Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

1. LGBT benduomenė kovo 11 d. išplatino pareiškimą, kad Coronaviruso pandemijos sąlygomis jie nusipelno papildomos apsaugos (special treatment). Pranešime teigiama, kad LGBT bendruomenei gresia didesnis pavojus, nes jos nariai naudoja tabako gaminius 50 proc. dažniau nei bendra populiacija, tarp jų yra didesnis ŽIV ir vėžio dažnumas (o „tai reiškia, kad daugiau mūsų gali turėti pažeistą imuninę sistemą, todėl esame labiau pažeidžiami COVID-19 infekcijų“). Kitaip tariant, jie nusipelno didesnės apsaugos ne todėl, kad kaip medikai rizikuoja savo sveikata gelbėdami kitų gyvybes, bet todėl, kad visuomenės sveikatos prasme elgdamiesi neatsakingai, padidino riziką savo (ir kitų asmenų) sveikatai. Nieko sau! Deja, kuo tai turėtų pasireikšti – covid-19 tyrimo padarymu be eilės ar nemokama kauke, pranešimas nenurodo.

Alfredas Zdramys | „Kauno diena“

Ar prievartinė izoliacija, taikoma galimai virusuotiems mūsų piliečiams, nepažeidžia žmogaus teisių? O gal režimo nesilaikantys pažeidžia didžiosios visuomenės dalies teises?

„Kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė. Prioritetinė teisė kitų – išlikti, išsaugoti savo šeimas, vaikus. Paprasčiau tariant, gyventi“, – „Kauno dienai“ sako Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas.

Vieną vėlų vakarą Sveikatos apsaugos ministerija nurodė visus iš užsienio grįžusius žmones uždaryti į savotiškus getus. Kitą vėlų vakarą paskelbė, kad toks jų izoliavimas perteklinis. Kaip suderinti parvykusių, kurie galimai virusuoti, ir tų, kurie niekur nevažinėjo pastaraisiais mėnesiais ir tikimybė, kad jie gali ką nors užkrėsti minimali, teises?

Be komentarų.

Pro Patria

Kalba, sakyta Algirdo Patacko mirties metinių minėjime Kauno įgulos Karininkų ramovėje 2016 metų balandžio 3 dieną. Skelbiama minint penktąsias A. Patacko mirties metines.

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje 1990 metų kovo 24 dieną įvykę rinkimai į vadinamąsias Liaudies deputatų tarybas [pakeitus pavadinimą – savivaldybių tarybos] buvo artimiausi dabar pasaulyje vadinamai vietos savivaldos formai. Šiauliai buvo padalinti į 67 rinkimų apygardas, o kiekvienoje jų per 4 turus buvo išrinkti 67 deputatai.

Rinkimai vyko dar pagal sovietinę rinkimų sistemą. Jos sudarytojai nepaisė proporcingumo, todėl apygardose labai skyrėsi rinkėjų skaičius – nuo 600 iki 2300 – žmonių. Tačiau rinkėjai turėjo puikią galimybę pažinti savo deputatą asmeniškai, o pastarasis visada žinojo, kad gatvėje jį sustabdo konkrečios apygardos asmuo.

Šiuos vietos savivaldos rinkimus menu kaip gaivų jaunystės pavasarį, ne vien dėl to, kad daugumą laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. Šiaulių miesto 1-ojo šaukimo savivaldybės tarybą, kurios pirmasis posėdis įvyko prieš trisdešimt metų – 1990 m. balandžio 4-ąją,  vadinu ta valdžia, kuri buvo arčiausiai žmogaus, o rinkėjams nereikėjo klaidžioti partijų ar komitetų sąrašuose, norint surasti atsakingus už vieną ar kitą nenaudingą miesto bendruomenei sprendimą.

Įvairiuose žiniasklaidos kanaluose bei ekranuose daugėja pamąstymų apie Karūnuotojo paskatintus globalius pasaulio pokyčius. Jau beveik sutariama, kad teks peržiūrėti įsigalėjusią neoliberalistinę globalizacijos ideologiją, o su ja ir keisti požiūrį į nacionalinių valstybių reikšmę ir vietą pasaulio sąrangoje – ne vadinamoji „laisvoji rinka“, o nacionalinės valstybės tapo pagrindinėmis kovos su pandemija jėgomis. Šioje kovoje vėlei iškilo taip įvairiausios pakraipos neoliberalų ir ypač neoliberalios mąstysenos užkrėsto jaunimo nemėgstamų „sienų“ bei „atsiribojimo nuo Kito“ reikšmė. Vėlei aiškėja, kad Kitas gali būti ir grėsmingas, o svetingumui būtinas apdairumas ir sveikas protas. Koks pirmasis būtinas kovos su karūnuotuoju veiksmas? Karantinas. Valstybinis išorinis ir vidinis, kai uždaromi tam tikri rajonai. Kas veiksmingai gali tokią padėtį įvesti ir ją palaikyti? Valstybė. Valstybės rankose yra ir sveikatos apsaugos sistema. Ji veikia tuo geriau, kuo mažiau pažeista neoliberalistinio viruso. Ir, suprantama, kuo geriau finansuojama ir valdoma.

Kovo 7 dieną steigiamąjį suvažiavimą Vilniuje surengęs Nacionalinis susivienijimas Registrų centre įregistruotas kaip politinė partija. Tai padaryta iki sueinant pusės metų terminui nuo artėjančių Seimo rinkimų, tad naujoji partija planuoja juose dalyvauti. Nacionalinio susivienijimo paraiška patvirtinta pirmuoju bandymu, pateikti dokumentai nebuvo grąžinti taisymui.

Prof. R. Čepaitienės straipsnis yra atsakymas į klausimą, kodėl Nacionalinis susivienijimas buvo projektuojamas ir steigiamas būtent kaip sąjūdinė politinė jėga. Nėra ko slėpti – užsiminus apie sąjūdinio tipo partiją, ne kartą teko išvyksti nustebusius pašnekovų žvilgsnius ar net sunkiai slepiamus pašaipos žiburėlius akyse. Koks dar Sąjūdis?! Sąjūdis buvo ir jo niekada nepavyks pakartoti! Šventa tiesa – ano prieš trisdešimt metų valstybę atkūrusio Sąjūdžio mechaniškai pakartoti neįmanoma. Šia prasme posakis, kad neįmanoma įbristi į upę du kartus, yra teisingas.

Valstybėje – padėtis, kokios dar niekad nebuvo, o Rita Miliūtė sėdi visuomeninio transliuotojo eteryje ir, naudodamasi iš pareigų atleistu premjero patarėju Skirmantu Malinausku, bando supjudyti Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Ir dar – pastarąjį kiek įmanoma apdergti ir pavaizduoti nieko nesugebančiu mulkiu.

Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 31 d. visame pasaulyje nuo koronaviruso mirė 37 126 žmonės (išsami pandemijos statistika ČIA).