Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pradžia – ČIA.

Gintaro Banaičio apklausos Šiaulių Apygardos teisme tęsinys

Šiaulių Apygardos teismo teisėjas R.Jurgaitis paklausė, kaip kaltinamasis galėtų paaiškinti bylos epizodą, kuriame teigiama, kad jis su „žiūronais Palangoje stebėjo advokato Gintaro Černiausko namą“.

Sausio 23 dieną 10 val. Šiaulių Apygardos teismo teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas, pranešėjas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė pratęs bylos pagal triskart tikslintą kaltinamąjį aktą nagrinėjimą. Išeinama į finišo tiesiąją. Ir nors nepavyko prisikviesti į teismo posėdžius visų liudytojų, o atvykusieji atsisakė ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, nors šiam procesui, matyt, „neranda“ laiko nukentėjusiaisiais save įvardiję žmonės, pradėta kaltinamųjų apklausa, viešinama byla, teisiamieji ir jų advokatai susipažino su tokiais vaizdo ir garso įrašais, kuriuos „perrašė“ ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Į trečius metus įžengė Šiauliuose nagrinėjama Garliavos byla, kurioje teisiami taikaus pilietinio pasipriešinimo dalyviai, išdrįsę tapti liudytojais mažos mergaitės „neprievartinio“ paėmimo metu. Vadovaudamiesi jau įvykusių teismų, kuriuose nuteisti Klonio akligatvyje budėję žmonės, patirtimis, jau galime padėti kablelį ir šio straipsnio pavadinime. Tačiau Lietuvos valstybės šimtmečio jubiliejaus išvakarėse norisi bent tikėti sveika Šiaulių Apygardos teismo teisėjų nuovoka. Juk jiems suteikta ne tik teisė VALSTYBĖS vardu parinkti skyrybos ženklo vietą, bet ir pareiga suvokti, kad nuo jų sprendimo priklausys daugiau nei didelės Lietuvos piliečių grupės likimai.

Kaip ir buvo galima tikėtis, šių metų gruodžio 22-ąją Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis pripažino Darių Kaminicką kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 231 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 2 636,20 eurų baudą.

Taigi prireikė daugiau nei metų, kol buvo atkurtas šio teismo „prestižas“, taip skaudžiai paniekintas Gintauto Kaulakio – to paties teismo teisėjo, 2016 metų spalio 6 dieną priėmusio sprendimą išteisinti penkiolika ilgą laiką kartu su D. Kaminicku teistų Lietuvos piliečių, tą nelemtą 2012 metų gegužės 17 dienos rytą vis dar tikėjusių, jog teisingumas ir teisė triumfuos – prieš vaiką nebus naudojama prievarta: nei fizinė, nei psichologinė, bus paisoma ir pamatinių jo teisių. Deja.

Dariaus Kaminicko, Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17 dieną liudytojo, bylos nagrinėjimas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme artėja prie pabaigos – sprendimas bus skelbiamas jau šį penktadienį, gruodžio 22 d., 8 val. Dėl teisiamojo ligos ši byla buvo atskirta nuo kitų.

Šiandien su Tarptautine žmogaus teisių diena turėtume pasveikinti patvorio žmogų Kęstutį Dudėną, pagaliau po penkerių tardymo ir teismų metų sulaukusį iš valstybės teisingumo.

Šiandien ir vėl – jau šešti metai – rinkomės Kauno apygardos teisme, kad būtų toliau nagrinėjama Garliavos šturmo liudytojų byla. Liko visai nedaug – tik peržiūrėti likusius tris paskutinius vaizdo įrašus ir pasakyti baigiamasias kalbas.

Bylą ir toliau nagrinėja Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas, kaltinimą palaiko prokuroras Ričardas Gailevičius. Posėdyje nepasirodė nei neva nukentėjusioji Sonata Vaicekauskienė, nei neva nukentėjusysis Nerijus Povilaitis. Užtat į posėdį, ir ne pirmą kartą, atvyko Laimutė Kedienė ir Olga Girdauskienė – moterys, kurios taip pat jau daugelį metų įsuktos į apgailėtiną teismų karuselių maratoną.

Spalio 31 dieną, antradienį, 13 val. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas – toliau tęs pakartotinį įrodymų, kuriais policija ir prokuratūra grindžia Garliavos šturmo liudytojams mestus kaltinimus, tyrimą (apie pirmąjį teismo posėdį skaitykite ČIA).

Jei perskaitėte pavadinimą ir nustebote, nieko keisto – kad pagal Lietuvos ir Lenkijos paprotinę teisę šmeižikai buvo baudžiami ATLOJIMU, ir aš sužinojau visai neseniai. Pasirodo, šmeižikas turėdavęs palįsti po suolu, viešai atšaukti šmeižtą ir 3 kartus ... suloti. Toks ATLOJIMAS buvo įteisintas ir 1529, ir 1588 metų Lietuvos Statutuose.

Tenka tik apgailestauti, kad ši paprotinė teisė Lietuvoje nebegalioja. Priešingu atveju Lietuvoje pristigtų suolų ar minkštasuolių, po kuriais palindę ATLOTI turėtų visi Garliavos bylą sudarinėję: tyrėjai, liudytojai, viešosios informacijos skleidėjai ir kt.

Šįkart kalbėsiu apie Šiaulių Apygardos teisme nuo 2015-ųjų metų gruodžio nagrinėjamą baudžiamąją bylą, nors bylų, kurias reikės ATLOTI, yra daug daugiau.

Rugsėjo 18-ąją, pirmadienį, 9.00 val. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, teisėjai Algirdas Jaliniauskas ir Viktoras Preikšas – toliau tęs pakartotinį įrodymų, kuriais policija ir prokuratūra grindžia Garliavos šturmo liudytojams mestus kaltinimus, tyrimą (apie pirmąjį teismo posėdį skaitykite ČIA).

Kaip jau skelbėme, kovo 24 dieną Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą dėl pirmosios instancijos Kaišiadorių apylinkės teismo teisėjo Gintauto Kaulakio nutarties, išteisinusios Garliavos šturmo liudytojus (daugiau skaityti ČIA), užuot priėmusi sprendimą, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiais šioje byloje yra pripažinti antstolė Sonata Vaicekauskienė ir portalo lrytas.lt žurnalistas Nerijus Povilaitis.