Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

propatria.lt

„Tolerancijos savaitę pradėjom su mažaisiais“ – taip Tolerantiško jaunimo asociacija (toliau – TJA) Feisbuke viešai praneša apie tai, kad jau organizuoja ir veda įvairius „pasikalbėjimus“ su Vilniaus pradinukais. Kaip skelbia pati TJA, 2017 m. lapkritį vienoje iš Vilniaus mokyklų šie „pasikalbėjimai“ „apie supratimą, pažinimą ir pagarbą“ vyko su 1-2 ir 3-4 klasių moksleiviais. „Supratimo, pažinimo ir pagarbos“ lozungas abstraktus, bet TJA nepalieka mūsų neaiškiose abstrakcijose – pasirodo, „pasikalbėjimuose“ TJA nariai 1-2 ir 3-4 klasių moksleiviams seka pasakas. Nurodoma ir konkreti pasakų knyga – „Gintarinė širdis“. Atsivertus knygą jau pirmoje pasakoje paaiškėja, kad ši knyga turi įprastinėms pasakoms nebūdingų elementų – čia atvirai brukama LGBT ideologija. To neslepia ir pati TJA, kuri šią pasakų knygą apibūdina kaip tokią, kurioje kalbama apie „šeimas sukuriančius vienos lyties asmenis“.

y-news.lt

Gyvename įdomiais laikais. Kartais man atrodo, kad pasaulis taip pamišo, jog jam apibūdinti geriausiai tiktų nuostabi Woodyʼo Alleno pastaba: „Dabar žmonija atsidūrusi sunkiausioje kryžkelėje per visą istoriją. Vienas kelias veda į nusivylimą ir visišką neviltį, kitas – į neabejotiną baigtį. Melskimės, kad mums pakaktų išminties teisingai pasirinkti.“

Tikrai, štai taip kartais ir atrodo.

Be komentarų.

propatria.lt

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad ne tik didžiąją dalį viešųjų paslaugų, bet ir apskritai valstybės valdymą reiktų organizuoti vadovaujantis ekonomine logika bei rinkos dėsniais. Taip teigiantys yra vedini tikėjimo, kad rinka yra geriausias ir optimaliausias mechanizmas, leidžiantis subalansuoti skirtingų grupių interesus tiek siekiant, tiek įgyvendinant valdžią. Tačiau perdėm pasitelkiant rinkos mechanizmus kyla grėsmė visas politines problemos niveliuoti iki ekonominių problemų.

lzinios.lt

Toks yra vienas – Donaldas Trumpas. Ir bet kuri žiniasklaida, bet kuris apžvalgininkas, įžvalgininkas, politikas ar politologas, bandantis neigti šią akivaizdybę, tad desperatiškai ieškantis ir netgi atrandantis kitą kandidatą į Metų įvykį/žmogų Nr.1, tėra veidmainingas niektauza, nevertas jūsų ir mūsų dėmesio.

lrt.lt

Komentuodama Lietuvos sprendimą pritarti Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimtai rezoliucijai dėl Jeruzalės statuso, šalies URM jį pagrindė tuo, kad šitaip buvo paremta ,,ilgalaikė bendra Europos Sąjungos pozicija“ Artimųjų Rytų konflikto klausimu. Žvelgiant į šią poziciją iš dešimtmečių perspektyvos akivaizdu, kad jos esmė – pasyviai plaukti pasroviui, t.y. nieko nedaryti ir nekeisti.

y-news.lt

Jeigu nemažai laiko praleisite skaitydami apie jau seniai stebimą menkiau išsilavinusių ir mažesnes pajamas gaunančių santuokų skaičiaus mažėjimą, pastebėsite ryškėjantį požiūrį – liberalai linkę kaltinti darbo jėgos rinkos menkėjimą, o konservatoriai dažniau mini kultūrinius ir politinius faktorius.

pozicija.org

Spalio pradžioje Europos intelektualai išplatino Paryžiaus pareiškimą „Europa, kuria mes galime tikėti“. Neabejotina, kad kritiškai ir atsakingai mąstantys Lietuvos ir kitų šalių intelektualai šį pareiškimą sutiko kaip nekantriai lauktą. Pareiškimo įžvalgos teikia viltį, kad sveikas protas pagaliau ima sakyti tiesą apie dramatišką nūdienos kultūrinę situaciją Vakarų pasaulyje.

Pritariant pareiškime išdėstytoms mintims, itin svarbu susimąstyti apie tai, kaip, tobulinant žmogaus teisių sutarčių nuostatas Europoje, reikėtų stabdyti intelektualinį ir politinį nuosmukį. Itin svarbu visiems susitarti dėl teisinių būdų, kurie neleistų Europai eiti klystkeliais. Tokių būdų pasiūlymai būtų konstruktyvus indėlis praktiškai realizuojant Paryžiaus pareiškime dėstomas mintis.

Tęsinys. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Donato Puslio programinės nuostatos (tęsinys)

Trečia D. Puslio dekonstrukcinių pastangų istorijos baruose kryptis – perdaryti nacionalinę istoriją į „daugiatautę“, „daugiakultūrę“ ir „tolerantišką“. Pristatydamas tobulos „daugiasluoksnės“ tapatybės charakteristikas intelektualas priešina netikusį tapatybės kūrimą, kuris „virsta savęs apsibrėžimu per kovą su kažkuo, kas dažniausiai yra susiaurinama tik iki ideologinės fikcijos ar istorinės karikatūros“ ir tinkamą tapatybės kūrimą, kuris vyksta kaip „dialogišk[as] santyk[is] su esančiaisiais šalia“. Apie tinkamą tapatybės kūrimą D. Puslys rašo:

Veidaknygė

Gal man jau laikas į pensiją? Atsainiai žiūrėjau į tą dešinių pažiūrų žmonių blokavimo feisbuke tendenciją. Nemaniau, kad ji pasieks mane. Šiandien išimtas mano daugiau kaip mėnesio senumo tiesmukas feisbuko įrašas apie A. Tereškino literatūrinę homoseksualų pornografiją ir vulgariai metaforišką jos pristatymą.