Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos vardu pavadintas gatves, atspindi daugelio mūsų tautiečių vidinę būseną. Atrodo, jie nesuvokia, kas tokie yra, iš kur jie atėjo ir kas jiems patikėta saugoti ateičiai.

Vėlų 1996 m. balandžio 21-osios vakarą  per teroristinį Rusijos slaptųjų tarnybos išpuolį žuvo pirmasis Čečėnijos prezidentas generolas Džocharas Dudajevas.

Raketos į Dudajevą buvo nukreiptos tada, kai jis kalbėjo palydovinio ryšio telefonu negyvenamojoje teritorijoje Čečėnijos vakaruose.

Rusijos vadovybė tikėjosi, kad nužudžius Dudajevą čečėnų pasipriešinimas ims slopti ir karas greitai baigsis. Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad Kremliaus vVėlų 1996 m. balandžio 21-osios vakarą  per teroristinį Rusijos slaptųjų tarnybos išpuolį žuvo pirmasis Čečėnijos Ičcherijos prezidentas generolas Džocharas Dudajevas.

Raketos į D. Dudajevą buvo nukreiptos tada, kai jis kalbėjo palydovinio ryšio telefonu negyvenamojoje teritorijoje Čečėnijos vakaruose.tys buvo nepagrįstos – okupantai buvo išvaryti iš Čečėnijos.

Veidaknygė

Galiu konstatuoti: Arvydo Šliogerio „Bulvės metafizika“ (2010) ir „Kasdienybės metafizika“ (2016) yra unikalus lietuviškojo matymo reiškinys. Aukščiausio rango substancinio Individo autonomija. Panaudojant (akimirkai) šiuolaikinį techno žodyną – pasaulinio lygio filosofija. Tiesiog neįtikėtina, kaip lietuvių kalboje ir kultūroje galėjo atsirasti kažkas panašaus.

Bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą. Konkretybė prieš abstrakčius universalius fantomus. Tavo matymas prieš ekspertinius, šamaninius burtažodžius. Individas prieš Anonimines universalijas.

Nejaugi tik bulvė liko iš to, kas gali pasipriešinti porno-Ekranui?

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą. (Jn 20, 19–31)

Švęsdami antrąjį Velykų sekmadienį – Dievo Gailestingumo šventę melskimės ir už Lietuvą Tiesoje. Būdami Gyvojo Dievo vaikai, kiekvienas asmeniškai ar bendruomeniškai su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į Prisikėlusįjį Jėzų: tepaverčia Jis mūsų abejones tikrumu, nusiminimą – Dievo vaikų džiaugsmu, nusivylimą – viltimi. Viešpatie, išklausyk ir mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą už visus tuos brolius ir seseris, kurie yra persekiojami dėl savo įsitikinimų, sloginami nevilties, vienatvės ar skurdo, kurie, piktojo puolami ar Tavęs nepažinę, išgyvena savo tamsiąją naktį – sustiprink mūsų tikėjimą, viltį ir meilę, kad būtume verti Tavo šventosios kančios ir prisikėlimo vaisių. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Lietuvos politikai ir valdininkai vengia kalbėti ir informuoti visuomenę apie tai, kad jau liepos mėnesį bus pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Kanados išsamusis ekonomikos ir prekybos susitarimas (IEPS, angl. CETA). Laikinai, nes jį dar turi ratifikuoti visų ES valstybių narių parlamentai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Seimas. Tačiau pakeisti šio susitarimo nebeįmanoma – galima tik atmesti: jeigu nors vienas parlamentas nepritars, CETA žlugs.

Prancūzijos Parlamento nariai iškart atidavė šį susitarimą šalies Konstituciniam Teismui – įvertinti, ar CETA atitinka Prancūzijos teisę. Tai rengiasi padaryti ir slovėnai, taip pat kitų valstybių politikai. Olandai ruošiasi referendumui dėl CETA. Tuo tarpu Lietuvoje – kapų tyla. Tiesa, CETA jau išniro Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje, tačiau šis punktas dar neregistruotas.

Veidaknygė

Vakar per Info TV kartu su Viktoru Jakovlevu diskutavome apie rytoj vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

Nuo pat studijų VU TSPMI laikų šioje šalyje vykstantys rinkimai mane domino labiausiai, nes ideologinė kandidatų įvairovė visada darydavo didelį įspūdį. O kur dar 2002 metų sensacija… Šį kartą Prancūzijos rinkimai domina ne tik dėl ideologinių susikirtimų, bet ir dėl to, kad ant kortos pastatytas ir Lietuvos saugumas – net trijų iš keturių pagrindinių kandidatų požiūriai į Kremlių ir NATO neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų.

Alfa.lt

Artėja 2019-ji, kai Lietuva versis ant kito šono. Trys viename – savivaldybių, Europos Parlamento ir Prezident(ės?) –rinkimai. Pergales dabar nulemia procentai ir jų dalys. Vos ne milijonas išvažiavusių su likusiais šeimos nariais ir prijaučiančiais – praktiškai pusė rinkėjų. Įtiksi – galėsi paturėt Lietuvą dar vieną kadenciją.

Ką daryt, kad nieko nereiktų daryt ir niekas Lietuvoj nepasikeistų, bet visi ilgam įsimintų ir teisingai balsuotų? Imitacijų ringe juodą diržą turi konservatoriai. Okupacijos žalos atlyginimas, indėlių kompensacija, kova su Astravo AE – kiek tokių tuščių kramtuškių jau parduota.

Nuostabiame gamtos kampelyje Raseinių rajone, Girkalnio seniūnijoje, Pakalniškių kaime, milijonieriaus Jono Jagmino atžala Darius Jagminas ketina statyti paukštyną, kuriame per metus užaugins pusantro milijono broilerių. Tačiau sukilusi miestelio bendruomenė priešinasi artimai tokio objekto kaimynystei. Kas nugalės: milijonierių užgaidos ar vietos gyventojų noras gyventi sveikoje aplinkoje?

Kodėl? Mokslas, mokslininkai ir žiniomis grįstas pasaulis pavojuje. Archajiška mokslo finansavimo politika, biurokratizuotas požiūris į aukštojo mokslo ir studijų sistemas, lyderystės mokslo politikoje stoka žudo mūsų šalį, kurios vienintelė išlikimo galimybė – inovacijomis pagrįsta ekonomika. Turime daug bėdų ir iššūkių, kuriuos privalu nugalėti. Mokslo žinių ignoravimas žeidžia mus visus, kelia pavojų mūsų sveikatai, maistui, aplinkai ir darbui. Atėjo laikas visiems neabejingiems mokslui žmonėms išeiti į gatves ir būti išgirstiems. Mes nebetylėsim!

Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės paskelbimo, mokslas ir studijos pagaliau turi tapti Lietuvos valstybės prioritetu. Mokslas ir studijos yra būtina visuomenės pažangos sąlyga. Tai ypač svarbu suvokti esant didelei, su tvaria raida nesuderinamai socialinei ir ekonominei nelygybei, demografinei krizei, geopolitinėms įtampoms. Nors prieš penkerius metus LR Seimo patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje kaip vienas esminių tikslų iškeltas sumanios ir besimokančios visuomenės kūrimas, deja, tai greitai užmiršta. Ši deklaracija – priminimas, kad vien gesindami gaisrus stiprios valstybės nepastatysime. Joje išdėstome kertines tezes, kodėl būtina ambicinga ir kryptinga mokslo ir švietimo politika.