Įžvalgos, Svarbiausias, Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Sinica. Pavojingi krikščionys

7 Tiesos.lt siūlo   2016 m. sausio 20 d. 19:35

„Artuma“ | 2016 (1)

2015-ieji baigėsi su neeiline žinia apie religijos laisvės suvaržymą. Ne pirmus metus pertekliniu valstybės kišimusi į vaikų auklėjimą garsėjančioje ir dėl to net tarptautiniuose teismuose pralaimėjusioje Norvegijoje, vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“ lapkričio viduryje atėmė iš krikščionių šeimos visus penkis jos vaikus ir atidavė juos globėjams. Sprendimas motyvuotas tuo, jog vaikus biologinėje šeimoje žaloja „krikščioniška indoktrinacija“. Toks iš pažiūros absurdiškas argumentas yra ankstyva pirmoji kregždė, įspėjanti apie ateityje laukiantį naują marksistinę pasaulėžiūrą kaip normą priėmusių valstybių santykio su savo krikščionimis piliečiais raidos etapą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laisvūnas Šopauskas. Intelektualioji propaganda: Leonido Donskio teksto „Man skauda“ analizė

22 Laisvūnas Šopauskas   2015 m. gruodžio 2 d. 13:02

Lietuvos viešojoje erdvėje galima atrasti bent dvi propagandistų kastas. Vieną jų sudaro apmokami žodžio ir plunksnos darbininkai, bandantys auditorijai įpiršti tai, ką valdžia norėtų, jog žmonės galvotų tam tikrais aktualiais klausimais. Šiam pogrupiui priskirčiau tokius autorius kaip Andrių Užkalnį, Romą Sadauską-Kvietkevičių, Rimvydą Valatką, Dovydą Pancerovą. Juos būtų galima pavadinti „liaudiškaisiais propagandistais“: jie metai po metų eksploatuoja tą pačią „dviejų Lietuvų“ ideologemą pritaikydami ją vis naujoms temoms, o „argumentacijai“ paprastai pasitelkia lengvai suprantamus įtaigius įvykius ir pavyzdžius, t.y. nusileidžia iki „tamsiųjų“ – kad šiuos nors kiek „suprotintų“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Europa

V. Rubavičius, A. Jokubaitis. „Europos Sąjunga savo tapatybės neturi“

2 Tiesos.lt siūlo   2015 m. lapkričio 9 d. 23:44

propatria.lt

Graikijos ir migrantų krizių fone pasigirsta diskusijų, jog Europa, pamiršusi savo šaknis ir netekusi bendro siekio, išgyvena savo saulėlydį. Tad svarbus šiandieninės Europos klausimas, kas yra Europos tapatybė bei kokiu keliu žengia dabartinė Europa? Ar šiandieninę padėtį galime pavadinti krize? Apie tai, kaip keisis Europos Sąjunga (ES), kokios sąjungos galime tikėtis ateityje bei kaip prie europinės tapatybės formavimo galėtų prisidėti Lietuva, Lukas Grinius bei Rūta Lisauskaitė kalbėjo su rašytoju, socialinių mokslų daktaru Vytautu Rubavičiumi bei Vilniaus universiteto dėstytoju prof. Alvydu Jokubaičiu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Emigracija, imigracija, demografija, Geopolitika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Petras Plumpa. Pabaigos pradžia

28 Tiesos.lt redakcija   2015 m. spalio 5 d. 17:32

Po Antrojo pasaulinio karo apie 85 000 lietuvių, atsidūrę Vokietijoje, o vėliau emigravę į kitas Vakarų šalis, išsigelbėjo nuo susidorojimo okupuotoje gimtinėje.

Būna visokių išbandymų: pinigais, garbe, nelaimėmis, ligomis, plėšikais, ir pagaliau – svečiais. Amerikoje išeiviai lietuviai džiaugėsi, kai pas juos atvykdavo reti svečiai iš Lietuvos. Tačiau atėjo laikas, kai jie vienas kitam supykę palinkėdavo: „O kad pas tave atvažiuotų giminės iš Lietuvos!“

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Bažnyčios socialinis mokymas, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Gabriele Kuby*. Gender revoliucija: Buldozerinis reliatyvizmas

12 Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugsėjo 27 d. 13:58

Pirmasis skyrius: Reliatyvizmo diktatūra

Tiesa nuskęsta, bet neprigeria
Sena kinų patarlė

Ką jaučiame matydami besimeldžiantį žmogų – savo tėvą, motiną, vaiką, kleboną, profesorių, kokį nors galingąjį? Jis klūpo, rankos sudėtos, pro užmerktus akių vokus prasišviečia budri siela, galva šiek tiek palenkta širdies pusėn.

Žvelgdami į galingąjį galbūt abejojame, ar jo kūno kalba atspindi tiesą. Bet jei tai vis dėlto pasitaikytų ir tėvo, motinos, vaiko, klebono, profesoriaus, valstybės vadovo atveju atitiktų tiesą – argi šitai mūsų kaip nors nesujaudintų? Žinotume, kad tas žmogus neįsivaizduoja esąs Dievas, bet suvokia, jog yra ribotas, kad aukščiau jo egzistuoja absoliuti galia, ir jis gali su ja užmegzti ryšį, išprašyti kelio gairių ir pagalbos, taip pat tikėtis, kad jam reikės tai galiai atsiskaityti. Ir jei kasdienybėje iš to asmens sklistų gerumas kiekvieno žmogaus, net puoselėjančio kitokius įsitikinimus, atžvilgiu, argi jo negerbtų ir ateistas, argi nelaikytų jo tikru žmogumi, būtent tokiu, kuris atitinka tikrovę? Galbūt ne. Mat gero žmogaus būtis yra veidrodis, į kurį mielai pažvelgs tik tas, kuris pats siekia gėrio. Tas, kuris gėrio netrokšta, veidrodį stengsis iš savo akiračio pašalinti, galbūt jį net sudaužyti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Rubavičius. Vakarų civilizacijai – vaikų lytinės energijos?

6 Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugsėjo 9 d. 10:53

„Metai“ | 2015 (4)

1

Vakarų civilizacijos šalyse, ypač tose, kurias įprasta vadinti išsivysčiusiomis, jau senokai verda kova dėl deramo, moksliško, tad ir visokeriopai pažangaus mažylių ir vaikų seksualinio auklėjimo. Šioje kovoje galima įžiūrėti keletą sąlygiškai išskirtinų „frontų“, kurie, įdėmiau pažvelgus, pasirodo esą labai susiję. Atrodytų, kad kovos už seksualinių mažumų – gėjų, lesbiečių, transvestitų ir vadinamųjų „keistųjų“ (queer) – teises, jų seksualinės orientacijos juridinį „sunormalinimą“ niekaip nesusijusios su vaikučių seksualiniu ar lytiniu auklėjimu, tačiau atidžiau įsižiūrėjus ima aiškėti, kad net labai. Įteisinus vienalyčių santuokas einama toliau – reikalaujama teisės įsivaikinti. Tad reikalingi ir vaikučiai, kuo daugiau vaikučių, kuriuos valstybė vienaip ar kitaip jau būtų „atsiejusi“ nuo biologinių tėvų. Tačiau visų svarbiausia – išmuštruota visuomeninė sąmonė, kuriai natūralu yra sulyginti tokias šeimas, visiškai nebekreipiant dėmesio į per visą žmonijos istoriją puoselėtą ir sušventintą tradicinės šeimos institutą, ir laikytis tokių šeimų „nediskriminavimo“ nuostatos. Ta nuostata tampa esmine ideologine ir politine vaikų teisių ir šeimos politikos gaire. Lytinis auklėjimas ir lytiškumo ugdymas padeda tokiai politikai jau vien tuo, kad tėvai, ginantys savo teises auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, juolab religinius, gali būti visiškai oficialiai įvardijami „prietaringais“, tad ir netinkamais, o iš tokiais pripažintų vaikai gali ar turi būti atimami ir perduodami globoti kitoms šeimoms. „Prietaringais“ gali būti įvardijami ir nubaudžiami ne tik tėvai, bet ir su šeimos santykiais susiję oficialūs asmenys bei juristai, kurie, laikydamiesi savo religinių įsitikinimų, išdrįsta aiškinti, kad vaikui reikalinga tradicinė vyro ir moters, tėvo ir motinos šeima. Tokia praktika plėtojama ir Jungtinėje Karalystėje, ir Vokietijoje, ir Norvegijoje. Dėl to vis labiau įsibėgėja juridiškai įteisinamas požiūris, kad iš visokių oficialių dokumentų būtų trinamos patriarchalinę lyčių nelygybę primenančios tėvo ir motinos sąvokos bei žodžiai, keičiant juos lyčių skirtingumo atžvilgiu neutraliais numeriniais ar kitokiais įvardijimais.

Kas dar visai neseniai atrodė tik minties žaismas – tų kairuoliškos pakraipos netradicinės orientacijos filosofų ir jų idėjų paveiktų pasekėjų, kurie siekia visokeriopai, taip pat ir pasitelkdami valstybės juridinę bei politinę galią, laisvinti žmogų iš religinių, dorovinių ir tabu prietarų, – plėtojantis Europos Sąjungai tapo politine tikrove – aiškiomis politinėmis nuostatomis bei direktyvomis, taip pat ir įtvirtinta viešą gyvenimą tvarkančia „politinio korektiškumo“ sistema. Ta sistema veikia ir kaip labai aiškus vertybinis normatyvinis naujojo europinio transnacionalinio elito formavimo ir jo savikūros pagrindas. Elite gali įsitvirtinti ir aptikti jame naujų karjeros, neretai svaiginamos, galimybių tik tie, kurie yra įsitikinę tų nuostatų teisingumu, natūralumu, pažangumu ir dės visas pastangas, kad jos taptų pasaulio raidos siekiamybe. Kol ES buvo plėtojama kaip ekonominė sandrauga, o jos politinis elitas laikėsi „tėvams įkūrėjams“ būdingų krikščioniškosios demokratijos nuostatų, tol dėl vaikų lytiškumo auklėjimo ir skatinimo buvo svarstoma tik tam tikruose intelektualų, ypač prancūzų bei amerikiečių, būreliuose bei jų valdomuose leidiniuose. Tačiau ES įtraukiant vis daugiau valstybių ir pereinant į kvazifederacinės raidos tarpsnį, vaikai tapo svarbiu politiniu klausimu. Pasikeitė pati politinio elito sudėtis ir jo išpažįstamos vertybės – elito viršūnėse ir jo palaikomoje europinėje valdininkijoje įsivyravo kairuoliškojo užkrato ir neoliberalizmo šalininkų sąjunga – ypač netradicinių seksualinių orientacijų, taip pat vadinamųjų keistųjų (queer) tapatumų skatinimo, visokeriopo Bažnyčios išstūmimo iš viešo gyvenimo ir jos marginalizavimo, šeimos institucijos ardymo bei šeimos supratimo keitimo, vaikų atėmimo iš „prietaringų atsilikusių“ tėvų, taip pat ankstyvo vaikų seksualinio tapatumo nustatymo ir jo puoselėjimo (vaikai gėjai, gėjų vaikų festivaliai ir pan.) klausimais.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Nerasta rubrikos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą

6 Tiesos.lt redakcija   2015 m. rugsėjo 8 d. 14:50

Verta prisiminti.

1. Pamiršta tiesa

Bolševikiškų žiaurybių akivaizdoje kai kas pamiršo, kas yra tikrieji jų autoriai. Kai kam ėmė atrodyti, kad bolševizmas esąs grynai rusiškosios revoliucijos padaras, neturįs savo šaknų ankstesniuose sąjūdžiuose, pagrįstas tiktai rusiškojo žmogaus dvasine maišatimi, tąja karamazoviškąja jėga piktam, turinčia tokio pat žavesio kaip ir Amžinasis Gėris. Kai kas pradėjo teigti, kad bolševizmą maitinanti versmė glūdinti tiktai Rytuose ir kad ją užtvenkus ši žmonijos rykštė pati pasvirtų žemyn. Todėl daugeliui buvo suprantamas Vinco Ramono „Kryžių” Giružis, tarnaująs NKVD, suiminėjąs savo tautiečius ir galop net išduodąs mirčiai savo paties tėvą. Tačiau ne vienas kraipė galvą, patyręs, kad šitas Giružis, atkaklus bolševikas, yra Kreivėno, seno ir ištikimo liberalo, sūnus. Ne vienas klausė: kas yra šitas personažas – jaunystės įkarščių vaisius ar giliausių tėvo polinkių išsivystymas ir įsikūnijimas? atsitiktinė gyvenimo apraiška, pasitaikanti visur ir visados, ar simbolis kelio, savaime vedančio į bolševizmą? Ir atsakymai persiskyrė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Sinica. „Piliečiai priversti eiti į gatves, nes partinis elitas visur stengiasi būti „pažangesnis“ už visuomenę“

14 Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugpjūčio 26 d. 3:41

Pro Patria

Pasak sociologų, žiniasklaidos straipsnių tematika, apimtis ir rašymo stilius kontroliuoja visuomenės mąstymą, formuoja jos nuomonę. Akivaizdu, kad žiniasklaida turi stiprią įtaką. Marijos radijo „Aktualijų“ laidoje kalbamės apie tai, kokius svarbius pasaulio įvykius ir reikšmingas akcijas šeimos klausimu pamiršta atspindėti populiarioji Lietuvos žiniasklaida ir kokios to priežastys. Laidoje svečiuojasi politologas, sambūrio „Pro Patria“ narys Vytautas Sinica.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Philipp Gut. Le Corbusier – didysis fašizmo architektas

1 Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugpjūčio 14 d. 21:20

Bernardinai.lt

Jo baldai yra tapę klasika, jo pastatai – modernybės ikonomis. Neseniai į dienos šviesą iškilo dokumentų, liudijančių, kad didysis šveicarų architektas ir dizaineris Le Corbusier buvo antisemitas ir Adolfo Hitlerio gerbėjas. Tai slepiama iki šių dienų. Antai šveicarų rašytojo Danielio de Rouleto 2005 metų esė, kurioje buvo prabilta apie Le Corbusier politinius ryšius, sulaukė daugiau nei nuosaikios ir keistos reakcijos. Diskusijos Prancūzijoje metu jis buvo apšauktas kaip neigėjas (pranc. négationniste), tai yra žodžiu, vartojamu įvardyti revizionistus, kurie ginčija holokausto realumą. Rimtų diskusijų šia tema nevyksta ir oficialiu lygiu. Štai Le Corbusier fondo Paryžiuje direktorius Michelis Richardas buvo „nustebintas“ paprašytas išsakyti savo poziciją ir atsisakė kaip nors komentuoti „šį klausimą“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Vytautas Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas

14 Tiesos.lt siūlo   2015 m. liepos 18 d. 9:08

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Rusijos agresijos Ukrainoje ir vis aštresnės retorikos prieš Lietuvą fone plinta susirūpinimas „pilietinės visuomenės branda“, populiarėja diskusijos dėl pilietinio ugdymo būklės Lietuvoje. Būtent pilietinį ugdymą valstybės institucijos ir politikai suvokia ir pateikia kaip universalų vaistą nuo propagandos pavojų ir pražūtingo abejingumo savo valstybės reikalams. Tačiau pilietiškumas XXI amžiuje tapo viena tų sąvokų, kurių turinio dažnai nebeįmanoma atsekti, o pats žodis neatsakingai vartojamas įvairiausioms prasmėms išreikšti. Buitinėje piliečių ir net dalies politikų kalboje pilietiškumas išsaugo ryšį su valstybe ir reiškia tam tikras jos labui prisiimamas pareigas. Tuo tarpu socialinių mokslų žodyne pilietiškumas ir jo pagrindu visur aktyviai formuojama pilietinė visuomenė su ištikimybe konkrečiai valstybei ir tautai neturi nieko bendra.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 30 iš 31‹ Pirmas  < 28 29 30 31 > 

Rekomenduojame

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.