Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Dalijamės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paskyroje Veidaknygėje paskleista informacija apie Andriaus Kubiliaus automobilio nuomos aplinkybes.

Kaip vertintumėte politiką, kuris nuomojasi automobilį iš savo partijos rėmėjų įmonės ketverius metus už tai mokėdamas ne iš asmeninių, o valstybės biudžeto lėšų?

Kalbame apie poną A. Kubilių, iš UAB „Alkesta“ nuomojantį automobilį Nissan Qashqai. 2017 metų sausio 25-ąją savo Facebook paskyroje A. Kubilius pristatė kai kurias technines šio automobilio pirkimo detales, tačiau kur kas reikšmingesnių aplinkybių neatskleidė.

Antradienį įtarimais dėl korupcijos Kalėjimų departamente spaudos konferencijoje pasidalijusi Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė paskelbė išties skandalingų faktų, praneša lrytas.lt.

Vasario 10 d., penktadienį, 9 val. Kauno apygardos teisme (A. Mickevičiaus 18A) vyks teismo posėdis (antroji instancija) dėl Garliavos šturmo liudytojams mestų kaltinimų.

Primename, kad pirmos instancijos Kaišiadorių apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis kaltinamuosius išteisino (skaityti ČIA). Tačiau prokuroras Ričardas Gailevičius apskundė išteisinamąją  nutartį aukštesnei instancijai.

Bylą nagrinės teisėjų kolegija: pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas.

Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti antstolė Sonata Vaicekauskienė ir portalo lrytas.lt žurnalistas Nerijus Povilaitis.

Kaip ir įprasta, po vidurnakčio skambina man Dočys.

– Kas dar ten, Alksnynuos, prisvilo, kas ramybės neduoda?

Vasario 8-ąją, antradienį, LRT laidoje „Dėmesio centre“ ir vėl atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Seime.

Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, iškamantinėjęs Rimą Baškienę, Povilą Urbšį ir Virginijų Sinkevičių, galutinį verdiktą paskelbti patikėjo ... žurnalistams Ritai Miliūtei, Pauliui Gritėnui ir Rimvydui Valatkai.

Laidos įrašą galima pamatyti ČIA.

ziniuradijas.lt

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) duominuojamoje Seimo valdyboje pasiūlyta idėja apriboti asocijuotų struktūrų atstovų galimybes lankytis parlamente. ,

Laidoje diskutuoja LVŽS narys Povilas Urbšys, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

„Šiaurės Atėnai“ | 2014 m. gruodžio 2 d.

Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, mūsų laikais buvo sustota – pasaulis paliktas likimo valiai, žmonijos kultūros troškulį pakeitė technologijų troškulys, vietoj susirūpinimo žmogaus egzistencijos problemomis ar filosofinių idėjų cirkuliacijos – masiniai paradai, pramogų kultas, skrajojantys kapitalistinio rojaus pažadai.

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio Veidaknygėje paskelbta įžvalga apie tai, iš kur randasi „minčių policijos“ galia.

Ryškus kontrastas: „Laisvės TV“ tarptautinėse arenose gina Laisvę, gėdina Donaldą Trumpą, o štai namuose, Lietuvoje, girdisi – „Tapinai, skųsk mane!“

Inga Glebova | doxa.lt | 2016 m. gruodžio 28 d.

Būtent taip „chruščiovkes“, iš dalies pakeitusias komunalinius butus ir palengvinusias sovietinio žmogaus buitį ir būtį, vadina politologė ir Rusijos prezidentinės nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos docentė Ekaterina Schulmann. Interviu, duotame radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiajam redaktoriui Aleksejui Venediktovui, mokslininkė pabandė paaiškinti, kodėl už legendinio Sovietų Sąjungos bendruomeniškumo įžvelgia gudrią politiką, ardžiusią bet kokius socialinius ryšius, bei ką bendro turi komunalinio buto virtuvė ir „laukiniai 90-ieji“. Kviečiame susipažinti su šio pokalbio, įvykusio lapkričio pradžioje, ištraukomis.

Ruslanas Baranovas | doxa.lt

Jau šį mėnesį Suomija dviem tūkstančiams darbo neturinčių piliečių pradės kas mėnesį mokėti po 480 eurų. Tai truks dvejus metus. Šie pinigai bus mokami nepriklausomai nuo to, kokias kitas pajamas žmogus gaus tuo laikotarpiu: t. y. žmogus galės nedirbti arba susirasti pelningą darbą. Niekaip nebus prižiūrima ir tai, kam – austrėms, savaitgaliams Estijoje ar būtiniausiems produktams – Suomijos pilietis išleis tuos 480 eurų.