Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Laisvos visuomenės institutas

Lietuvoje vis dažniau iškyla diskusijos apie George’ą Sorošą ir jo kuriamą „atvirą visuomenę“, tačiau jose pritrūksta konkretumo, o pats Sorošas vaizduojamas kaip mistinis krikštatėvis pasaulio politikos užkulisiuose. Būtent todėl, kad šiame vaizdinyje daug tiesos, prasminga atskirti pelus nuo grūdų ir Sorošo įtaką Lietuvos ir pasaulio politikai pagrįsti faktais.

Šį prievartinio skiepijimo įstatymo projektą, koncepciškai nederantį su Biomedicinos konvencija, o sistemiškai – su Lietuvos teisės sistema (imunoprofilaktika – ne asmens, o visuomenės sveikatos klausimas, todėl jį reguliuojančios teisės normos yra ir turi būti ne Pacientų teisių ir jiems padarytos žalos, bet Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme) rudens sesijoje registravo opoziciniai socialdemokratai. Projektas susilaukė daug kritikos pateikimo metu, gavo neigiamą Vyriausybės išvadą. Kilus visuomenės pasipiktinimui, projekto iniciatoriai pasiūlymą atsiėmė. Tačiau koronaviruso pandemijai pakeitus žaidimo taisykles, autoriai kelia galvas: jie išdrįso jį užregistruoti iš naujo ir, beje, net nepasivarginę ką nors jame pakeisti. Jis numato tiek prievartinį skiepijimą, tiek pranešimą apie nepaklususius skiepytis Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Kaip jau rašiau anksčiau, šią ilgalaikio poveikio kontraceptinę spiralę ministerijai įsūdė ne kokia nors farmacinė kompanija, bet Lietuvos akušerių ginekologų sąjunga. Jis atsidūrė rezervinių vaistų sąraše praeitų metų rugsėjį ir, kaip tiksinti bomba, laukė savo progos.

Vasario mėnesį LRT publikavo „tyrimą“, kuriame „demaskavo“ A. Verygą, esą tas laiko užspaudęs PSDF rerzerve pusę milijardo, o štai vėžiu sergantys pacientai negauna jiems reikalingų vaistų, kurie taipogi sėdėjo tame pačiame rezerviniame sąraše.

Kauno forumas

Nemainstreaminėje, politiškai nekorektiškoje Vokietijos ir kitų šalių žiniasklaidoje vis garsiau kalbama apie tai, kam pandemija ir su ja susijusi, jau prasidedanti visuotinė ekonominė krizė yra naudinga. Nors kai kurios prielaidos ir diskutuotinos, bet išvados apie politinę ir ekonominę ateitį verčia pagalvoti.

Hierarchija. Tik tai lieka atmetus visas kultūros ir papročių sąlygotas žmoniją apibrėžiančias kategorijas. Tai mums pakankamai vaizdžiai ir sukrečiančiai parodo ispanų 2019 m. filmas „Platforma“ (rež. Galderis Gaztelu-Urrutia), klaidinančiai pristatomas kaip mokslinės fantastikos ir siaubo filmas. Iš tiesų tai visai kas kita, nors filmas tikrai labai žiaurus ir keliantis emocinį klaiką bei nestokojantis fantastinių elementų. Bet, matyt, šiuolaikinėje kultūroje, norėdamas pasakyti kai ką išties esmingo, esi priverstas dangstytis pramoginiais konvenciniais žanrais.

pozicija.org

Balandžio 20 dieną mokslo, kultūros ir žmogaus teisių organizacijos kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką, Švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei naująjį Vilniaus universiteto rektorių prašydamos nutraukti dėstytojų persekiojimus už pažiūras ir įsitikinimus aukštosiose mokyklose.

Kaip ir visose JAV valstijose, taip ir Teksase vykdomoji valdžia apribojo nebūtiną sveikatos priežiūros veiklą. Gubernatoriaus įsakymas apima ir aborto atlikimo procedūras, kurios nėra būtinos apsaugoti motinos sveikatai ar gyvybei („any type of abortion that is not medically necessary to preserve the life or health of the mother“). Didžiausia JAV abortų paslaugų teikimo organizacija „Planuotos tėvystės asociacija“ kreipėsi į Teksaso generalinį prokurorą dėl tokio ribojimo pagrįstumo. Generalinis prokuroras atsakė, kad aborto paslaugų teikėjas tuo iš esmės reikalauja sau išskirtinio statuso (special treatment), nes gubernatoriaus įsakymas nenumato išimties aborto paslaugos teikimui.

Ypatinga (kritinė) situacija yra laikas, kada pasireiškia tiek gerosios, tiek, deja, ir blogosios žmogaus prigimties savybės. Tai galioja ne tik Lietuvoje. Vienas pavyzdėlis – Naujoji Zelandija, kurioje pasinaudojant koronaviruso pandemijos situacija, skubos tvarka buvo priimtas aborto atlikimo sąlygas liberalizuojantis įstatymas. Jis dekriminalizavo aborto atlikimą po 20 savaitės, legalizavo jo atlikimą paciento „gerovės“ (well being) pagrindu iki pat gimimo, nesiejant su konkrečiomis medicininėmis indikacijomis. Ši arbitrali nuostata, kurios taikymas priklauso nuo gydytojo diskrecijos, t. y. jo požiūrio, kas laikytina „moters fizine ir psichine sveikata ir jos gerove“, iš esmės atvėrė duris nėštumo nutraukimui pareikštine tvarka iki pat gimimo. Ji gali apimti abortą bet kokio, net lengviausio vaisiaus fizinio ir psichinio neįgalumo atveju.

Be komentarų.

„Prievartautojas tavo kelyje“ – „A rapist in your way“...