Žiniasklaidai gavus „nutekintą“ informaciją apie partnerystės projektą, bent akies krašteliu galėjome dirstelti į jo turinį. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualios partnerystės įteisinimui, bet gana palankiai žiūrėtų į tokių porų praktinių problemų sprendimą, nesuteikiant joms šeimos statuso.
Partnerystės projekto rengėjai bando išlaviruoti. Pasirinktas žodynas ir paviešintas projekto apibūdinimas stebina panašumu į kitą Seime jau svarstomą įstatymo projektą – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Kuriamas įspūdis, neva partnerystė (kaip ir susitarimas dėl bendro gyvenimo) spręs tik praktines problemas, bet nepakeis šeimos sampratos taip, kad ši apimtų ir homoseksualias poras. Kvepia nesąžiningomis politinėmis manipuliacijomis.
Partnerystė suteiks šeimos statusą tos pačios lyties poroms
Nepaisant politinio blefo apie T. V. Raskevičiaus padarytus kompromisus, visuomenė turi žinoti realias partnerystės pasekmes – lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas reikš šeimos statuso suteikimą homoseksualioms poroms.
Kodėl? 1. Partnerystės institutas yra numatytas Civilinio kodekso Šeimos knygoje, kuri nurodo, kad partnerystės tikslas yra sukurti šeiminius santykius; 2. Konstitucinio Teismo 2011 m. nutarime pateiktas šeimos sampratos išaiškinimas atitinka įstatymo projekte numatytą partnerystės apibrėžimo turinį; 3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisinio statuso homoseksualioms poroms suteikimas reiškia šeimos teisinio statuso suteikimą (Schalk and Kopf v. Austria; Vallianatos And Others v Greece).