol atrodo, jog tai – klaida, ir ne tik dėl to, kad šaltasis karas kažkam ekonomiškai buvo naudingas. Komunizmo žlugimas, kaip paaiškėjo, Rusijos nesusilpnino, o tik sukėlė papildomų rūpesčių, nes buvusio komunistinio bloko šalių prisijungimas prie Vakarų ekonominės zonos klasikinį antagonizmą sustiprino (trumpas diplomatinis atlydys tebuvo atokvėpis prieš naujus ambicingo dabartinio Rusijos prezidento siekius), atitirpdė įšaldytus klausimus dėl to, ar teisingai po Antrojo pasaulinio karo buvo padalytas pasaulis ir kaip ilgai tokį status quo pavyks išlaikyti. Kartu dorotis su pakitusiu, vėluojančiu neokomunistinių šalių mentalitetu, kaip paaiškėjo, nėra paprasta. Užsispyrę „rytiečiai“ tapo kalti dėl to, kad juos kadaise okupavo, prievarta įdiegė svetimą pasaulėžiūrą, vykdė genocidą, todėl trauminės patirtys yra tokios gyvos, kad jie nori išsaugoti ir atkurti kad ir menką savarankiškumą, kurį Vakarai visada turėjo, bet, pasirodo, nenori jo pripažinti čekams ar vengrams, ką jau kalbėti apie ukrainiečius ar gruzinus. Nepadeda net paklusnių naujokių pastangos kuo greičiau įsilieti į Europos Sąjungą, o Vokietijai, regis, daug maloniau bendrauti su imigrantais iš Azijos nei su savo tautiečiais iš buvusios Rytų Vokietijos. Psichologinė siena tarp abiejų Vokietijų dar stūkso.

Julija Šakytė | Alfa.lt

Kova su korupcija ir šešėliu, skurstančiųjų gynimas ir socialinis teisingumas – tokiais ir panašiais pareiškimais ketvirtadienio vakarą vykusiuose debatuose žarstėsi politinių jėgų atstovai.

„Turėjome sunkų vakarą“, – iškart po partijų pasirodymų komentavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė. Ekspertės teigimu, dalis kandidatų neparodė elementarios pagarbos rinkėjams.

Tuo metu VU TSPMI dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė teigė, kad į vieną vietą buvo sudėtos keturios politinės jėgos, kurios turi panašumų, tačiau nėra vienodos lygos žaidėjos.

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Lietuvos gyventojai – vieni skurdžiausių Europoje. Nors esama teigiančiųjų, kad skursta tik tinginiai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorė dr. Natalija Atas įsitikinusi, jog didžiulį skurdo lygį mūsų šalyje lemia nepalankios darbo rinkos sąlygos, maži atlyginimai, neproporcingai kylančios kainos, prasta socialinė apsauga ir valdančiojo elito abejingumas.

Šefildo (Didžioji Britanija) universitete disertaciją apie Lietuvoje skurstančius darbuotojus apsigynusi VDU Socialinės politikos programos lektorė N. Atas kritikuoja mūsų valstybės pasirinktą neoliberalų gerovės modelį, neužtikrinantį žmonėms socialinio saugumo ir oraus gyvenimo.

Padėtį, kai penktadalis šalies gyventojų skursta, mokslininkė prilygina tyliai humanitarinei krizei. „Tyliai, nes ši opi ir vis aktualėjanti problema nesulaukia nė dalelės adekvataus ir taip reikalingo viešojo bei politinio dėmesio“, – interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė VDU dėstytoja dr. Natalija Atas.

Šį trečiadienį Seimas pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės veto Pagalbinio apvaisinimo (PA) įstatymui, ir įstatymas buvo priimtas su Prezidentės pateiktomis pataisomis. Toks Seimo sprendimas prieštarauja naujausiems mokslo pasiekimams, bet svarbiausia – pagarbos žmogaus gyvybei principui, nes leidžia perteklinių embrionų kūrimą, šaldymą, eksportą į kitas valstybes ir didelės jų dalies sunaikinimą.  Šiuo sprendimu nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą įstatymo lygmeniu buvo leista nutraukti prasidėjusią žmogaus gyvybę.