Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Politikai kelia privalomo sveikatos tikrinimo idėją, kad asmenys, nepasinaudoję prevencinėmis sveikatos patikrinimų programomis, galėtų mokėti didesnius mokesčius ar sulaukti kitokių baudų. „Reikia ieškoti galimybių, pasakyti, kad jei tu, žmogau, nesitikrinsi nemokamai, nesinaudosi tomis galimybėmis, tau visa kita kainuos daugiau.“ – sako Seimo narys Antanas Matulas.

Nėra abejonių dėl prevencinių sveikatos patikrinimų programų svarbos. Jos leidžia aptikti klastingas ligas ir prailginti žmonių gyvenimą. Problema, kad siekiant gero tikslo (pvz., ilgesnio gyvenimo), linkstama apriboti asmenų laisvą valią ten, kur ji fundamentaliai svarbi.

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo pristatytos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinė ataskaita. Ją, kaip ir kitas Seimui atskaitingų institucijų ataskaitas, galite rasti internete.

Buvo pastebėta, jog yra daug problemų dėl vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų. Paslaugų teikiama daug, bet jos nėra individualizuotos. Iš esmės tuos pačius (pozityvios tėvystės kursus) lanko tiek socialinių įgūdžių stokojantys tėvai, tiek tos šeimos, kuriose yra smurtinio elgesio problemų, tiek besiskiriančios poros. Paslaugų sektorius yra skurdus, ypač trūksta specializuotų paslaugų, susijusių su skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais įgalinimu, ryšio su vaikais atkūrimu.

Kaip teisingai pastebėjo kontrolierė, formaliai visos savivaldybės jas teikia, bet neatsižvelgiama į savo gyventojų poreikius.

Pasakysiu stipriau, kompleksinių paslaugų šeimai programa dažnai vykdoma tik tam kad įsisavinti europinius (dabar jau - biudžeto pinigus), programą lanko tie patys, dažniausiai socialinių įgūdžių stokojantys, nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, neturintys jokios motyvacijos programoje dalyvauti.

Sinodo svetainė Sinodality, susieta su Vyskupų sinodo Generaliniu sekretoriatu, praėjusį penktadienį aprašė tris LGBT įvaikinimo istorijas kaip pagirtinas (https://www.synodresources.org/247276/ ). Apie tai praneša Lifesitenews.

Pasakojimais pasidalino Hendersonvilio Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Sinodo lyderis Šiaurės Karolinoje (JAV).

Straipsnis, paskelbtas 2022 m. gegužės 6 d., vadinasi „Trys homoseksualių porų liudijimai“.

Pirmoji istorija, kuri vadinasi „Parker istorija už gyvybę“, pasakoja apie tai, kaip moteris, ketinusi darytis abortą nusprendžia atiduoti savo vaiką įvaikinti, kai pamato, kad jos draugė, buvusi homoseksualiuose santykiuose, norėjo vaiko. Istorija priskiria homoseksualiam ryšiui vaiko išgelbėjimo nuopelną, apibendrindama: „Šiandien Parker yra 8 metų vaikas, turintis du mylinčius tėvus: Karlą ir Diego, kurių ryšys išgelbėjo šį vaiką nuo aborto“.

Antroji, kuri vadinasi „Seksualumo, kuris duoda gyvenimą, istorija“, pasakoja apie tai, kaip „susituokusių“ homoseksualų pora įvaikino vietinius paauglius su proto negalia.

Gegužės 13 d. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru organizuoja mokslinę konferenciją „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva minint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972–2022)“. Renginys skirtas tiek akademinei bendruomenei, tiek ir plačiajai visuomenei.

Konferencijoje bus aptariami įvairūs neginkluoto pasipriešinimo, pilietinio atsparumo ir pasiryžimo ginti gimtąją šalį aspektai. Profesionalūs istorikai ir archyvų specialistai įvairiais rakursais nagrinės Romo Kalantos pasiaukojimą ir tuo metu kilusius masinius protestus. Politikos mokslų ir sociologijos ekspertai pateiks analitines pastabas, žvelgdami iš dabarties pozicijų. Apie sovietinės okupacijos metais patirtus išgyvenimus pasakos rezistencijos dalyviai, meno ir kultūros atstovai.

Vakar mačiau daug ką giriant šį Gabrieliaus Landsbergio interviu, nes jame pasakoma daug dalykų, kurie Lietuvoje akivaizdūs, bet vakariečiams iki šio karo buvo nesuprantami ir net radikalūs. Juk visi suprantame, kad geopolitiškai mes ir Vakarų Europa mąstome skirtingai. Atsižvelgiant į publiką tai tikrai teisingas interviu. Rusija tas labai retas klausimas, kuriuo su TS-LKD galima sutarti.

Tik štai bėda, TS-LKD dėl Rusijos turi ir nuolatos viešai kartoja viltis, kurios atrodo naivios, niekuo nepagrįstos. Tai viltis, kad pakeitus Kremliaus kgbistinį režimą į demokratinį, Rusija taptų sugyvenama šalimi, nebe grėsme kaimynams. Tą kartoja senasis Landsbergis, Kubilius, dabar ir Gabrielius, žodžiu, visi pirmininkai.

Taip manyti nėra jokio pagrindo ir tokia viltis gali tik blogai paveikti Vakarų elgesį Rusijos atžvilgiu. Rusijos imperializmas nepriklauso nuo režimo, tai režimų sėkmė tokioje visuomenėje priklauso nuo gebėjimo atliepti imperinę ambiciją. Joks režimas šitai tautai neprimetė būti agresore, ji pati nori tokia būti ir palaiko imperines ambicijas. Rusijos geopolitinis kodas reikalauja valdyti teritorijas tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Kitaip nebus.

Įdomu, ar apie šį Vokietijos vyriausybės poelgį paskelbs Lietuvos žiniasklaida.

Pažadėti vizito į Ukrainą metu pateikti priešlėktuvines sistemas ,,Gepard“, o po to pareikšti, kad Vokietijos vyriausybė tik suteikia teisę Ukrainai užsakyti jas pagaminti – veidmainystės ir cinizmo viršūnė. Ir verčia apie daug ką susimąstyti.

Be abejo, Vokietijos valdžia supranta, kad tokie poelgiai, ypač kitų šalių teikiamos pagalbos Ukrainai fone, atrodo gėdingi ir kenkia šalies įvaizdžiui bei reputacijai. Ir nepaisant šitokios akivaizdžios žalos pagalba Ukrainai blokuojama.

Tai įmanoma tik vienu atveju. Egzistuoja tokie stiprūs saitai ir tokie įpareigojantys susitarimai dėl tarpusavio ,,supratimo“ ir glaudžiausio ,,bendradarbiavimo“, kad jų laikomasi net tokiomis baisiomis aplinkybėmis.

Taigi – vis tik Paktas, net jeigu forma skiriasi nuo kadaise Molotovo-Ribbentropo pasirašytos sutarties su slaptaisiais priedais?

Politinis strateginis lygmuo

Žiurkė kampe. Putinas. Tą suprato ir JAV prezidentas Bidenas, kuris visada siekė padėti Ukrainai apsiginti ir tuo pačiu išvengti branduolinės eskalacijos su Rusija. J. Bidenas pripažįsta, kad jam neramu, jog visuomet kelis žingsnius į priekį skaičiuojantis Putinas iki šiol dar nesugalvojo, kaip išeiti iš karo. Ė, tikrai kelis žingsnius į priekį, Džou?

Rytų Europa imasi lyderystės: Lenkijos ir Slovakijos prezidentai A. Duda ir Z. Čaputova paskelbė apie virtinę vizitų į Vakarų Europos šalis, kad įtikintų jų lyderius kuo greičiau suteikti Ukrainai ES narės kandidatės statusą. Smagu būtų daugiau išgirsti ir apie konkrečias Lietuvos iniciatyvas, veikiant kaip gerai Rusiją pažįstančiai žaidėjai.

Lavrovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog po karo su Ukraina Vakarai atsisakys vienpolio pasaulio propagavimo. Mat, suprask, Rusija yra Vakarus ir jų vertybes atsveriantis lygiavertis polius. Kurgi ne, pasvajokim. Rusijos BVP toliau smunka, ją lenkia Italija, Prancūzija, daugiau nei dvigubai Vokietija, 14 kartų JAV, tuoj pralenks Pietų Korėja ir Iranas. Driskių Rasiejos (146 mln. gyv.) metinį BVP (1,829 trln. $) tuoj pralenks ir Australija (25 mln. gyv. 1,605 trln. $); nekalbant apie BVP, tenkantį vienam gyventojui, kur Rusija užima 86 vietą pasaulyje. Lavrovai, gal ten dugne sunkiai matosi, bet poliai – viršuje.

„Siemens“ (Vokietija) pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos dėl karo Ukrainoje. Mhm. Gal dėl to, kad antrąjį ketvirtį patirta beveik 600 mln. eurų nuostolių?

Jungtinė Karalystė ir Švedija pasirašė abipusio saugumo susitarimą, kuriuo šalys įsipareigoja remti viena kitą, jei kuri nors būtų užpulta vykstant Rusijos karui Ukrainoje.

ortodoksas.lt

Pastaruoju metu dalis Lietuvos krikščionių ortodoksų dvasininkų ir pasauliečių išreiškė savo valią kreiptis į Jo Šventenybę Visuotinį (Konstantinopolio) patriarchą Baltramiejų I su prašymu, kad Lietuvoje būtų atvertos Konstantinopolio patriarchatui pavaldžių parapijų durys. Šiuo metu Lietuvoje yra tik Maskvos patriarchato parapijos. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ketinama įkurti kažką naujo, tačiau iš tiesų Konstantinopolio patriarchatas turi Lietuvoje gilias istorines šaknis.

Lietuvos metropolija, trys Vilniaus kankiniai ir Šventosios Dvasios vienuolynas Konstantinopolio patriarchate

Filologas akademikas Zigmas Zinkevičius, pasiremdamas lingvistiniais duomenimis, teigia, kad Konstantinopolio patriarchato misija Lietuvoje galėjo prasidėti tarp X-XII a. XIII a. jau Bažnyčios istorijos puslapiuose pasirodo pirmieji lietuvių kilmės ortodoksų šventieji, taip pat Konstantinopolio patriarchato tikintieji – šv. kunigaikštis Daumantas (mirė 1299 m.), šv. vienuolis Eliziejus Laurušavietis (mirė 1250 m.), šv. vienuolė Charitina (mirė 1281 m.).

Vienu garsiausių Lietuvos ortodoksų tapo pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas (mirė 1267 m.), įsteigęs Laurušavo vienuolyną šalia Naugarduko, lietuvių žemėms artimiausioje kaimynystėje.

Alieh Dziarnovič | gudija.lt

Istorinė Vladimiro Putino programa

Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną.

Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaidmenį Rusijos istorijos kontekste. Po mongolų-totorių kariuomenių, vadovaujamų Batijaus, užpuolimo vakarinių ir pietinių Rusios žemių stačiatikiai atsidūrė LDK sudėtyje. Tai buvo erdvė, kuri nepriklausė Maskvos įtakos zonai. Šis miestas tapo „apjungiančiu centru, tęsiančiu senosios Rusios valstybės tradiciją“. Tuo tarpu Vilniaus dominuojama vakarinė ir pietinė Rusia patyrė religinį spaudimą ir persekiojimus: „XIV amžiuje Lietuvos valdantysis elitas priėmė katalikybę. XVI amžiuje buvo sudaryta Liublino unija su Lenkijos karalyste – susikūrė Abiejų Tautų Respublika (iš esmės – lietuvių ir lenkų)“. Dėl šios priežasties XVII ir XVIII amžiais vykęs ukrainiečių ir gudų „susijungimas“ su Rusija, Maskvai karinėmis priemonėmis veržiantis į vakarus, yra istorinio teisingumo aktas.

laikmetis.lt

JAV federalinis teisėjas priėmė laikiną nutartį dėl Kanzaso mokytojos, kuri padavė į teismą savo mokyklos apygardą dėl politikos, pagal kurią mokytojai ne tik privalo naudoti „translyčių“ mokinių pageidaujamus vardus ir įvardžius, bet ir juos slėpti nuo tėvų.

JAV apygardos teisėja iš dalies patenkino preliminarų teismo įsakymą dėl vidurinės mokyklos mokytojos Pamelos Ricard (Pamelos Ričard), neleidžiantį mokyklai mokytoją drausminti už tai, kad ji, bendraudama su, pagal lytį mergaitės, transtylės tėvais vartojo jos tikrąjį vardą ir atitinkamą įvardį.

Teismas nurodė, kad prašymas išduotas atsižvelgiant į tai, kad mokytoja nebeplanuoja bendrauti su tėvais.

Mokytoja Ricard padavė į teismą mokyklą po to, kai 2021 m. balandį buvo nušalinta nuo darbo trims dienoms ir gavo papeikimą.