Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pabaiga. Straipsnio pradžią skaitykite ČIA.

Toliau, pagal kaltinamajame akte išdėstytus kaltinimus Gintaro Banaičio ir Violetos Banaitienės atžvilgiu, chronologiškai išdėstomi pastebėjimai atitinkama tvarka:

Epizodų nagrinėjimas

Epizodas Nr.1 (2012-03-29,1 7.15 val.)

1. Prokurorė teigdama, kad Gintaras Banaitis 2012-03-29, „žinodamas, kad antstolė S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos pareigūnų, o Stankūnaitės gyvenimas yra įslaptintas“ – taip klaidina teismą, nes tokių duomenų, apie Gintaro Banaičio ir jo sutuoktinės Violetos Banaitienės tokius žinojimus, byloje nėra. Byloje yra tik tyrėjos A. Gecevičienės atsakymas į kaltinamojo G. Banaičio klausimą: „Iš kur aš ir mano sutuoktinė V. Banaitienė galėjo sužinoti, kad antstolė S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos, o Stankūnaitės gyvenimas yra įslaptintas?“ – A. Gecevičienė atsakė: „Iš viešos erdvės, iš feisbukų ir komentarų“. Byloje nėra jokių duomenų apie G. Banaičio ir V. Banaitienės kokį nors susirašinėjimą Feisbuke ar kituose soc. tinkluose, ar kitų portalų komentaruose, kaltinimuose, aprėpiančiame periode nuo 2012-03-29 iki 2012-05-27, nes soc. tinklais tuo metu net nesidomėjo ir neturėjo net paskyros, o kitokių duomenų byloje nėra. Taigi prokurorės teiginys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, ir nebuvo teisinio pagrindo tai teigti kaip faktą.

Policijos patruliai Darius Brundza, Naurimas Zaveckas, Ramūnas Valiušaitis [2017-03-20 posėdžio protokolas], apklausti teisme, parodė, kad jie vykdė patruliavimą, palaikantį viešąją tvarką tame rajone.

Patruliavimas tai nėra asmens saugojimas ir tai nėra patrulių funkcija pagal jų veiklos reglamentą. Kodėl vienas patrulių, anot jų parodymo, būdavo antstolės kontoros viduje, G. Banaitis nežino ir negalėjo žinoti. Net ir po to, kai G. Banaitį patruliai patikrino, jie G. Banaičiui to nepranešė, kad, pavyzdžiui, esąs nepageidaujamas toje erdvėje ar panašiai. G. Banaitis būtų pasišalinęs be jokių debatų, kadangi yra buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, dirbęs Aukščiausiosios tarybos pirmininko apsaugoje ir turintis profesionalias žinias apie reikalavimus piliečiams, saugant svarbius asmenis ar objektus. Jeigu policijos patruliai bet kokia forma apie tai būtų informavę G. Banaitį apie kokius nors „saugojimus“, ar „apsaugas“, dabar jis nebūtų teisiamas nežinia už kokią veiką.

Kaip mūsų portalas jau yra skelbęs, šių metų balandžio 29 dieną Šiaulių Apygardos teismas yra numatęs ir vadinamojoje organizuotos Garliavos „perversmininkų grupės“ byloje dėti tašką – paskelbti verdiktą Garliavos mergaitės gynėjams.

Balandžio 29 dieną Šiaulių Apygardos teisme bus užversta daugiatomė Garliavos mergaitės gynėjų byla. Teisėjų kolegija – Raimundas Jurgaitis [pirmininkas] bei jo kolegės Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė – paskelbs verdiktą Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobovui, Rimantui-Stanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Borovec, Renaldui Ščiglinskui, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui, Ramintai Baltuškienei ir Audronei Skučienei. Visi vienuolika išvardytųjų kaltinami subūrę organizuotą asmenų grupę, kurie kėsinosi į Nepriklausomos valstybės pamatus, sekė kai kuriuos žmones, domėjosi jų asmeniniais gyvenimais it t.t., ir pan.

Rugsėjo 26 dieną Šiaulių Apygardos teismo kolegija – teisėjai Romualdas Jurgaitis [pirmininkas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė – paskelbė, kad pradedami procese dalyvaujančiųjų baigiamųjų kalbų klausymai. Spalio 16 dieną, 10 val. kiekvienas pageidaujantis gali atvykti į Apygardos teismą ir stebėti posėdį.

Pradžia – ČIA.

Gintaro Banaičio apklausos Šiaulių Apygardos teisme tęsinys

Šiaulių Apygardos teismo teisėjas R.Jurgaitis paklausė, kaip kaltinamasis galėtų paaiškinti bylos epizodą, kuriame teigiama, kad jis su „žiūronais Palangoje stebėjo advokato Gintaro Černiausko namą“.

Sausio 23 dieną 10 val. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas, pranešėjas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė pratęs bylos pagal triskart tikslintą kaltinamąjį aktą nagrinėjimą. Išeinama į finišo tiesiąją. Ir nors nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius visų liudytojų, o atvykusieji atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, nors šiam procesui, matyt, „neranda“ laiko nukentėjusiaisiais save įvardiję žmonės, pradėta kaltinamųjų apklausa, viešinama byla, teisiamieji ir jų advokatai susipažino su tokiais vaizdo ir garso įrašais, kuriuos „perrašė“ ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Į trečius metus įžengė Šiauliuose nagrinėjama Garliavos byla, kurioje teisiami taikaus pilietinio pasipriešinimo dalyviai, išdrįsę tapti liudytojais mažos mergaitės „neprievartinio“ paėmimo metu. Vadovaudamiesi jau įvykusių teismų, kuriuose nuteisti Klonio akligatvyje budėję žmonės, patirtimis, jau galime padėti kablelį ir šio straipsnio pavadinime. Tačiau Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus išvakarėse norisi bent tikėti sveika Šiaulių Apygardos teismo teisėjų nuovoka. Juk jiems suteikta ne tik teisė VALSTYBĖS vardu parinkti skyrybos ženklo vietą, bet ir pareiga suvokti, kad nuo jų sprendimo priklausys daugiau nei didelės Lietuvos piliečių grupės likimai.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šių metų gruodžio 22-ąją Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis pripažino Darių Kaminicką kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 2 636,20 eurų baudą.

Taigi prireikė daugiau nei metų, kol buvo atkurtas šio teismo „prestižas“, taip skaudžiai paniekintas Gintauto Kaulakio – to paties teismo teisėjo, 2016 metų spalio 6 dieną priėmusio sprendimą išteisinti penkiolika ilgą laiką kartu su D. Kaminicku teistų Lietuvos piliečių, tą nelemtą 2012 metų gegužės 17 dienos rytą vis dar tikėjusių, jog teisingumas ir teisė triumfuos – prieš vaiką nebus naudojama prievarta: nei fizinė, nei psichologinė, bus paisoma ir pamatinių jo teisių. Deja.

Dariaus Kaminicko, Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17 dieną liudytojo, bylos nagrinėjimas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme artėja prie pabaigos – sprendimas bus skelbiamas jau šį penktadienį, gruodžio 22 d., 8 val. Dėl teisiamojo ligos ši byla buvo atskirta nuo kitų.

Šiandien su Tarptautine žmogaus teisių diena turėtume pasveikinti patvorio žmogų Kęstutį Dudėną, pagaliau po penkerių tardymo ir teismų metų sulaukusį iš valstybės teisingumo.