Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės.

Daugiau nei per pusmetį – po įvykusio Brexito ir kitų reikšmingų įvykių ES bei JAV – Lietuvos užsienio politikos formuotojai, švelniai tariant, atsidūrė giliame nokdaune. Nei Prezidentūra, nei URM net nesistengė reflektuoti naujos tarptautinių santykių tikrovės ir valstybės lygmeniu svarstyti idėjas, kaip turėtume elgtis ir ko siekti besikeičiančioje tarptautinių santykių paradigmoje.

Prezidentūrai ir URM blaškantis ir nesulaukiant iš Briuselio ar Berlyno aiškesnių receptų ir direktyvų, mūsų užsienio politika buvo visiškai neartikuliuota, galima sakyti – nebuvo jokios užsienio politikos. Lietuva, kaip tarptautinių santykių subjektas, prarado bet kokį svorį.

Tą užsienio politikos vakumą ir viešuosius diskursus kaip mat užpildė ir visuomenės požiūrius bei nuostatas ėmėsi formuoti nežinia kam tarnaujanti vietinė žiniasklaida. Vertybiškai – neoliberali ir agresyviai nusiteikusi kitos nuomonės atžvilgiu. Mes matome srautus copy paste tiražuojamų H.Clinton stovyklos tekstų, kuriais stengiamas sėti sumaištį, nepasitikėjimą ir revanšizmą. Valstybės institucijų, atsakingų už užsienio politiką, tyla ir vengimas artikuliuotai svarstyti užsienio politikos klausimus pačią valstybę daro savivaldybės lygio provincija.

Laiko iki Romos samito beveik nebelikę, o Lietuva ir toliau lūkuriuoja nelyg strutis, įrausęs savo išsigandusią galvą į karštą dykumos smėlį.

Veidaknygė

Puikus pavyzdys, kaip genderistinė agenda sąmoningai prisišlieja prie Rusijos grėsmės linijos ir konstruoja priešą – krikščionybę. Lietuvos specifika.

Mindaugas Kluonis: „Realybėje tai reiškia, kad norima Lietuvą padaryti tokią pat „dvasingą“ kaip Putino Rusija, be visokių nepriimtinų žmogaus laisvių ir demokratijų.“

Siūlome susipažinti su Vidmanto Valiušaičio Veidaknygėje pristatyta lrytas.lt publikacija, parengta pagal dienraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalisto Mareko Luszczynos knygą „Nedidelis nusikaltimas. Lenkiški koncentracijos lageriai“ (ČIA) apie tai, kad hitlerinės Vokietijos koncentracijos lageriuose Lenkijoje po karo buvo kankinamos totalitarinio režimo pasmerktos aukos. Šie faktai publikacijoje nekritiškai vadinami „gėdinga Lenkijos praeitimi“, o lageriai – „lenkiškomis kankinimo ir kalinimo įstaigomis“.

Kai šalyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradeda tirti korupcinius nusikaltimus, tai drąsiai galima teigti, kad tą šalį valdo korupcininkai.

Rasa Kazėnienė atskleidė galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. Ji pasakojo apie konkrečių asmenų konkrečias galimai nusikalstamas veikas. Ji savo žodžius parėmė dokumentais. Ji padarė viską ką galėjo, kad būtų nutraukti izoliatoriuje daromi, jos įsitikinimu, nusikaltimai.

aplinkkeliai.lt

Kultūrologo, orientalisto, menotyrininko prof. Antano Andrijausko prisiminimai apie originalų mąstytoją Justiną Mikutį (1922–1988), siekusį įtvirtinti, pasak profesoriaus, „savo nepagrąžintą esmę ir savitą tiesos, grožio, laisvės ir kitų didžių sąvokų supratimą“ bei padariusį didelę įtaką daugybei Lietuvos meno ir mokslo žmonių. Apie mąstytoją klausinėja dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, pats bendravęs su J. Mikučiu bei įamžinęs jį savo drobėse ir piešiniuose.

Pro Patria

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ šiemet kviečia moksleivius rašiniuose svarstyti ir atsakyti į klausimą: „Nuo ko reikia ginti Lietuvos istoriją?“

Minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, šiemet kviečiame apsvarstyti istorijos svarbą valstybės nepriklausomybės išsaugojimui. Daugelis tyrimų atskleidė aiškų ryšį tarp valstybės istorijos mokėjimo ir pasididžiavimo Lietuva, pasiryžimo ją ginti, joje gyventi, noro, kad čia gyventų ir kurtų vaikai bei anūkai. Mažai kas ginčijasi, kad savo valstybės istoriją reikia mokėti, tačiau šiandien ji neretai skęsta ginčuose dėl to, kaip turime vertinti savo praeitį, kokią ją prisiminti.

„Ūkininko patarėjas“ | Nr. 15 (3577) | 2017 m. vasario 4 d.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.

Kaip skelbia independent.co.uk, naujausios apklausos duomenimis, vidutiniškai 55 proc. apklaustųjų iš dešimties Europos šalių norėtų uždrausti bet kokią būsimą imigraciją iš musulmoniškųjų šalių.

Dalijamės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos paskyroje Veidaknygėje paskleista informacija apie Andriaus Kubiliaus automobilio nuomos aplinkybes.

Kaip vertintumėte politiką, kuris nuomojasi automobilį iš savo partijos rėmėjų įmonės ketverius metus už tai mokėdamas ne iš asmeninių, o valstybės biudžeto lėšų?

Kalbame apie poną A. Kubilių, iš UAB „Alkesta“ nuomojantį automobilį Nissan Qashqai. 2017 metų sausio 25-ąją savo Facebook paskyroje A. Kubilius pristatė kai kurias technines šio automobilio pirkimo detales, tačiau kur kas reikšmingesnių aplinkybių neatskleidė.