Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2020-ųjų metų vasaris.
Klaipėdos Vydūno gimnazija: rusų kalbos pamoka.
Mokytoja lietuviškai dėsto putiniškąją sovietmečio istorijos versiją visiškai pritardama tam, kaip kuriama Rusijos galia.
Socialiniuose tinkluose paviešinus moksleivių slapta padarytą garso įrašą, pasigirdo aikčiojimai: kaip taip galima 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais?
Kada pasirodys analizė, kas buvo padaryta, kad tai tapo įmanoma ar kad tai nebebūtų įmanoma?

...
Artėjančios datos, ypač Vasario 16-oji, yra šventi dalykai, jie su šviesa. Visada prisimenu ir tuos Vasario 16-osios žmones, signatarus, valstybės kūrėjus, ir prezidentą Antaną Smetoną, ir pokario partizanus, kurie su Vasario 16-osios idėja ėjo ir mirė, ir tremtinius. Jei tau brangi ši data, vienaip ar kitaip jauti ir tų žmonių dvasią, o tai yra jėga ir šviesa. Prisimeni, aišku, ir vieną kitą vaikystės nuogirdą, kai pradėjai suvokti, kad ta Vasario 16-oji yra kažkas nepaprastai svarbaus, bet ir savaip baugaus, apie ką nelabai gali kalbėti. Dar vaikas būdamas iš senelio arba tėvų užuominų išgirsdavai, kad kažkur kažkas iškabino Lietuvos vėliavą. Jau milicija kažką krato, stribai važinėja. Vaikas būdamas nesupranti, nei kas ta valstybė, nei dar kas, bet Vasario 16-oji jau įsispaudžia sąmonėje kartu su Lietuvos vėliava. Kitokia vėliava. Tai mano kartos žmonėms, gal ir jaunesniems, o ir, žinoma, vyresniems, jau visam gyvenimui atmintyje kaip jų savasties dalykai. Šventi dalykai. Ir ačiū Dievui, kad jie yra.
...

„Tai, kad tarp senosios kartos politikų yra tokių, kurie susitepė bendradarbiaudami su KGB, anokia paslaptis. Deja, Lietuva nepasielgė taip kaip latviai, kurie paviešino slaptų bendradarbių pavardes, tad klausimas – ar buvo vienas ar kitas politikas, strateginės įmonės vadovas ar visuomenės veikėjas užverbuotas KGB – dažniausiai lieka neatsakytas“,  – taip savo naująją laidą pristato „Iš savo varpinės“ autorius Vitalijus Balkus.

Nenumaldomai artėja jubiliejinė kovo vienuoliktoji. Per Lietuvą nusiris iškilmingų minėjimų banga. Fasadinis paradas jau prasideda. Kitą savaitę teatro ir muzikos muziejus pakvietė ir mane į vakarą, kuriame bus minimas Šėpos teatro trisdešimtmetis, nors tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad Šėpos jubiliejus turėjo būti švenčiamas pernai. Šėpa atsirado kartu su Sąjūdžiu.

Jūs – pasaulio šviesa

Jėzus bylojo savo mokiniams: „Jūs – žemės druska. Jei druska nustotų sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs – pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia ryku degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 13–16).

Šiandien, sekmadienį, šveicarai 62% dauguma nubalsavo referendume už įstatymą, draudžiantį diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje.

Žodį „dvasingumas“ vartojame taip dažnai, kad net nebegalvojame, ką jis iš tikrųjų reiškia. Mūsų kalbose jis kyšo tarsi koks puošnus kaspinas, kurio funkcija – tik pagražinti tai, apie ką kalbame, bet vargu ar perkeisti.

Paprastai tvirtinama, kad dvasingumą reikia suprasti plačiąja ir siaurąja prasme. Iš tikrųjų vadinamoji „plačioji“ dvasingumo prasmė nenurodo jokio dvasingumo, o tik sielos apraiškas. Dvasingumas susijęs su dvasia, tačiau nebūtinai su viskuo, kas nematoma. Dvasios sritis yra religijos ir idėjų sritis, o sielos „dvasingumas“ gali būti ir pasaulietinis: kultūros, visuomenės, meno, psichologinis.

1986-ųjų vasario 5 dieną, prieš 34 metus, žuvo kun. Juozas Zdebskis – iškilus Katalikų bažnyčios kunigas, pogrindinės spaudos leidėjas, kovotojas už religijos laisvę, uolus misionierius ir mąstytojas, vienas iš pogrindinės kunigų seminarijos steigėjų, kartu su kitais keturiais kunigais 1978 metais sudaręs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbis.

Jei galvojate, kad kas nors iš jų galvoja apie lietuvas ar apie tai, apie ką galvojate, – galvokit sau į sveikatą. Jie net apie tai, ką kalba, negalvoja – turi rūpesčių. Ir viskas ten primityviai paprasta.

Pro Patria

Atsiimdamas Leonido Donskio premiją, jos lauretatas L. Vildžiūnas pasakė itin įsidėmėtiną kalbą: Linas Vildžiūnas: murzas ir pankas gali pakeisti Sąjūdžio strategai ir filosofai, o tai kur kas pavojingiau Šią kalbą, paskelbtą LRT.lt portale, „Lietuvos Sąrašo“ partijos Tarybos narys, VDU prof. A. Kulakauskas įvertino šitaip: Puiki, labai reikalinga, Leonido Donskio premijos laureato verta kalba.