Svarbiausias, Religija ir filosofija, Šiaurės Amerika

Linas Karpavičius. Amišų Amerika – kita Amerika

2 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:40

Šiandien, kada pasaulis sprendžia egzistencinio šuolio į naują postkapitalistinę erą problemas, yra bendruomenė, kuri gyvena kitokį gyvenimą. Jie niekur neskuba, yra nepaprastai vieningi, visiškai nesinaudoja šiuolaikine medicina įskaitant ir visus žinomus skiepus. Jiems draudžiama jungtis prie elektros tinklų nes, jų nuomone tai sukuria priklausomybę. Jie nesinaudoja televizija, internetu ir mobiliaisiais telefonais nes taip yra indokrinuojamos netinkamos vertybės jų vaikams. Todėl ši bendruomenė yra išsaugojusi autonomiją ir yra sunkiai paveikiama iš išorės. Visi jos nariai užsiima arba žemdirbyste, arba amatais. Žemė apdirbama tik arklių pagalba. Nepaisant to, jų produkcija puikiai konkuruoja su stambių ūkių – latifundijų produkcija, kurie naudoja brangią pasėlių apdirbimo techniką ir daug chemijos.

Jų bendruomenė tai puikus pavyzdys, kad galimas ir kitas žmonijos vystymosi kelias, kuris išsaugo bendruomenėse daugiau darnos ir žmoniškumo ir neveda į susinaikinimą ar baisius socialinius eksperimentus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Šiaurės Amerika

Ar JAV panaikino „teisę į abortą“?

1 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:33

Neredaguota

Politologas ir leidėjas Vytautas Sinica.

Kaip žinote, JAV Aukščiausiasis teismas panaikino konstitucinę „teisę į abortą“. Panaikino, nes JAV ji buvo išrasta prieš 50 metų, o pačioje Konstitucijoje jos niekada ir nebuvo. JAV radikaliai skiriasi du požiūriai į Konstituciją. Vienas požiūris sako, kad joje reikia įžvelgti tai, kas neparašyta, vertinant pagal šiandienos vertybes. Kitas sako, kad šiandienos vertybės neturi reikšmės, reikia žiūrėti patį Konstitucijos tekstą ir ko ten nėra, to ir nėra. Taigi teisės į abortą nėra. Tai nereiškia, kad Konstitucija įpareigoja abortus drausti. Tai reiškia, kad ji palieka visišką laisvę įstatymų leidėjams demokratiškai priimti sprendimus šiuo klausimu.

JAV politikoje tai metų įvykis (svarbiausia tema – infliacija, bet konkretus įvykis svarbiausias šitas). Daugybei žmonių šis klausimas labai labai svarbus, per 50 metų visuomenė nesusitaikė su viena visiems taikoma tvarka. Nepritarimas abortams eina per kartas, stiprus jaunimo, studentų už gyvybę judėjimas (foto). Tiesa, rinkimų šis klausimas nenulems (nulems ekonomika).

Prancūzijoje Macrono partija išsigando, kad vien dėl to, jog JAV neliko konstitucinės apsaugos abortams, užbėgant rizikoms už akių reikia įvesti abortus saugančią pataisą pačioje Konstitucijoje. Tai nepagrįstos baimės. Gi Lietuvoje nelabai kas ir kalba, bet man šią savaitę teko apie tai pasikalbėti dviejose laidose: kalbinau JAV lietuvį advokatą Povilą Žumbakį laidoje „Už balos“ ir pats buvau kalbinamas „Neredaguota“ laidoje. Abiejų laidų nuorodos komentare.

Apibendrinčiau, jog visa kairiųjų keliama panika yra visiškai nepagrįsta, skirta audrinti publiką artėjantiems rinkimams. JAV naujausiu sprendimu sukurta tvarka abortų klausimu iš esmės atitinka Europos Sąjungoje galiojančią tvarką: nėra įtvirtinta jokios konstitucinės žmogaus teisės į abortą, vadinasi jį iš principo galima leisti ir galima drausti, o tai nusprendžia kiekviena šalis (JAV atveju – kiekviena valstija). Sprendimas paliktas įstatymų leidėjams. Skirtumas yra tik praktinis, ne principinis: ES beveik visos šalys abortus leidžia pagal pageidavimą, o JAV apie pusė valstijų leis, pusė ne. Niekas dėl tokios padėties, kad kiekvienos šalies parlamentas gali spręsti kaip nori, ES ar jos narių nevadina nedemokratinėmis, neišmeta iš ES ar panašiai. Tai visiškai normali tvarka.

Bet tai jau jų sprendimai – jeigu tų valstijų gyventojų netenkins vienoks ar kitoks sprendimas ir jiems tai bus svarbu, jie išsirinks kitokią valdžią. Šiaip ar taip JAV, visiškai priešingai nei Lietuvoje, politikų atskaitomybė prieš rinkėjus didžiulė, jų balsavimai labai stipriai sekami, rinkėjų spaudžiami ir laikosi savo deklaruotų pozicijų, kiek tai nuo jų priklauso.

Beje, Lietuvoje ne tai kad nėra konstitucinės abortų apsaugos. Lietuvoje apskritai nėra tokio dalyko kaip abortų tvarką reguliuojantis įstatymas. Jie Lietuvoje legalūs 1994 metų Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ir nieko, kažkaip net Lietuvos leftistai nerėkia, kad dėl to esame nebe demokratija. Bet dėl JAV sprendimo jau girdisi, kad ten tuoj bus panaikintos bet kokios moterų teisės ir įvestas Talibanas. Žodžiu, ypatingai mitais apipintas klausimas, kurį iš tų mitų ne taip sunku išvaduoti.

Gero laidų klausymo visiems, kam įdomu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Žiniasklaida

Mindaugas Karalius: Didžioji LRT apgavystė – ir liepos 6-ąją, Valstybės dieną

7 Tiesos.lt siūlo   2022 m. liepos 4 d. 19:29

Irena Babkauskienė | respublika.lt

Rubrikoje „Mini interviu“ kalbamės su Asociacijos „Talka – kalbai ir tautai“ nariu, verslininku Mindaugu Karaliumi.

Prieš 7 metus inicijavote ir finansavote vardyno „Rinkis vardą lietuvišką“ leidimą, kuriame pateikiami baltiškos kilmės, taip pat naujieji lietuvių vardai. Tuomet sakėte, kad, žiūrint į populiariausių vardų dešimtukus, kur tik vienas kitas vardas – lietuviškas, akivaizdu, jog mums trūksta pasididžiavimo savo lietuviškomis šaknimis. Kaip apibūdintumėte šiandieninę vardų pasirinkimo tendenciją?

Deja, ta tendencija nepasikeitė. Nežiūrėjau, koks buvo praėjusių metų mergaičių, berniukų vardų dešimtukas, bet pastaraisiais metais iš dešimties populiariausių mergaičių vardų, tik 4 ar 5 būdavo lietuviški, o berniukų – iš dešimties vardų esu užtikęs tik vieną.

Visai neseniai išgirdau, kad Danijoje negalima parinkti vaikui bet kokio vardo – jis turi būti pasirinktas iš sudaryto vardyno, kuriame yra 7 tūkstančiai Danijoje vartojamų vardų.

Noriu pakviesti lietuvius būti lietuviais, nors šiais laikais reikia drąsos būti lietuviu. Dabartinėje Lietuvoje tautinė savimonė nėra ugdoma, ir tai yra didelis nuostolis tiek lietuvių tautai, tiek Lietuvos valstybei. Nes Lietuva yra vienintelė vieta, kur mes, lietuvių tauta, esame savo namuose.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Užsienio politika, Europa, Ukraina, Rusija

Robertas Grigas. Apie tranzitą ir patriotizmą

27 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:26

Mūsų valdantiesiems pradėjus riboti dalį Rusijos tranzito į Karaliaučiaus sritį, Maskva paskelbė tai pakankama karo prieš Lietuvą priežastimi. „Casus belli“ lotyniškai.

Gal tik grasina, gąsdina. Bet, žinant šimtametę Rytų kaimyno elgsenos patirtį – ir naujausią Ukrainos užpuolimo košmarą – garantijų jokių nėra.

Tarptautinių blokų įtampos irgi raudonai įkaitę. Kaip buvo visų pasaulinių konfliktų išvakarėse.
Panašu, kad tereikia atsitiktinės kibirkšties, ir vėl plykstelės visuotinis nebevaldomas gaisras.

Didžioji dalis savarankiškai (ne svetimos ar savos propagandos klišėmis) mąstančios Lietuvos visuomenės tą grėsmę, per 30 metų turbūt pirmąsyk tokią realią, jaučia. Ir nerimo bei klausimų bangos, matyt, pasiekia valdžios ešelonus, kad ir kaip jie būtų pastaraisiais metais atitolę nuo tikrųjų savo tautos rūpesčių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Religija ir filosofija, Demokratija ir valdymas

Ar lietuvių mąstytojas klydo dėl grėsmių Lietuvai

10 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:13

Parengė Danutė Šepetytė | respublika.lt

Negali sakyti, kad didžiausio šių dienų lietuvių filosofo Arvydo Šliogerio vardas po jo mirties (1944-2019) buvo ištiktas visuotinės tylos, – net nesuinteresuotas pilietis interneto platybėse tyčia ar netyčia užeidavo ir jo esė, citatų ar komentarų, tačiau profesorės Viktorijos Daujotytės knyga „Arvydas Šliogeris: mano elementorius buvo Homeras“ yra pirmasis leidinys, pasirodęs laiko ratui sukantis be šios iškilios asmenybės. Vienur kitur jau sutikta ir apkalbėta knyga praėjusią savaitę buvo pristatyta ir filosofo gimtajame Panevėžio mieste, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vladas Turčinavičius. Reikia reikalauti Seimo, kad 1941 m. birželio 23 d. paskelbtas Nepriklausomybės Aktas būtų priimtas Lietuvos valstybės aktu

4 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:09

Ištrauka iš  straipsnio „Ar Lietuvos valdžios naudojasi Tarptautine teise?“

Jie gal nesuvokia, kad Lietuva yra Istorijos ir Tarptautinės teisės subjektas. „{…} Politinė organizacija Lietuvių aktyvistų frontas, kuris 1940 m. buvo įkurtas Lietuvos diplomatų Vakarų valstybėse, o jo vadovaujantys centrai veikė Vilniuje ir Kaune bei jo sukūrimui pritarė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Lietuvių aktyvistų frontas pogrindyje subūrė apie 36 tūkstančius Lietuvos piliečių, kurių tikslas buvo atkurti Lietuvos valstybės suverenumą, todėl organizavo Lietuvoje sukilimą prieš Sovietinius okupantus.

Sukilimas prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. sukilėliai užėmė Vilnių, Kauną, kitus miestus ir buvo išvyta okupacinė Raudonoji armija, o birželio 23 d. jau buvo sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, kuri paskelbė Lietuvos valstybės Aktą atstatantį Lietuvos valstybės Nepriklausomybę ir viešai – per radiją paskelbė Laikinosios Vyriausybės sudėtį.

Akivaizdu, kad naujasis okupantas nacistinė Vokietija užėmė Lietuvą kaip suverenios valstybės teritoriją, todėl po penkių savaičių Laikinąją Lietuvos vyriausybę paleido.

Pirma, todėl atsižvelgiant į tarptautinę teisę tenka pabrėžti, kad 1941 m. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės Birželio 23 d. Nepriklausomybės deklaracija yra veiksni ir ja reikia remtis kalbant su Vakarais, registruojant JT bei duodant atkirtį dabartinės Rusijos valdžios propagandai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Ukraina, Rusija

Karas Ukrainoje. Šimtas trisdešimt pirmoji (liepos 4 diena)

21 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 4 d. 19:02

Locked N’ Loaded | Veidaknygė

Donbaso kryptis

Šiaurinis Donbaso flangas
- Charkiv. Agresorius atnaujino atakas šiauriniame ruože (Prudyanka), tačiau ukrainiečiai atmušė agresoriaus puolimą. Neatmestina, kad orkai siekia priartėti kuo arčiau miesto prieigų ir visu netiesioginės ugnies spektru dengti miestą ir kelius į jį ir iš jo, t.y. naikinti į Charkiv atvykstantį pastiprinimą ir/ar iš jo išvykstančius vienetus, kuriais ukrainiečiai galėtų pastiprinti kitus sektorius.
- Izyum. Agresorius toliau užiminėja gynybines pozicijas. Tiesa, šiandien atakavo Mazanivka, Dolyna, bet tai labiau trikdomojo pobūdžio ataka, kurią ukrainiečiai atmušė. Klausimas, ar ukrainiečiai turi galimybių pereiti į kontratakas šiame sektoriuje, ar taip pat stovės gynyboje, o rezervas judės į rytus spręsti problemų Lysychansk. 
- Lysychansk. Oficialu - gynėjai pasitraukė iš Lysychansk. Sprendimas brendo jau senokai, tad gerai, kad ukrainiečiai tam ryžosi. Dar neaiškios atsitraukimo opracijos detalės, tačiau aišku viena - situacija toliau išlieka sudėtinga. Gali būti, kad jau vėlu užiminėti anksčiau mūsų minėtą ruožą Bilohorivka – Verkhnokamyanka, nes:
agresorius jau vykdo puolimo operacijas Verkhnokamyanka ir turi taktinę sėkmę;
orkai įnirtingai atakuoja Spirne, kaip ir spėjom forsavo Sverskyi Donec upę ties Bilohorivka ir bando ten įsitvirtinti. T.y. atakuoja Bilohorivka – Verkhnokamyanka ruožo flangus, tad atsitraukimo ir manevro ruožas ukrainiečiams tampa dar siauresnis. Tad čia formuoti gynybos liniją gali būti sudėtinga.
Todėl neatmestina, kad ukrainiečiai gali trauktis link Syversk.
Panašu, kad gynėjai neteisingai įvertino savo teigiamą patirtį sėkmingai atsitraukiant iš Zolote ir Severodonetsk ir pamanė, kada galės taip atsitraukti kada panorėję. Agresorius išmoko pamokas ir šį kartą veikia kur kas profesionaliau. Tikėtina, kad to kaina:
reikės atiduoti daugiau teritorijos nei tuomet, jei laiku būtų priimtas sprendimas palikti Lysychansk (pvz. kai orkai užėmė Rai – Oliksandrivka – Myrna Dolyna ruožą);
galimai siekiant apsaugoti Bakhmut grupuotės šiaurinį flangą, ukrainiečiams teks lyginti gynybos liniją ties Spirne – Berestove (t.y. atsitraukti į gynybai palankesnes pozicijas saugantis priešo atakuotų iš šiaurės).
Labai apsidžiaugsime, jei mūsų pasvarstymai nuo sofos nepasitvirtins ir ukrainiečiams pavyks užimti gynybą neatiduodant orkams daugiau nei verta.
- Bakhmut. Miesto link agresoriaus puolimas ir toliau sustojęs, tačiau puolimas kelyje Bakhmut – Lysychansk atsinaujino. Tiesa, ukrainiečiai atmušė atakas, patys vykdo lokalias kontratakas.

Centras. Situacija nesikeičia. Tiesa, agresorius pabandė priminti apie save ir surengė ataką pietiniame Avdiivka įtvirtinto rajono ruože (Spartak). Derlinga Ukrainos žemė dar labiau patręšta, ukrainiečiai prasimankštino – vieni pliusai.

Zaporizhia. Be pakitimų, intensyviausios kovos vyksta į pietus nuo Vuhledar. Agresorius bando išmušti ukrainiečius iš atsikovotų teritorijų, tačiau be didelių rezultatų. Be to, fejerverkai Melitopolyje – ukrainiečiai sunaikino orkų karinę bazę, apgadintas geležinkeliu einsntis tiekimo kelias.

Pietus. Be pakitimų.
Ir pabaigai šiek tiek geresnių naujienų. Ukrainiečių aviacija aktyviai ėmė veikti ne tik aplink Cherson, bet ir kituose sektoriuose. Tai ženkliai palengvina manevrinių vienetų operacijas, nuima dalį krūvio nuo artileristų. Tiesa, operacijų tankis skirtingas – didžioji dalis skrydžių tenka Pietų krypčiai ir Zaporizhia.  Tačiau smagu, kad oro operacijų geografija plečiasi ir į sunkiausius ukrainiečiams ruožus, t.y. šiaurinį Donbaso flangą.

Viskas bus gerai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Geroji Naujiena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Džiaugsmo versmė – XIV eilinis sekmadienis

17 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 2 d. 20:40

Šventajame Rašte daugelyje vietų randame raginimą džiaugtis. Tikintis į Dievą ir juo pasitikintis žmogus negali būti liūdnas; liūdnas tikintysis yra kažkoks nesusipratimas.

Evangelistas Lukas pasakoja, kaip Jėzus pasiuntė septyniasdešimt du mokinius skelbti žmonėms apie prisiartinusią Dievo karalystę ir ragino neišsigąsti, kai bus sunku: „Štai aš siunčiu jus, lyg avinėlius tarp vilkų“ (Lk 10, 3). Mokiniai sugrįžo pilni džiaugsmo ir kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo“ (Lk 10, 17). Jėzus pastebėjo: „Jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“ (Lk10, 20). Štai kur glūdi esminė tikinčiojo žmogaus džiaugsmo priežastis: jis žino, kad jo vardas įrašytas Dievo širdyje.

Pranašas Izaijas ragino tremtinius turėti vilties Dieve ir būti linksmiems: „Drauge su Jeruzale džiaukitės ir būkite linksmi, jūs visi, kurie ją mylite. Drauge su ja jūs būkite gerai nusiteikę, visi kurie jos liūdėjote“ (Iz 66, 10). Šie pranašo žodžiai ypač yra brangūs, nes ir didžiausiuose sunkumuose padeda išlaikyti viltį, jog Dievas mumis rūpinasi ir mūsų niekada neapleis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

80 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 2 d. 19:43

V. Landsbergis pagaliau paskelbtas valstybės vadovu. Neigti jo vaidmenį atkuriant Nepriklausomybę būtų nesąžininga ir tiesiog nepadoru. Tačiau stebina, kad diskutuojant dėl šio vaidmens reikšmės ir V. Landsbergiui objektyviai ir pelnytai priderančio politinio bei teisinio statuso pamirštamos kai kurios svarbios aplinkybės. Jos turėjo būti svariu ir net lemiamai svarbiu argumentu sprendžiant, kas vis dėlto iš tiesų buvo Lietuvos Respublikos AT prezidiumo pirmininkas. Toks ginčas nekyla Latvijoje ir Estijoje, kurių valstybingumą atkūrusių Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkams A. Gorbunovui ir A. Riuiteliui net nešauna į galvą mintis post factum pretenduoti į valstybės vadovų statusą. Unifikuotoje SSRS imperijoje ,,suvereniomis respublikomis“ tituluotų provincijų administracinių struktūrų ir jų vadovų įgaliojimai buvo standartizuoti. Pagal SSRS įstatymus vykusiuose rinkimuose į ,,socialistinių respublikų“ aukščiausiąsias tarybas laimėjus nepriklausomybės siekusiems Liaudies frontams ir Sąjūdžiui buvo pakeisti respublikų pavadinimai pašalinant nuorodas į ,,sovietinį socializmą“, tačiau visa kita, taip pat administracinių struktūrų įgaliojimai ir net pavadinimai, iš esmės nepasikeitė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Socialinė politika, Ekonominė politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Europa

Masinis valstiečių sukilimas Nyderlanduose

12 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 2 d. 19:38

Tūkstančiai ūkininkų šią savaitę demonstravo Nyderlanduose. Traktorių pagalba jie sukėlė didelį eismo chaosą keliose šalies vietose. Ūkininkai protestuoja prieš vyriausybės toli siekiančius planus sumažinti azoto junginių išmetimą verčiant 30 procentų sumažinti šalyje auginamų gyvulių skaičių.

Nyderlandai yra penkta pagal dydį pasaulyje maisto eksportuotoja. ES ir šalies vyriausybė nori sumažinti taip vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač azoto junginių, išmetimą į atmosferą ir didelę dalį naštos užkrovė ūkininkams. Tikimasi, kad iki 2030 m. jie sumažins savo veiklos kuriamą azoto junginių išmetimą 40 procentų, o tai pareikalaus 30 procentų sumažinti auginamų gyvulių skaičių, praneša France 24.

Ūkininkų tarpe kilo didelis nerimas ir pyktis. Ūkiai dažnai buvo paveldimi iš kartos į kartą, tačiau netrukus jie rizikuoja būti priversti nutraukti savo veiklą. Daugelis mano, kad su jais elgiamasi ypač nesąžiningai, palyginus su didelėmis įmonėmis ir pramone, ir jie demonstruoja savo pyktį išvažiuodami traktoriais į greitkelius.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 2 iš 1255 < 1 2 3 4 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.