Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Žiniasklaidai gavus „nutekintą“ informaciją apie partnerystės projektą, bent akies krašteliu galėjome dirstelti į jo turinį. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria homoseksualios partnerystės įteisinimui, bet gana palankiai žiūrėtų į tokių porų praktinių problemų sprendimą, nesuteikiant joms šeimos statuso.

Partnerystės projekto rengėjai bando išlaviruoti. Pasirinktas žodynas ir paviešintas projekto apibūdinimas stebina panašumu į kitą Seime jau svarstomą įstatymo projektą – susitarimą dėl bendro gyvenimo. Kuriamas įspūdis, neva partnerystė (kaip ir susitarimas dėl bendro gyvenimo) spręs tik praktines problemas, bet nepakeis šeimos sampratos taip, kad ši apimtų ir homoseksualias poras. Kvepia nesąžiningomis politinėmis manipuliacijomis.

Partnerystė suteiks šeimos statusą tos pačios lyties poroms

Nepaisant politinio blefo apie T. V. Raskevičiaus padarytus kompromisus, visuomenė turi žinoti realias partnerystės pasekmes – lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas reikš šeimos statuso suteikimą homoseksualioms poroms.

Kodėl? 1. Partnerystės institutas yra numatytas Civilinio kodekso Šeimos knygoje, kuri nurodo, kad partnerystės tikslas yra sukurti šeiminius santykius; 2. Konstitucinio Teismo 2011 m. nutarime pateiktas šeimos sampratos išaiškinimas atitinka įstatymo projekte numatytą partnerystės apibrėžimo turinį; 3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisinio statuso homoseksualioms poroms suteikimas reiškia šeimos teisinio statuso suteikimą (Schalk and Kopf v. Austria; Vallianatos And Others v Greece).

Pasiūlymu, kuris Europoje sukeltų politinį žemės drebėjimą, buvęs ES Komisijos narys pasisako už ES sutarčių keitimą paprasta balsavimo dauguma.

Vokietija ir Prancūzija deda naujas pastangas atimti veto teisę iš nacionalinių valstybių narių, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šią savaitę ragino baigti su vienbalsio balsavimo reikalavimu ES dėl svarbių politikos sričių, tokių kaip sveikatos priežiūra, užsienio politika, užsienio politika ir gynyba.

Radikalus žingsnis, kuris, be abejo, vestų link Europos supervalstybės, jau buvo atmestas 13 valstybių narių, politikų, susijusių su Lenkijos valdančiąja vyriausybe, nurodančių, kad tai yra valdžios užgrobimas, grėsmė nacionaliniam suverenumui ir ženklas, kad „Berlynas nori valdyti Europą“.

Nors visuotins sutarimas yra tas, kad toks sutarties pakeitimas negali įvykti be vieningo visų tautų sutikimo, yra tokių, kurie tvirtina kitaip.

Seniai kirba mintis parašyti ir paskatinti visus truputėlį labiau susirūpinti savo rašytine ir sakytine lietuvių kalba. Esame vienintelė partija, kuriai rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu. Neteksime kalbos, nebereikės kalbėti ir apie Lietuvos valstybingumą.

Tenka apgailestauti, kad kalbos klausimai daugiausiai rūpi vyresnės kartos kalbininkams. Palaipsniui jie išeina…Kas lieka? Subačių šeimyna, L. Vaicekauskienė ir kiti, kurie nori prastumti mintį, kad galime kalbėti ir rašyti, kaip norime, t.y. žargonine kalba, nes klasikinė lietuvių kalba jaunimui esanti per sunki ir nesuprantama.

Sunku parinkti epitetus jų mąstysenai apibūdinti.  Šie “mokslininkai”, matyt, užmiršo, kad žodžiai, sakinių struktūra neša arba gerą, arba blogą energetiką. Jau nekalbėsime, kaip tas žodis ištartas, kokia intonacija jis papuoštas ar sudarkytas ir kokia kalbėtojo dikcija. Kai kalba prasta, ir sveikata prasta, ir santykiai pašliję, ir žmogus nemalonus. Senojo Testamento vienas iš nuolankiausių ir išmintingiausių veikėjų Jobas apie save taip kalbėjo: “Žmonės man atsukdavo ausį ir laukdavo, ir tylėdavo man patariant. Po mano žodžių jie nebekalbėdavo; ant jų lašėdavo mano kalba. Jie laukdavo manęs kaip lietaus; jie plačiai praverdavo burną lyg laukdami vėlyvojo lietaus…gyvenau kaip karalius kariuomenėje, kaip tas, kuris guodžia raudotojus” (Jobo 29, 21-25).

Lietuvoje vėl dunda karo būgnai – LGBT aktyvistai rikiuoja dabartinę valdžią ir kairuoliškų fondų finansavimą mylinčius „akademikus“ pasirašinėti peticijas už įstatymą ar įstatymus, kurių net Seimo nariai nėra matę.

Čia pat rengiamos viešos LGBT grožybių demonstracijos, sako, net Katedros aikštėje Vilniuje (turbūt taip norima pavaizduoti, kad Bažnyčia remia šią akciją), valdišką žiniasklaidą tvindo propagandiniai rašiniai ir laidos, imituojamos diskusijos, kur, Rusijos televizijos pavyzdžiu, agresyvios žurnalistės vedami trys keturi LGBT aktyvistai doroja vieną oponentą, o Seime rengiami gudrūs planai pateikti ne vieną, bet du – „liberalų“ ir „konservatyvų“ homoseksualų partnerystės įstatymus, tikintis tokiomis manipuliacijomis apgauti oponentus. Kodėl visa tai?

Formaliai žiūrint – dėl smulkmenos, dėl vienui vieno žodžio „šeima“. LGBT aktyvistų nuomone, šiuo žodžiu turėtų būti aprašytas bendras homoseksualių žmonių gyvenimas, ir visi žino, kad pirmas žingsnis šia linkme – homoseksualų partnerystės įteisinimas.

Tačiau sveiko proto ir atsakomybės už mūsų visuomenę nepametę žmonės (tokių Lietuvoje 73,8 proc.) su tuo nesutinka. Nes žodžiai visiems turi reikšti tuos pačius dalykus, antraip jie meluoja, ir žmonėms neleidžia susikalbėti ir susitarti. Tad apie kokį pasaulio reiškinį kalbame vartodami šį žodį? Ir ką reiškia dar mįslingesni LR Konstitucijos žodžiai, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“?

Dr Narendra Kaushik, kuris vadovauja lyties keitimo klinikai Naujajame Delyje, mėgins persodinti gimdą į translytės „moters“, gimusios vyru, kūną.
Indijos chirurgas stengsis persodinti gimdą translytei „moteriai“, gimusiai vyru, turint tikslą, kad „ji“ galėtų pastoti.

Ši rizikinga procedūra susidės iš dauginimosi organų paėmimo iš mirusio žmogaus ar iš paciento, kuris keitė lytį, ir jo šie organai buvo pašalinti.

Yra tik vienas dokumentuose užfiksuotas atvejis, kai gimda buvo persodinta translytei „moteriai“ praeityje, bet „ji“ mirė nuo komplikacijų vos po mėnesio.

Apvaisinti trans „moterį“ būtų dar didesnio meistriškumo reikalaujantis veiksmas, nes reikėtų apvaisinimo in vitro ir Cezario pjūvio, nes toks asmuo neturi funkcionuojančios makšties.

Ištrauka. Komunizmo, nacizmo, putinizmo ir kitų Europos skaudulių dekonstravimas su filosofu Vytautu Radžvilu.

Eksperimentai su valstybėmis – tautinės politinės tapatybės ribas peržengiantys projektai.

Vadinamasis partnerystės įstatymas, juridiškai sulyginantis visokias bendro gyvenimo formas kaip šeimą, yra ne lygybės, o pažeminimo įstatymas. Nužeminama ir pažeminama ne tik žmonijos išgyvenimui būtina prigimtinė šeima, pripažįstant jai tokią pat svarbą ir vertę kaip bergždžiųjų sugyvenimas, o ir pamatinės žmonijos nuovokos – moterystė ir vyrystė, motinystė ir tėvystė. Ypač niekingai atrodo moterystės paniekinimas.

Atrodytų, kovojama kaip tik už „moterų teises“, tačiau jomis tik iš pradžių buvo prisidengiama, o šiuo metu apie moteris jau retokai beužsimenama, nes genderizmo ideologija peržengė moteriškumo supratimą – jis tapo nebepriimtinas. Įžymioji Stambulo konvencija – taip pat atgyvena, nes nebeatitinka naujų ideologinių genderizmo nuostatų, — juk joje dar prisidengiama „moterų teisėmis“, kurių įvardijimas jau neišvengiamai suvoktinas kaip diskriminacinis bei homofobiškas naujųjų keistalyčių atžvilgiu. Tad ir priimta ji netrukus būtų keičiama pagal naująjį genderizmo kurpalių.

Genderizmo ideologijos plitimą paskatinęs feministinis judėjimas ne tiek išsikvėpė, kiek buvo nutildytas naujųjų genderaktyvistų. Kas jau kas, o feministėms turėtų būti skaudu, kad taip įnirtingai kovojant už moterų teises, jau daugelyje šalių oficialiojoje ar viešoje kalboje nebegalima vartoti moterį, moteriškumą ir motinystę nusakančių žodžių. Vis labiau stengiamasi įdiegti supratimą, neva ir vyrai galį gimdyti. Jau ir pribuvėjos kai kur imamos apmokyti atsižvelgiant į tokių vyrų pageidavimus, nesvarbu, kad šitai kol kas anatomiškai neįmanoma. Tačiau įmanoma ideologiškai.

laikmetis.lt

ES planai panaikinti vienbalsiškumo taisyklę yra pavojingi ir lemtų dar didesnį didžųjų valstybių narių dominavimą bloke, perspėjo Europos Parlamento narys iš Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS).

Zbigniew Kuźmiuk atkreipė dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą, kuriame ji tvirtino, kad „vienbalsiai balsuoti kai kuriose pagrindinėse srityse tiesiog nebėra prasmės, jei norime galėti judėti greičiau“.

Interviu Lenkijos radijui Kuźmiukas pareiškė, kad jo nestebina von der Leyen pozicija, tačiau tvirtino, kad vienbalsiškumo taisyklės kritimas „būtų didelė ES klaida ir pakenktų sąjungos pamatams“.

Politikai kelia privalomo sveikatos tikrinimo idėją, kad asmenys, nepasinaudoję prevencinėmis sveikatos patikrinimų programomis, galėtų mokėti didesnius mokesčius ar sulaukti kitokių baudų. „Reikia ieškoti galimybių, pasakyti, kad jei tu, žmogau, nesitikrinsi nemokamai, nesinaudosi tomis galimybėmis, tau visa kita kainuos daugiau.“ – sako Seimo narys Antanas Matulas.

Nėra abejonių dėl prevencinių sveikatos patikrinimų programų svarbos. Jos leidžia aptikti klastingas ligas ir prailginti žmonių gyvenimą. Problema, kad siekiant gero tikslo (pvz., ilgesnio gyvenimo), linkstama apriboti asmenų laisvą valią ten, kur ji fundamentaliai svarbi.

Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo pristatytos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinė ataskaita. Ją, kaip ir kitas Seimui atskaitingų institucijų ataskaitas, galite rasti internete.

Buvo pastebėta, jog yra daug problemų dėl vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų. Paslaugų teikiama daug, bet jos nėra individualizuotos. Iš esmės tuos pačius (pozityvios tėvystės kursus) lanko tiek socialinių įgūdžių stokojantys tėvai, tiek tos šeimos, kuriose yra smurtinio elgesio problemų, tiek besiskiriančios poros. Paslaugų sektorius yra skurdus, ypač trūksta specializuotų paslaugų, susijusių su skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais įgalinimu, ryšio su vaikais atkūrimu.

Kaip teisingai pastebėjo kontrolierė, formaliai visos savivaldybės jas teikia, bet neatsižvelgiama į savo gyventojų poreikius.

Pasakysiu stipriau, kompleksinių paslaugų šeimai programa dažnai vykdoma tik tam kad įsisavinti europinius (dabar jau - biudžeto pinigus), programą lanko tie patys, dažniausiai socialinių įgūdžių stokojantys, nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, neturintys jokios motyvacijos programoje dalyvauti.